- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-388-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35015-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- P. G.
- Civilinis ieškovas
- UAB „P“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs P. G. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo faktinio P. G. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
UAB „P“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš P. G. priteista civilinio ieškovo – UAB „P“ naudai 164,70 eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. liepos 16 d. apie 13.59 val., būdamas UAB „P“ priklausančioje parduotuvėje „I“, esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB „P“ priklausantį, turtą – du vienetus 0,7 litro talpos vyno spirito „Cognac Alexandre Leopold XO“, bendros 59,90 Eur vertės, vieną vienetą 1 litro talpos viskio „Jack Daniel‘s“, 26,95 Eur vertės, tris vienetus 1 litro talpos viskio „Jameson Irish“, bendros 77,85 Eur vertės, t. y. pagrobė svetimą, UAB „P“ priklausantį, 164,60 Eur vertės turtą.
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad P. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ankstesnius teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas, paskiriant maksimalų jos dydį.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę argumentuodamas tuo, kad kaltę yra pripažinęs ir nuoširdžiai gailisi, o būdamas laisvėje jis galėtų būti daug naudingesnis visuomenei, dirbdamas visuomenei naudingą darbą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Simona Naskauskaitė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 31 d. nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą, kadangi nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo ir bausmės individualizavimo principus.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo P. G. skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam P. G. paskirti švelnesnę bausmę teigiant, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta arešto bausmė yra per griežta, jis pripažino kaltę ir gailėjosi, ir būdamas laisvėje galėtų būti naudingas, dirbdamas visuomenei naudingą darbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo ir prokuroro atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. G. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu P. G. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
10. P. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnis). BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės. Už šį baudžiamąjį nusižengimą, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, P. G. paskirta griežčiausia keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nuteistojo P. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, buvo baigta. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vertino tai, kad P. G. Lietuvoje teistas net keturiolika kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turtinėms teisėms (1 t., b. l. 75-87), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas net šešiasdešimt keturis kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat pažymėjo, kad P. G. trylika kartų yra teistas ir Nyderlandų Karalystėje už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes (1 t., b. l. 88-97). Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėta, kad P. G. nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 114, 115), neregistruotas priklausomybės ligų centro ir psichiatro įskaitoje (1 t., b. l. 117-120). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. G. vertino kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuri nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, jo nusikalstamos veikos yra daromos sistemingai, kaip nusikalstamo gyvenimo pasekmė, ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės P. G. asmenybės pokyčiams įtakos nepadarė.
12. Nesutiktina su P. G. skundo argumentu, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas visuomenei naudingus darbus jis būtų naudingesnis, nei atlikdamas arešto bausmę. Išanalizavusi visus byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nustatė, jog nuteistajam P. G. praeityje jau ne kartą buvo taikytos arešto bausmės, tačiau akivaizdu, kad net ir griežčiausios sankcijos paskyrimas jo teigiamai nepaveikė, nuteistasis ir toliau darydavo naujas nusikalstamas veikas, kurios nebuvo atsitiktinės, o nulemtos jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.
13. Teisėjų kolegijos manymu, skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis prisipažįsta ir gailisi dėl jo padaryto baudžiamojo nusižengimo, nėra kuo nors išskirtinė, kad būtų švelninama jam paskirta bausmė. Į tai, kad P. G. prisipažino ir gailėjosi, buvo atsižvelgta tai pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant paskirtą bausmę trečdaliu. Be to, nors kaltę dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo nuteistasis pripažino bei nurodė dėl jos besigailintis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepatvirtina, kad nuteistasis supranta netinkamo elgesio pasekmes, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir nuo šiol laikysis įstatymų reikalavimų. Pažymėtina, jog P. G. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. G. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, paskiriant didžiausią galimą jo dydį. Be to, teismas pagrįstai bausmę sumažino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu (atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.
15. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. G. paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė nėra aiškiai per griežta, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymu, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.