Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. (toliau – E. D.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi subendrintos ir E. D. paskirtos bausmės dalimi, skiriant E. D. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. D. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, be ne vėliau kaip 2020 m. birželio 25 d., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 7 vnt. paketėlių su juose esančia 4,0968 g. psichotropine medžiaga – amfetamino miltelių, kuriuose yra 0,7702 g. gryno amfetamino (skaičiuojant bazės forma), kurias laikė turėdamas tikslą platinti ir 2020 m. birželio 25 d., apie 16.20 val. turėdamas tikslą platinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims per 4-o lokalinio sektoriaus kameros Nr. 5 langą išmetė 7 vnt. paketėlių su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio kiekis 4,0968 g. amfetamino miltelių, kuriuose yra 0,7702 g. gryno amfetamino, į stadiono pusę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 7 vnt. paketėlių su juose esančia psichotropine medžiaga amfetaminu, kurio kiekis 4,0968 g. amfetamino miltelių, kuriuose yra 0,7702 g. gryno amfetamino (skaičiuojant bazės forma) surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų bei vieningai formuojamos teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl E. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant E. D. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistasis remiasi bendro pobūdžio samprotavimais apie menamai netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikdamas savitą nagrinėjamo įvykio vertinimą, kritikuodamas objektyviais duomenimis nepaneigtus liudytojų parodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas savo išdėstytoms vertinamo įvykio faktinėms aplinkybėms, tačiau šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602/2014).

6. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, E. D., turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 7 vnt. paketėlių su juose esančia 4,0968 g. psichotropine medžiaga – amfetamino miltelių, kuriuose yra 0,7702 g. gryno amfetamino, juos laikė ir 2020 m. birželio 25 d., apie 16.20 val. per langą išmetė į stadiono pusę, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – paketėlius surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas. Nors savo kaltę dėl padaryto nuteistasis pripažįsta tik iš dalies, teigdamas, kad narkotines medžiagas jis turėjo savo reikmėms ir neketino jų platinti, tačiau sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra pagrindo.

7. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad E. D. parodymai viso baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs. 2020 m. rugpjūčio 24 d. apklausos metu nuteistasis savo kaltę kategoriškai neigė. Nors ir pripažino vertinamo įvykio metu buvęs kameroje Nr. 5, kur, pasak jo, per langą kalbėjo su stadione esančiais kitais nuteistaisiais, tačiau pabrėžė, kad jokio paketėlio su savimi jis neturėjo, kokiu būdu ant paketėlio atsirado jo DNR, pripažino nežinantis (1 t., b. l. 48). 2020 m. gruodžio 17 d. apklausos metu savo poziciją E. D. pakeitė, savo kaltę pripažindamas iš dalies. Šios apklausos metu nuteistasis parodė, kad nuo 2008 metų jis yra įtrauktas į priklausomybių ligų įskaitą kaip narkomanas, kartais pavartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų. 2020 m. birželio 25 d. buvo įsigijęs truputį amfetamino, bet jo suvartoti nespėjo, nes kameroje išgirdo pareigūno riksmą, dėl ko, išsigandęs, paketėlį su narkotinėmis medžiagomis išmetė pro kameros langą (1 t., b. l. 67). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis E. D. iš esmės patvirtino savo 2020 m. gruodžio 17 d. apklausos metu išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindamas, kad pro langą išmestas paketėlis buvo įvyniotas į raštelį, kurį jis buvo parašęs savo draugui, kalinčiam tuose pačiuose pataisos namuose tik kitoje grupėje. Aiškindamas raštelio turinį nuteistasis pažymėjo, kad savo draugui jis buvo palikęs telefoną, už kurį šis turėjo sumokėti jam 200 eurų.

8. Iš aptartų nuteistojo parodymų seka, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje savo kaltę kategoriškai neigęs, tvirtindamas, kad jokio paketėlio su savimi neturėjo, vėliau – ant paketėlio jau nustačius jo DNR ir peržiūrėjus pataisos įstaigoje užfiksuotą vaizdo įrašą, šiuos savo parodymus jis pakeitė, savo kaltę pripažindamas iš dalies. Tokios pačios pozicijos apeliantas laikosi ir savo apeliaciniame skunde. Ir vis tik, atsižvelgiant į aptartus E. D. parodymuose esančius prieštaravimus, įvertinus dar ir tai, kad savo parodymų pakeitimo priežasčių apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis nenurodė, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti E. D. parodymų patikimumu, o juo labiau, jo nekaltumu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šios išvados kontekste akcentuotina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

9. Nagrinėjamu atveju E. D. parodymus iš esmės paneigia liudytojo A. B. pateikta įvykių versija. Jo teigimu, 2020 m. birželio 25 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jis per monitorių stebėjo vieną iš stebėjimo zonų, o būtent tą pusę, kur yra siena, skirianti stadioną nuo pataisos namų pastato. Pamatė kaip per penktos kameros langą buvo išmestas paketėlis, kuriam nepavyko perskrieti tvoros į stadioną ir jis nukrito šalia tvoros. Išėjęs į lauką jis pamatė ant penktos kameros lango palangės tupintį E. D.. Paklausus šio, ką jis daro, E. D. pabėgo. Jis pakėlė paketėlį ir nuėjo pasiaiškinti su E. D.. Tačiau E. D. jam aiškino, kad penktoje kameroje jis nebuvo ir nieko nematė.

10. Vertinant šio liudytojo parodymus E. D. išdėstytų aplinkybių kontekste matyti, kad nors nuteistasis nurodė, jog paketėlį su narkotinėmis medžiagomis jis išmetė tuo metu, kai į penktą kamerą įėjo pataisos įstaigos pareigūnas (jo teigimu, tas pats A. B.), tvirtindamas, kad tokius veiksmus atliko išsigandęs pareigūno, tačiau, remiantis A. B. parodymais, į penktą kamerą, iš kurios buvo išmestas komentuojamas paketas, jis užėjo jau suradęs jį lauke. Tuo metu kai jis atėjo į penktą kamerą, joje jau nieko nebuvo. Tačiau, pasak pareigūno, pakeldamas paketą su narkotinėmis medžiagomis nuo žemės, jis aiškiai matė, kaip penktoje kameroje ant palangės tupi būtent E. D., kuris pareigūnui vėliau aiškino, kad toje kameroje jis net nesilankė. Netikėti šio liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Jie, priešingai nei E. D. parodymai, viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. A. B. galimas suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nebuvo nustatytas. Priešingai, remiantis A. B. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, E. D. jis pažįsta, tačiau jokių pykčių su šiuo nuteistuoju nebuvo. Esant šiems duomenims pagrindo manyti, kad A. B., duodamas E. D. nepalankius parodymus, galėjo jį melagingai apkalbėti, teisėjų kolegija neįžvelgia.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje svarbu ir tai, kad A. B. parodymus iš esmės patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Peržiūrėjus jį matyti, kaip per kameros langą išlenda ranka, kuria pro langą išmetamas paketėlis. Jis lekia ir atsitrenkia į skardinę tvorą. Paketėlis skardinės tvoros neperskrenda ir nukrenta šalia tvoros. Matyti, jog po paketėlio metimo, į kiemą išeina A. B., kuris pakelia paketėlį ir pasižiūri į pastato, kuriame yra langas, pro kurį buvo išmestas komentuojamas paketėlis, pusę, kas betarpiškai patvirtina A. B. parodymus, jog jis, paėmęs paketėlį nuo žemės ir pažvelgęs į pastatą, prie penktos kameros lango aiškiai matė asmenį, kurį pareigūnas atpažino kaip E. D.. Būtina įvertinti ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. D. neneigė buvęs penktoje kameroje ir išmetęs paketėlį, tačiau jo parodymai apie tai, kad paketėlį jis išmetė išsigandęs į kamerą užėjusio pareigūno A. B., neabejotinai paneigti tiek aukščiau aptartais liudytojo parodymais, tiek ir vaizdo medžiagoje užfiksuotais duomenimis.

12. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad komentuojamame vaizdo įraše nesimato, kaip paketėlis skrenda pro langą ir kur jis nukrenta, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą rengiant šį procesinį sprendimą, su šiais nuteistojo teiginiais nesutiktina. Vaizdo įraše aiškiai matoma, kaip pro kameros langą išlindusi ranka nusviedžia paketėlį tolyn (neabejotinai ketinant jį permesti per tvorą į stadioną), kuris kurį laiką skrenda (tai aiškiai matosi stebint vaizdo įrašą nuo to momento, kai pro langą išlindusi ranka atlieka metimo manevrą) ir nukrenta ant žemės šalia tvoros. Tokiu būdu, pagrindo abejoti A. B. teiginiais, jog jis matė komentuojamą veiksmą stebėdamas pataisos įstaigą filmuojančių vaizdo kamerų monitorius, teisėjų kolegija neįžvelgia.

13. Nesutinkant su E. D. pateikta įvykių versija, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad narkotinės medžiagos, išmestos pro langą ir rastos pataisos namų kieme, buvo įvyniotos į raštelį. Nors nuteistasis tvirtino, kad raštelis buvo skirtas jo draugui, kuris jam buvo skolingas 200 eurų už telefoną, tačiau jo turinys rodo ką kitą. Analizuojant komentuojamo raštelio turinį: „Zdarovą brą. Daug nieko nerašysiu, nes ir taip viską žinai. Va 7 g. amfos už ją 200e tegul pinigai būna pas Živilę su ja susisieks kažkas nuo Vaido ir jie ten Susitars kaip pasimt. Draugam kur buvo parašytos malevos visas išdalinau. Kurva tik grįžau, o kitą dieną jau ant testų buvau. Bet nieko nerodė. Ačiū už cigarus kur padavėt. Jau pasiilgau jūsų, nes čia belekaip liūdna ne taip kaip namie.... Nelabai su kuom bendrauju... Tai va tokios tokelės, Linkėjimai Bernam. Myliu, Tavo Brą“, akivaizdu, kad 200 eurų asmuo, kuriam buvo skirtas paketėlis, turėjo perduoti būtent už narkotines medžiagas. Tai patvirtina žodžiai „va 7 g. amfos už ją 200“. Pagrindo tikėti, kad šis tekstas, kuriame kalbama apie 200 eurų perdavimą, yra skirtas asmeniui, kuris E. D. buvo skolingas 200 eurų už telefoną, priešingai nei teigia nuteistasis, nėra. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šį tekstą vertino ne pažodžiui, dėl ko, jį netinkamai interpretavo, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą tekstą pakartotinai, sutinka su apylinkės teismo motyvais šioje dalyje. Tekste neabejotinai kalbama apie paketėlyje buvusias narkotines medžiagas, kurios turėjo patekti į kito asmens rankas ir už šias narkotines medžiagas turėjo būti sumokėta 200 eurų suma, kuri turėjo būti perduota „Živilei“. Įvertintina ir tai, kad komentuojamas raštelis buvo rastas su pataisos įstaigos kieme rastomis narkotinėmis medžiagomis, tačiau nuteistasis nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis buvo laikomas būtent toje vietoje, nors, kaip jis pats teigia, raštelis buvo skirtas jo draugui, kuris jam buvo skolingas už telefoną.

14. Abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo teiginiai, kad jis nuo 2008 metų vartoja narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, yra nuo jų priklausomas. Šį faktą betarpiškai patvirtina ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau tai niekaip nepaneigia aukščiau išdėstytų duomenų, patvirtinančių, jog analizuojamu atveju E. D. pro langą išmestos narkotinės medžiagos buvo skirtos ne asmeniniam vartojimui, bet platinimui, kas visiškai pagrįstai nustatyta ir skundžiamame nuosprendyje.

15. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl E. D. kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad E. D. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. D. veiksmuose yra visi būtini BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas E. D. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo nuosprendžio motyvams dėl E. D. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

16. Priimant tokį procesinį sprendimą, t. y. netenkinant nuteistojo prašymo perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, pagrindo sumažinti jam skirtą bausmę ar pakeisti ją pinigine bauda, nėra. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, konstatuotina, kad, spręsdamas E. D. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tokio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė jam tinkamos rūšies ir pagrįstos trukmės bausmę. E. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Svarbu tai, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam skirtą bausmę sušvelninti ar pakeisti ją kitos rūšies bausme. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. D. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo nepagrįstai remiamasi E. D. charakteristika, nes visus jam inkriminuotus pažeidimus pataisos įstaigoje jis padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų arba abstinencijos būsenoje, kas labai veikia jo psichiką, tačiau šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad pataisos namuose narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimas yra draudžiamas, o asmuo, nesilaikantys šios taisyklės, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad E. D. net ir būdamas pataisos įstaigoje vartoja narkotines ir/ar psichotropines medžiagas, jį charakterizuoja neabejotinai neigiamai, kaip asmenį, negebantį laikytis nustatytos tvarkos, todėl šios aplinkybės, kaip charakterizuojančios asmenį, buvo pagrįstai įvertinos ir sprendžiant E. D. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis, būdamas pataisos namuose, ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų savo priklausomybės eliminavimui, kas sudaro pagrindą manyti, jog E. D. kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio ir nesistengia pasitaisyti, o tai jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai.

18. Apeliaciniame skunde, be aukščiau išdėstytų reikalavimų, prašoma ir įpareigoti pataisos įstaigą skirti nuteistajam E. D. reabilitacinį gydymą nuo priklausomybės narkotinėms ir/ar psichotropinėms medžiagoms. Tačiau šio klausimo sprendimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai, todėl šiuo klausimu išsamiau nepasisakytina, pažymint, kad nuteistasis, norėdamas, jog jam būtų suteikta galimybė gydytis nuo turimų priklausomybių, su tokiu prašymu turi asmeniškai kreiptis į pataisos įstaigos administraciją.

19. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.