Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Kaminsko ir Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 55, 56).

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo A. K. skundą nepateikė.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 58).

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat atsakovės atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra VMI prie LR FM ir Komisijos sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, ginčo objektas – užsienio valstybėje gautų, su darbo santykiais susijusių, pajamų apmokestinimo GPM tvarka ir sąlygos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad VMI prie LR FM sprendimu iš dalies patvirtino Klaipėdos AVMI 2008-07-23 sprendimą Nr. (6.5)-97 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, t. y. vietoje pareiškėjui nurodytos sumokėti 8 872 Lt GPM baudos (30 proc.), nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 2 957 Lt GPM baudą (10 proc.), o kitą Klaipėdos AVMI sprendimo dalį, kuria nurodyta į biudžetą sumokėti 29 575 Lt GPM ir 12 506,32 Lt GPM delspinigių, patvirtino (Komisijos byla, b. l. 8-11, 16-19). Komisija Sprendimu patvirtino VMI prie LR FM sprendimą (Komisijos byla, b. l. 73-78).

Byloje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad pareiškėjas nuo 2003-03-20 iki 2003-12-31 ir nuo 2004-04-12 iki 2004-12-22 dirbo Danijos įmonėje „Per Aarslef A/S“, kuri pareiškėjui 2003 m. sumokėjo 88 399 Danijos kronų (41 104,76 Lt), 2004 m. – 119 474 Danijos kronų (55 476,56 Lt) (Komisijos byla, b. l. 25, 28). Danijos Karalystės Mokesčių ir muitų administracija VMI prie LR FM nurodė, kad pareiškėjui, dirbusiam 2003-2004 m. Danijos Karalystėje, šioje valstybėje nebuvo suteiktas asmens kodas, jis nebuvo registruotas kaip Danijos rezidentas, pareiškėjas Danijoje mokesčių nemokėjo (Komisijos byla, b. l. 25). Pareiškėjas Danijos Karalystėje gautas pajamas 2007-08-24 deklaravo pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją (deklaracijos priede „Neapmokestinamos pajamos“) (Komisijos byla, b. l. 43).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja GPMĮ, LR mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) ir su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos ir Danijos Karalystės sutartis „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“, įsigaliojusi nuo 1994-01-01 (toliau – Sutartis).

GPMĮ 22 str. 2 d. numato, kad gyventojo pajamos, gautos iš užsienio vieneto, nepriskiriamos A klasės pajamoms. Pagal šio įstatymo 22 str. 3 d., B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos. GPMĮ 25 str. įtvirtinta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo (GPMĮ 25 str. 1 d.). Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas ir sumokamas šio įstatymo 27 str. nustatyta tvarka (GPMĮ 25 str. 2 d.). Remiantis GPMĮ 27 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. GPMĮ 37 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautų pajamų, jeigu su šia valstybe yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba ši valstybė įtraukta į finansų ministro sudaromą sąrašą. GPMĮ 37 str. 5 d. įtvirtinta, kad atskaityti iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiama tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.

Aptartų GPMĮ teisės normų turinio analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad atsakovė, vadovaudamasi GPMĮ, pagrįstai 2003-2004 m. pareiškėjo Danijos Karalystėje gautas pajamas priskyrė B klasės pajamoms, bei kad pareiškėjas 2003 m. gautas pajamas turėjo deklaruoti iki 2004-05-02, o 2004 m. gautas pajamas turėjo deklaruoti iki 2005-05-02, tačiau pareiškėjas 2003 ir 2004 m. metines pajamų mokesčio deklaracijas pateikė tik 2007-08-24, todėl tokiais veiksmais jis pažeidė GPMĮ 27 str. nuostatas. Atsakovė taip pat teisingai pažymėjo, kad remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu pareiga įrodyti, kad pajamų ar jam tapatus mokestis buvo sumokėtas Danijos Karalystėje nuo Danijos Karalystėje gautų pajamų tenka pareiškėjui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas sumokėjo mokesčius Danijos Karalystėje. Pareiškėjas nei VMI prie LR FM, nei Komisijai, nei teismui, nepateikė Danijos Karalystės mokesčių administratoriaus patvirtinto dokumento apie Danijos Karalystėje sumokėtą pajamų ar jam tapatų mokestį. Teisėjų kolegija pastebi, kad anksčiau nurodytoje GPMĮ 37 str. 5 d. yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią tik užsienio valstybės mokesčių administratorius gali patvirtinti aplinkybes apie pajamų ar jam tapataus mokesčio sumokėjimą užsienio valstybėje. Pareiškėjo nurodyta jo darbo sutartis su Danijos įmone „Per Aarslef A/S“, teisėjų kolegijos nuomone, ginčo atveju neturi jokios prejudicinės galios.

Vadovaujantis Sutarties 1 str., Sutartis taikoma asmenims, kurie yra vienos arba abiejų Sutartį sudarančių šalių rezidentai. Sutarties 15 str. 1 p. nurodyta, kad, atsižvelgiant į Sutarties 16, 18 ir 19 straipsnių nuostatas, algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Sutartį sudarančios šalies rezidentas gauna už darbą, apmokestinami tik toje šalyje, išskyrus atvejus, kai darbas atliekamas kitoje Sutartį sudarančioje šalyje.

Kaip matyti iš nurodytų Sutarties nuostatų, pareiškėjo, kaip Lietuvos rezidento, su darbo santykiais gautas pajamas apmokestinti pirmumo teisė yra suteikta Danijos Karalystei. Taigi, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, kad Komisija Sprendime teisingai pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad Danijos Karalystė apmokestino pareiškėjo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad Danijos Karalystės mokesčių ir muitų administracija nurodė, jog pareiškėjui, 2003 ir 2004 m. dirbusiam Danijos įmonėje „Per Aarslef A/S“, šioje valstybėje nebuvo suteiktas asmens kodas, jis darbo Danijos įmonėje laikotarpiu nebuvo registruotas kaip Danijos rezidentas, mokesčių Danijoje nemokėjo. Atsakovė ir Komisija pagrįstai ir teisingai pareiškėjo 2003 ir 2004 m. užsienyje gautas pajamas laikė GPM objektu ir jam apskaičiavo bei nurodė sumokėti į biudžetą 29 575 Lt GPM.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino atsakovė ir Komisija, pareiškėjo pateiktais argumentais, kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįrodė, kad Danijos Karalystė apmokestino pareiškėjo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais.

GPMĮ 36 str. 2 d. reglamentuojama, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

Atsižvelgiant į MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. (delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį), teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo pareiškėjui apskaičiuotos 29 575 Lt GPM pagrįstai apskaičiuota 12 506,32 Lt delspinigių, o remiantis MAĮ 139 str., nuo apskaičiuotos 29 575 Lt GPM, pagrįstai paskirta 10 proc. dydžio 2 957 GPM bauda.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinį ginčą teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų sistemine analize, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VMI prie LR FM ir Komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, VMI prie LR FM ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal LR ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.