Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus advokatams A. L. ir J. K. dėl 2016-03-08 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-03-08 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 dalies, kuria pareiškėjai D. B. paskirtas advokatas A. L., teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymas.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, jog pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui (toliau – Tarnyba) 2016-03-02 padavė prašymą suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra įtariamoji, ikiteisminio tyrimo Nr. 31-1-01753-14 (b.l. 37-39). Tarnybos 2016-03-08 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 pareiškėjai D. B. suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme ir paskirtas advokatas A. L. (b.l. 46). Pareiškėja Tarnybai 2016-03-15 padavė prašymą pakeisti paskirtą advokatą ir paskirti jai teisinę pagalbą teikti advokatą V. J. (b.l. 49-50). Tarnybos 2016-04-08 sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-16-P-1001-5414 pareiškėjos prašymas patenkintas ir jai paskirtas advokatas V. J. (b.l. 55). Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, jog ji prašydama panaikinti Tarnybos 2016-03-08 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 dalį, kuria jai paskirtas advokatas A. L., siekė, kad jai būtų paskirtas advokatas V. J.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, kuris yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Paduodamas skundą teismui dėl savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo, pareiškėjas pats pasirenka savo teisių gynimo būdus bei šių teisių gynimo apimtį, todėl jam kyla pareiga tiksliai suformuluoti skundo dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato tikimasi, nes būtent skundo dalyko ir pagrindo kvalifikuotas nurodymas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei pareiškėjo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Asmuo reikšdamas reikalavimus administracinėje byloje turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-844/2014, 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-376/2014). ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, privalo nustatyti ne tik tai, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, bet taip pat ir tai, ar šios teisės ir interesai objektyviai yra pažeisti. Tik nustačius minėtas aplinkybes pareiškėjo teisės gali būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų, o tokių aplinkybių nenustačius, skundas (prašymas) atmetamas pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą. Faktinių duomenų pripažinimas ar paneigimas negali būti laikomas skundo reikalavimu; administracinių bylų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo; tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pačiam atsakovui panaikinus (pakeitus) administracinį aktą ir tuo užtikrinus pareiškėjo skundu keliamus siekius, administracinėje byloje nėra pagrindo vertinti pareiškėjo skundo reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-14-261/2007; Nr. AS-146-669/2009; Nr. A-662-2481/2012; Nr. A-146-2784/2012; Nr. A-2257-520/2016 ir kt.).

Tarnybos 2016-03-08 sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517, kurį ginčija pareiškėja, buvo pakeistas pareiškėjos prašomu būdu dar iki teismo posėdžio, įvykusio 2016-05-17. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjai Klaipėdos tarnybos 2016-04-08 sprendimo Nr. 2.2(NTP-2)-16-P-1001-5414 turinys buvo žinomas.

Minėta, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teismas, kaip vienintelė teisingumą vykdanti institucija, besikreipusio teisminės gynybos asmens teises ar įstatymų saugomus interesus gali apginti tik tuo atveju, kai viešojo administravimo sistemos subjektai nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atlikti jų kompetencijai pagal teisės aktus priskirtas užduotis bei funkcijas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-466/2007, 2016-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2257-520/2016). Viešojo administravimo subjektui pačiam pašalinus trukdžius dėl ginčijamos teisės realizavimo, teismas nebeturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būtų tik patvirtinta pareiškėjo ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Priešingu atveju nebūtų paisoma teismo socialinės ir konstitucinės paskirties. Asmuo, reikšdamas reikalavimus administracinėje byloje, turi nurodyti, kokios jo subjektinės teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ginčijamo akto atitinkamomis dalimis ir kaip jie bus apginti reikalavimus patenkinus, t. y. nurodyti, kaip skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis pasikeistų. Šios materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-376/2014). Įvertinusi pareiškėjos skunde suformuluotus reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Tarnybai priėmus 2016-04-08 sprendimą Nr. 2.2(NTP-2)-16-P-1001-5414 pareiškėjos skunde kelti reikalavimai dėl Tarnybos sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo pakeisti advokatą buvo patenkinti, o pareiškėjos skundo tikslai – pasiekti, o nebelikus skundo objekto išnyko ir pareiškėjos materialusis teisinis suinteresuotumas, t. y. aiškiai identifikuojamas interesas apginti objektyviai egzistuojančią, bet ne tariamą, subjektinę teisę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog patenkinimas pareiškėjos reikalavimų pakeisti Tarnybos 2016-03-08 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 ir įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą A. L. advokatu V. J. teismo sprendimu nereikštų pareiškėjos galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, o keliamų reikalavimų išnagrinėjimas bei teismo sprendimas negali pakeisti tarp šalių susiklosčiusio materialiojo teisinio santykio. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz., 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3039/2012, 2013-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013, 2014-04-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-844/2014, 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-376/2014).

Administracinių bylų teisena yra siekiama greitai ir teisingai išspręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, kaip tai nustato ABTĮ 3 straipsnis. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Taip yra užtikrinamas administracinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-257-858/2015). Pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (ABTĮ 52 straipsnis), tokiu atveju byla nutraukiama pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 punktą. Situacija, kai patenkinus skundo reikalavimus, pareiškėjas tęsia bylinėjimąsi, paprastai yra nesuderinama su administracinio proceso šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2257-520/2016).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos D. B. skundas dalyje dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-03-08 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – pakeisti advokatą, atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalimi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui, kaip privalomai civilinės atsakomybės sąlygai, konstatuoti turi būti nustatyta, kad valdžios institucijos tarnautojai ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnis. Remiantis Įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (minėta, toliau – ir BPK) 51 ar 55 straipsnius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma paskirti gynėją, ankstesnėje stadijoje (procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam. Kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba priima šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 21 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-09 įsakymu Nr. 1R-179 (redakcija nuo 2015-01-08) patvirtintos Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos) nustato rekomenduojamą advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, parinkimo tvarką, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nustato BPK 51 straipsnis. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad gynėją ar įgaliotą atstovą parenka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinavimo funkciją. Apie parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą koordinatorius nedelsdamas informuoja pranešimą dėl gynėjo ar įgalioto atstovo parinkimo pateikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą (9 punktas). Gavęs koordinatoriaus pranešimą apie parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi paskiria įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo ar įgalioto atstovo paskyrimo (10 punktas). Iš aptartų nuostatų matyti, jog sprendimą dėl advokato paskyrimo tokiu atveju priima ne Tarnyba, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba teismas.

Iš atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepimo ir bylos duomenų matyti, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsniu, BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į Tarnybos koordinatoriaus parinkimą, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu 2015-10-06 paskirtas advokatas J. K. ginti D. B. baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo Nr. 31-1-01753-14, nes nusikaltimo padarymo metu pareiškėja buvo nepilnametė (b.l. 48). Tai reiškia, jog atsižvelgiant į išdėstytas Įstatymo ir Rekomendacijų nuostatas, advokatas J. K. pareiškėjai buvo paskirtas ne Tarnybos sprendimu. Pareiškėja Tarnybai 2016-02-02 paduotu prašymu prašė paskirti gynėją baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-01753-14 (b.l. 42). Atsižvelgiant į tai, jog gynėjas pareiškėjai buvo paskirtas ne Tarnybos sprendimu, Tarnyba 2016-02-05 raštu Nr. (2.3)NO-2-689 pagrįstai nurodė pareiškėjai, jog prašymo forma neatitinka Įstatymo reikalavimų ir išaiškino pareiškėjai tvarką, kuria turi būti teikiamas prašymas bei pridėjo reikiamas užpildyti prašymo ir metinės pajamų ir turto deklaracijos formas (b.l. 39-40). Klaipėdos apskrities VPK ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei pareiškėja 2016-02-08 padavė prašymą pakeisti advokatą J. K. advokatu V. J. ir nurodė, jog kategoriškai nesutinka, kad ją atstovautų advokatas J. K. (b.l. 43). Analogišką prašymą pareiškėja 2016-02-11 padavė ir Tarnybai (b.l. 41). Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016-02-19 sprendimu pareiškėjai paskirtas advokatas A. L., apie tai pareiškėja informuota Tarnybos 2016-02-26 raštu Nr. (2.21)NTP-11-2756 (b.l. 51). Pareiškėja 2016-02-25 prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašė nušalinti paskirtą advokatą A. L. nuo jos gynimo (b.l. 51). Vadovaujantis BPK 61 straipsnio 2 dalimi dėl advokato arba advokato padėjėjo nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, todėl pripažintini pagrįstais atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos argumentai, jog ji neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl pareiškėjai paskirto gynėjo pakeitimo ar nušalinimo.

Minėta, jog pareiškėja 2016-03-02 padavė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje Nr. 31-1-01753-14 (b.l. 37-39). Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-03-08 sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 pareiškėjai paskirtas advokatas A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2016-02-19 nutarimas, kuriuo advokatas A. L. buvo paskirtas ginti pareiškėją baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo pakeistas ar panaikintas bei siekiant užtikrinti efektyvesnę pareiškėjos interesų gynybą ir vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas, pareiškėjai 2016-03-08 sprendimu ir buvo paskirtas būtent advokatas A. L.. Be to, iš Tarnybos atsiliepimo argumentų matyti, jog sprendimo priėmimo metu Tarnyba neturėjo duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas (2016-03-04 surašytas kaltinamasis aktas), o apie tai sužinojo tik iš pareiškėjos 2016-03-15 skundo, todėl galiojant pareigūno 2016-02-19 nutarimui dėl advokato A. L. paskyrimo ikiteisminiame tyrime, neturėjo pagrindo paskirti pareiškėjai kitą advokatą. Pažymėtina ir tai, jog Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2016-03-02 prašymą dėl antinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje, neprivalėjo jos suteikti, nes nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK nuostatas. Tačiau tokiu atveju pareiškėja nebūtų atleista nuo proceso išlaidų atlyginimo. Tuo tarpu, antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje pagal Tarnybos 2016-03-08 sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 pareiškėjai yra valstybės garantuojama ir apmokama 100 procentų, t.y. suteikta veikiant išimtinai pareiškėjos interesais. Pareiškėja 2016-03-15 padavė prašymą Tarnybai dėl advokato pakeitimo advokatu V. J. (b.l. 49-50), kuris buvo išnagrinėtas nustatyta tvarka ir Tarnyba 2016-04-08 sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-16-P-1001-5414 pareiškėjos prašymą patenkino, pakeitė advokatą ir paskyrė advokatą V. J. (b.l. 55). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyt, jog baudžiamoji byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta 2016-03-14 (baudžiamoji byla Nr. N1-329-972/2016), 2016-04-15 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2016-05-19, todėl konstatuotina, jog advokatas A. L., kurį pareiškėja prašė pakeisti, pirmos instancijos teisme procesinių veiksmų neatliko, o pareiškėjos prašymu paskirtas advokatas V. J. turėjo pakankamai laiko pasiruošti atstovavimui ir pareiškėjos teisės ir interesai šiuo požiūriu nebuvo pažeisti.

Pareiškėjos teiginiai dėl advokatų J. K. ir A. L. suteiktų teisnių paslaugų kokybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Tarnyba neturi teisės vertinti advokato teikiamų paslaugų kokybės. Nei su advokatais sudaromose sutartyse, nei kituose valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės tarnybos pareiga daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1458/2013, 2015-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2407-822/2015). Taip pat pripažintini nepagrįstais pareiškėjos argumentai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas paliko nenagrinėtą jos skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl advokatų kaltės. Iš teismo 2016-03-07 nutarties Nr. 7.8.30-998/2016 matyti, jog skundas paliktas nenagrinėtas dėl to, jog paaiškėjo, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas kaltinamuoju aktu (b.l. 7) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, tai niekaip nėra susiję su advokatų veiksmais, be to, pati pareiškėja 2016-02-25 ir 2016-03-07 prašymais teismui kategoriškai nesutiko, kad ją atstovautų advokatas A. L. ir prašė jį nušalinti (b.l. 8, 10).

Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Tarnybos neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad ji veikė pareiškėjo interesais, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, todėl ji neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos D. B. skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-03-08 sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-440-3517 dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.