- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- 1-42-1148/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36036-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Kaltinamasis
- J. J.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas,
1) 2017-09-27 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje - 1732,36 Eur bauda. Bauda nesumokėta;
2) 2017-10-20 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje - 9 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri to paties teismo 2018-04-25 nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;
3) 2018-07-04 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje - 90 parų arešto bausme;
4) 2020-07-15 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje - 50 parų arešto bausme;
5) 2021-05-19 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, kuri to paties teismo 2021-08-23 nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;
6) 2022-02-04 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. J. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – posūniui V. S.:
Jis, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje tarp (duomenys neskelbtini) val. ir (duomenys neskelbtini) val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), vasarnamyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. S. metu tyčia spyrė pastarajam į krūtinės sritį, kas sukėlė nukentėjusiam V. S. fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (J. J.), abipusio konflikto su V. S. metu kirvio penties dalimi, tyčia sudavė vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. Po to, V. S. esant ant žemės, kirvio penties dalimi tyčia sudavė nukentėjusiam nemažiau keturis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas V. S. šešias kirstines žaizdas pakaušyje ir viršugalvyje, kas nukentėjusiam V. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį. Kaltinime nurodytu laiku įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo. Konflikto su nukentėjusiuoju metu jis trenkė nukentėjusiajam į krūtinės sritį, kad šį išvaryti iš vasarnamio. Stumiant nukentėjusįjį iš vasarnamio šis užkrito už pavėsinės į lauko pusę. Konfliktui pasibaigus, jis (kaltinamasis) nuėjo parūkyti, nukentėjusiajam priėjus jis pastebėjo, kad nukentėjusysis yra užsiėmęs už galvos. Priėjus arčiau pastebėjo kruviną nukentėjusiojo galvą. Tuomet paėmė rankšluostį iš verandos ir laikė nukentėjusiajam prie galvos. Pripažino, kad stumdamas galėjo netyčia nukentėjusiajam trenkti su kirvio penties dalimi į galvą kelis kartus. Kirvis buvo padėtas vasarnamio spintelėje. Matė kirvį nukentėjusiojo rankoje. Kodėl kirvį paėmė, nežino, mano, kad su viena ranka laikė kirvį, o su kita ranka stūmė nukentėjusįjį. Nurodė, kad su kirviu nukentėjusiojo nedaužė, viskas buvo netyčia. Kaip kraujo dėmės atsirado toliau nuo įvykio vietos vasarinėje, jis nežino, mano, kad dėl to, kad įmetė ten kirvį. Liudytoja gulėjo kambaryje lovoje. Nežino ar ji matė įvykį. Anksčiau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą dėl konflikto su nukentėjusiuoju. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Po įvykio buvo vieną kartą nuvykęs pas nukentėjusįjį į namus. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad išplėšęs kirvį iš nukentėjusiojo rankų jam sudavė, tačiau tyčia jam nesudavė, viskas galėjo įvykti netyčia jam stumiant nukentėjusįjį.
3. Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal jo prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nedavė kaltinamajam ramybės kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kadangi norėjo parūkyti. Nuėjo paprašyti cigaretės kaltinamojo ir jie susikivirčijo. Kaltinamasis šiam pasakė, kad neduos ir kad šis eitų ilsėtis. Jis dar kartą atėjo paprašyti cigaretės, tada jie susikivirčijo ir susistumdė. Visų įvykio aplinkybių nepamena, kadangi buvo neblaivus. Nurodė, kad kai susikivirčijo su kaltinamuoju, jis pirmas pastūmė kaltinamąjį, o šis sudavė jam į krūtinę. Kas kirvį paėmė, neprisimena. Prisimena tik tai, kad paslydęs nukrito ant žemės. Buvo galva prakirsta vienoje vietoje. Po to, kai nukrito, atsistojo ir nuėjo atsisėsti prie namo. Kaltinamasis jam atnešė rankšluostį, laikė už galvos. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir jis buvo išvežtas į ligoninę, kad jam susiūtų galvą. Pripažino, kad policijai nurodė, kad jam sudavė su kirviu. Kiek smūgių buvo suduota neprisimena. Jam sudavė su kirvio pentimi į viršugalvį. Pažymėjo, kad vieną smūgį tikrai prisimena. Ar jis pats buvo tą kirvį pasiėmęs, nurodyti negali. Kirvį policijos pareigūnai rado vasarnamyje. Nuo kaltinamojo nukentėjo jau antrą kartą. Konfliktą matė jo mama. Jis serga depresija. Šiuo metu alkoholio nevartoja.
4. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). kartu su mama R. S. ir patėviu J. J., kuris (duomenys neskelbtini) grįžo į namus iš įkalinimo įstaigos, atlikęs bausmę už smurtą artimoje aplinkoje. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. jis nuėjo pas J. J. į vasarinę, kuri yra šalia jų namo, paprašyti cigaretės. Iki tol jie visi trise gėrė alkoholį, tačiau J. J. jį varė iš vasarinės į lauką, buvo akivaizdžiai nepatenkintas, kad jo prašo cigarečių. Jis išėjo, tačiau nusprendė sugrįžti atgal, nes matė, kad J. J. turėjo cigarečių, tačiau pastarasis vėl jam jų nedavė ir prievarta jį išvarė lauk. Stovėdamas lauke išgirdo ateinant J. J., kuris be jokios priežasties spyrė jam į krūtinės sritį, dėl ko jam skaudėjo. Skausmas praėjo maždaug po 15 min., jis nusprendė sugrįžti atgal pas J. J. vėl prašyti cigarečių, nes labai norėjo rūkyti. Pradarė vasarinės duris, į vidų nėjo, paprašė duoti parūkyti J. J. jam vėl pasakė kad neduos. Matė, kad ant stalo yra padėtas nedidelis kirvukas. Apsisuko ir ėjo šalin link namų, paėjęs apie 5-6 m., pajuto stiprų smūgį į galvos srities galinę dalį. Nuo smūgio susmuko, atsisukęs pamatė, kaip J. J. eina atgal į vasarinę dešinėje rankoje laikydamas kirvuką, suprato, kad jis jam kirvuku trenkė bukąja dalimi, kadangi ji buvo labiausiai kruvina. Atsistojo ir ėjo link namų, tačiau griuvo prie įėjimo. Kadangi buvo negera, pasėdėjo ant žemės, o J. J. tuomet atėjo ir ranka laikė prispaudęs jam žaizdą nieko nesakydamas apie 15 min., po to J. J. sugrįžo atgal į vasarnamį. Jis irgi nuėjo pas jį į vasarinę, kad duotų skuduriuką užsispausti žaizdai. Tuo metu, kai gavo kirviu į galvą, mama buvo lauke. Vasarinėje atsisėdo ant lovos, pasiėmė skuduriuką ir paprašė J. J., kad galėtų čia pabūti, pastarasis leido. Kaip J. J. iškvietė policiją, negirdėjo. Pasėdėjęs išėjo į lauką, J. J. jo atsiprašinėjo ir bandė susitaikyti. Atvykusiems pareigūnams jis sakė, kad griuvo, nes su mama J. J. bijo, jis yra neprognozuojamas, todėl bijo kreiptis į teisėsaugos institucijas ir nusprendė tylėti, tam įtakos turėjo ir jo neblaivumas. Atvykusi GMP jį išsivežė į priėmimo skyrių, susiuvo galvą. Po to žadėjo kreiptis į policiją, tačiau vis delsė (1 t., b. l. 48-51).
5. Papildomos ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad po to, kai J. J. jam pirmą kartą sudavė kirvuku ir jis vasarinėje prispaudęs prie žaizdos palaikė skuduriuką, netrukus vėl pajuto smūgius į viršugalvį. Mama tuo metu gulėjo ant lovos, pašalinių vasarnamyje nebuvo, todėl suprato, kad tai J. J. jam vėl sudavė su kirviu. Nežino, dėl kokios priežasties jam dar kartą sudavė kirviu. Po kurio laiko atsistojęs po truputį nuėjo iki namų, atsisėdo ant suoliuko, jam stipriai kraujavo iš galvos. J. J. tada iškvietė GMP. J. J. jam sudavė ne su kirvio ašmenimis, bet kirvio galvutės bukąja dalimi, kuri yra metalinė. Jam dėl kirstinių žaizdų galvoje ligoninėje gydytojai susiuvo žaizdas. Po to įvykio J. J. buvo atvykęs pas jo mamą į namus, atsiprašė jo, kad taip padarė, sakė, jog gailisi. Jis pyksta ant J. J. dėl tokio jo elgesio. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 52-55).
6. Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju kartu buvo pavėsinėje. Buvo išgėrę alaus. Atėjęs sūnus (nukentėjusysis) į vasarinę, reikalavo alaus ir cigarečių. Jam atsakė, kad jie neturi. Vėliau sūnus buvo dar kartą atėjęs, o ji išėjo į kambarį ir atsigulė. Nematė, kaip buvo naudojamas smurtas jos sūnaus atžvilgiu. Vėliau pamatė, kad sūnus sėdi ant suoliuko kruvina galva. Nurodė, kad sūnus galėjo apvirsti ir susižeisti. Nematė ar sūnus turėjo kirvį. Sūnus jai sakė, kad J. J. jį pastūmė. Po konflikto nebuvo nuėjusi į vasarinę. Kirvuko nematė. Sūnui ji atnešė rankšluostį, o J. J. vandens, rankšluostį sušlapino ir uždėjo sūnui ant galvos.
7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad gyvena su sūnumi V. S. ir sugyventiniu J. J.. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. sūnus namuose pradėjo jos ir sugyventinio prašyti duoti alaus, cigarečių. Sugyventinis, neapsikentęs sūnaus elgesio, išėjo į vasarinę, o sūnus atsigulė. Maždaug po pusvalandžio sūnus atsibudo ir vėl pradėjo prašyti alaus ir cigarečių, tuo metu ji gulėjo savo kambaryje išgėrusi, sūnus taip pat buvo neblaivus. Sūnus išėjo į lauką, ji nuėjo į koridorių ir pamatė, kaip pastarasis leisdamasis laipteliais lauke griuvo, prasikirto galvą. Atnešė jam rankšluostį užsidėti ant žaizdos. Atsistojęs sūnus norėjo eiti link vasarinės, bet ji toliau nebežiūrėjo. Apie (duomenys neskelbtini) val. išėjo į lauką ir išgirdo kaip sugyventinis, būdamas vasarnamyje, sūnui sakė eiti lauk. Sūnus pradarė vasarnamio duris ir eidamas lauk griuvo prie įėjimo. Sugyventinis paskambino policijai, kad sūnus neleidžia jam ilsėtis (1 t., b. l. 100-103).
8. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) d., kai ją apklausinėjo policijos pareigūnas, buvo neblaivi, todėl netiksliai nurodė įvykio aplinkybes. Parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., ji su sugyventiniu sėdėjo vasarnamyje, buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Atėjęs sūnus V. S. pradėjo prašyti cigarečių. Ji išėjo iš vasarnamio iki namų. Maždaug po 10 minučių grįžo į vasarnamį ir pamatė, kad sūnus sėdi ant lovos, o sugyventinis spaudžia jam prie galvos rankšluostį. Sūnus pasakė, kad J. J. jam sudavė į galvą, su kuo būtent sudavė, nepasakė. Atsinešusi vandens, apiplovė sūnui galvą, nuvalė rankšluosčiu. J. J. klausė kas nutiko, tačiau jis tylėjo. Maždaug po 5 minučių sūnus nutarė eiti iki kambario, susvyravo ir nukrito ant pakilimo, kuris yra išbetonuotas. Kuriuo momentu atvyko policija, ji nepastebėjo, tik girdėjo, kad J. J. skambino į policiją ir prašė atvažiuoti, nes sūnus neduoda jam ramybės, prašo cigarečių. Tarp jos ir sūnaus nei (duomenys neskelbtini) d., nei kitomis dienomis nebuvo įvykę jokio konflikto, sūnus jos nemušė, neterorizavo, nenaudojo psichologinio smurto. Ji su sūnumi sutaria gerai, tarp jų nevyksta jokių konfliktų (1 t., b. l. 106-109).
9. 2022-09-19 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VS tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių patikslinimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., dirbant kartu su Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK VS tyrėju M. Ž., iš Tauragės OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad namuose posūnis puola ant pranešėjo, reikalauja pinigų. Pokalbio metu užsiminė, kad pats pranešėjas sudavė jam į veidą, nes gynėsi. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kieme pastebėjo du asmenis kurie kalbėjosi - V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0132 buvo nustatytas 2,07 promilės girtumas, matėsi, kad V. S. iš galvos stipriai kraujuoja, buvo iškviesta GMP. Kartu buvo ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,41 promilės girtumas. Abu asmenys tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, aiškino skirtingai. V. S. paaiškino, kad smurto nebuvo, tiesiog ėjo paprašyti J. J. cigaretės ir paslydęs krito ant žemės, taip prasikirsdamas galvą. J. J. paaiškino, kad pas jį į namelį atėjo V. S., kuris jam pasakė „aš tave nukirsiu“, rankoje laikydamas mažą kirvuką. J. J. šį išstūmė lauk ir matė kaip V. S. krito ant žemės prasikirsdamas galvą. Kadangi abu asmenys stipriai neblaivūs, kalba nerišliai, įvykio aplinkybių paaiškinti negali, renkama medžiaga aplinkybių patikslinimui. Atvykusi GMP išsivežė V. S. į priėmimo skyrių apžiūrai (1 t., b. l. 1).
10. (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose - fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas kirvis, ant kurio yra raudonos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Įvykio vietos apžiūra fiksuota fotografuojant (1 t., b. l. 16-19, 20-28).
11. (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 346/2022 (10) nurodyta, jog V. S. nustatytos šešios kirstinės žaizdos pakaušyje, viršugalvyje. Sužalojimai padaryti aštriu daiktu, kuo galėjo būti ir įvykio aplinkybėse minimas kirvis. Sužalojimai padaryti šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Dėl sužalojimų V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 82).
12. (duomenys neskelbtini) akistatos tarp nukentėjusiojo V. S. ir įtariamojo J. J. metu, nukentėjusysis parodė, kad minimo konflikto metu kilus konfliktui, J. J. stūmė jį lauk iš vasarnamio, jis priešinosi, jie stumdėsi. Neatsimena, kas po to tiksliai įvyko, tik kad jam pradėjo bėgti kraujas iš galvos, jis tuo momentu gulėjo ant grindų. Neatsimena, kaip buvo sužalotas, tačiau J. J., norėdamas išstumti jį iš vasarnamio, rankose laikė kirvuką ir juo sužalojo jam galvą. Įtariamasis papildė, kad dėl didelio girtumo neatsimena, todėl negali tiksliai nurodyti, ar kai jie susistumdė, V. S. nukrito ant žemės ir galėjo su galva atsitrenkti į prie spintelės padėtą kirvuką, ar jis rankose turėjo kirvuką ir stumdamas jį lauk iš vasarnamio jam sužalojo galvą. Tyčia sužaloti V. S. nenorėjo (1 t., b. l. 60-63).
13. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. alkoholio matuokliu J. J. nustatytas 1,41 promilės girtumas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. V. S. nustatytas 2,07 promilės girtumas ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) R. S. nustatytas 1,94 promilės girtumas (1 t., b. l. 115-117).
14. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. įtariamasis J. J. sulaikytas (2 t., b. l. 29-31), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. paleistas (2 t., b. l. 47-49).
15. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 54,66 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 88-89, 90).
16. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos (duomenys neskelbtini). apžiūros metu paimtas kirvis (1 t., b. l. 16-19, 20-28), apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38, 39-42) ir saugojimui perduotas Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (kvitas B (duomenys neskelbtini) serija BBB Nr. 068125) (1 t., b. l. 43-44, 45).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
18. Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino iš dalies padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigdamas, kad jis posūniui V. S. tyčia su kirviu nesudavė. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia bylos medžiaga. Nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nors visų įvykio aplinkybių neprisimena, bet tiksliai prisimena jam kaltinamojo smūgio sudavimą į krutinę, išstumiant iš vasarinės praėjimo į lauką ir suduotą smūgį į galvą kirviu. Teismo nuomone, nukentėjusysis tiksliai visų aplinkybių gali neprisiminti dėl to, kad, kaip pats nurodo, buvo neblaivus, be to, buvo sužalotas trauminiu poveikiu į galvą. Vertintini ir nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pats nukentėjusysis laiko patikimesniais, nes tuo metu buvo praėjęs pakankamai trumpas laikotarpis nuo įvykio. Tuomet nukentėjusysis parodė, kad pajuto stiprų smūgį į galvos srities galinę dalį ir dėl to susmuko, o atsisukęs pamatė, kaip J. J. eina atgal į vasarinę dešinėje rankoje laikydamas kirvį. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad po to, kai jam buvo suduotas smūgis, jis, prispaudęs prie žaizdos palaikė skudurą, netrukus vėl pajuto smūgius į viršugalvį. Nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus patvirtina iš dalies paties kaltinamojo parodymai – kaltinamasis neneigia, kad su kirviu galėjo suduoti nukentėjusiajam, nes kaltinamasis rankoje laikė kirvį, be to, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 346/2022 (10), kurioje nurodyta, jog V. S. nustatytos šešios kirstinės žaizdos pakaušyje, viršugalvyje; sužalojimai padaryti aštriu daiktu, kuo galėjo būti ir įvykio aplinkybėse minimas kirvis; sužalojimai padaryti šešių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje; dėl sužalojimų V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
19. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį (šeimos narį) smurtavo, tai darė kirvio pagalba. Kaltinamasis teigia, kad kirvis buvo vasarinėje, kurioje buvo pats kaltinamasis. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo teigimu, nukentėjusysis į vasarinės vidų įėjęs nebuvo, bandė įeiti, bet kaltinamojo spyriu į krutinę buvo išstumtas iš vasarinės tarpdurio. Kaip kirvis atsirado nukentėjusiojo rankose, nes, anot kaltinamojo, kirvis buvo būtent nukentėjusiojo rankose, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Kaip negalėjo paaiškinti ir tos aplinkybės, kaip kirvis atsirado kaltinamojo rankose. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo kaltinamajam, kaltinamasis posėdžio metu parodė, kad kirvį išplėšė iš nukentėjusiojo rankų (duomenys užfiksuoti kardomosios priemonės skyrimo posėdžio protokole). Teismui nekelia abejonių visuma bylos aplinkybių, kurios aiškiai patvirtina, kad kaltinamasis savo rankose kirvį turėjo, jo (kaltinamojo) teigimu galėjo suduoti nukentėjusiajam kirviu. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad vasarnamio viduje ant grindų yra užfiksuotos kraujo dėmės, vedančios iki tos vietos, kur buvo rastas kirvis su kraujo dėmėmis. Pažymėtina, kad kirvis rastas vasarnamio viduje, už stalo ant fotelio. Be kita ko, prie įėjimo į vasarnamį – įvykio vietos - matosi didelė (balos formos) kraujo dėmės. Kraujo dėmės veda nuo įvykio vietos iki kirvio buvimo vietos. Kirvio suradimo vieta nuo įvykio vietos nutolusi pakankamai toli, keli metrai. Liudytojos vasarnamio viduje (konkrečiai verandoje, prie kurios įėjimo durų įvyko konfliktas) nebuvo. Nors kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip kirvis atsidūrė namo viduje, bet faktinės aplinkybės aiškiai parodo, kad po incidento vasarnamio tarpdury, nukentėjusysis kaltinamojo spyriu buvo išstumtas iš tarpdurio (tai pripažįsta pats kaltinamasis bei patvirtina nukentėjusysis), po ko, kaltinamasis prie vasarnamio įėjimo sudavė nukentėjusiajam į galvą kirviu (to neneigia ir pats kaltinamasis, patvirtina nukentėjusysis, įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai bei specialisto išvada), pastarajam nugriuvus ir susmukus, kaltinamasis dar sudavė nemažiau keturių smūgių į galvos sritį (ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir specialisto išvada). Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiam V. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (ką patvirtina specialisto išvada). Po to, kaltinamasis kirvį iš įvykio vietos nunešė iki tos vietos, kur kirvį surado policijos pareigūnai (patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai).
20. Pažymėtina, kad kaltinamasis savo parodymus keitė ne kartą. Vien tik teisminio bylos nagrinėjimo metu jis posėdžio pradžioje, duodamas parodymus, teigė, kad kirviu nukentėjusiajam nesudavė, bet jau po pertraukos teigė, kad galėjo suduoti, bet tam neturėjo tyčios. Kaltinamasis teigė, kad kirvis visą laiką buvo vasarnamyje, bet po to nurodo, kad atėjęs nukentėjusysis rankose turėjo kirvį, nors nukentėjusysis (paties kaltinamojo teigimu) vasarnamio viduje nebuvo. Teismas, atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad tokie kaltinamojo parodymai, kaip nenuoseklūs ir prieštaringi, yra kaltinamojo gynybinė pozicija, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Būdamas prieš kelias dienas iki nusikalstamos veikos padarymo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kurioje bausmę atliko už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą prieš tuos pačius artimuosius (beje, tokių nusikalstamų veikų kaltinamasis tų pačių artimųjų atžvilgiu padaręs net kelias, tai patvirtina duomenys apie kaltinamojo teistumus), kaltinamasis aiškiai suvokė galimas pasekmes, todėl pasirinko poziciją neigti kaltinamajame akte nurodytų smurtinių veiksmų buvimą. Tačiau, minėta, nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina visuma byloje nustatytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje tarp (duomenys neskelbtini) val. ir (duomenys neskelbtini) val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), vasarnamyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su V. S. metu tyčia spyrė pastarajam į krūtinės sritį, kas sukėlė nukentėjusiam V. S. fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (J. J.), abipusio konflikto su V. S. metu kirvio penties dalimi, tyčia sudavė vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis nukrito ant žemės. Po to, V. S. esant ant žemės, kirvio penties dalimi tyčia sudavė nukentėjusiam nemažiau keturis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas V. S. šešias kirstines žaizdas pakaušyje ir viršugalvyje, kas nukentėjusiam V. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie J. J. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes minėtas asmuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – posūniui V. S..
21. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
22. Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
23. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į J. J. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (sužalojimai padaryti kirviu, sveikatai ir gyvybei pavojingu būdu – į galvą), kaltės formą (tyčia), rūšį, motyvus, tikslus, jo asmenybę, tai, kad kaltinamasis teistas 6 kartus, ir visas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, artimųjų atžvilgiu (1 t. b. l. 138-167), šį nusikaltimą įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. taip pat dėl fizinio smurto panaudojimo posūnio V. S. atžvilgiu (1 t., b. l. 163-167), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 125-126). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, atsiprašė V. S. (1 t., b. l. 52-55). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti J. J. už nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui.
24. J. J. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., t. y. dvi dienos (2 t., b. l, 29-31, 47-49).
25. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 50-53) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (2 t. b. l. 39-40), nuosprendį pradėjus vykdyti naikintinos ( BPK 139 str.).
26. Byloje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 54,66 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam J. J. dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 88-89, 90), kuri atsirado dėl nukentėjusiajam V. S. padarytų sužalojimų. Minėti sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Esant kaltinamojo kaltei, veiksmams, padariniams ir priežastiniam ryšiui tarp jų, spręstina, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir reikalaujama suma priteistina iš J. J. civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.263 straipsniai).
27. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietos (duomenys neskelbtini). apžiūros metu paimtas kirvis (1 t., b. l. 16-19, 20-28), apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-38, 39-42) ir saugojimui perduotas Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (kvitas B (duomenys neskelbtini) serija BBB Nr. 068125) (1 t., b. l. 43-44, 45) sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. J., pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., t. y. dvi dienas.
Bausmės pradžią J. J. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,66 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 66 ct) turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, šią sumą sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veidai tirti ir nagrinėti, t. y. įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtą kirvį, kuris apžiūrėtas ir saugojimui perduotas Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (kvitas B (duomenys neskelbtini) serija BBB Nr. 068125), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.