- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- A-63-429-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus 2-iesiems pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. skundu, kurį patikslino (b. l. 2, 4 – 5, 66), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas, Kalėjimų departamentas) 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 2S-3254; įpareigoti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) administraciją pašalinti žmogaus teisių pažeidinėjimus Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose įpareigojant skirti priklausančias pašalpas bei leidžiant naudotis šiltu vandeniu kiekvieną dieną ir sutaisant santechniką; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. vasario, liepos ir rugpjūčio mėnesiais kreipėsi į Pataisos namų direktorių su prašymais, kad išskirtų pašalpą būtiniausiems daiktams įsigyti. Prašomų pašalpų jam neskyrė, motyvuojant, jog jis nedirba ir nesimoko. Teigė, kad šie administracijos motyvai yra nepagrįsti, nes nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. kovo mėn. jis mokėsi Pataisos namų profesinėje mokykloje, įgijo mūrininko kvalifikacijos pažymėjimą, tačiau nedirbo dėl darbo stokos. Paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintomis Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) nustatyto pinigų kiekio savo asmeninėje sąskaitoje neviršydavo, todėl Pataisos namų administracija elgėsi nesąžiningai. Nurodė, kad jau daugiau kaip 6 mėnesius administracija užsuka šiltą vandenį, todėl žmonės grįžę iš darbo neturi galimybės apsiprausti. Jis dažnai mankštinasi, po sportavimo priverstas praustis po šaltu vandeniu ir dėl to patiria didelius nepatogumus. Be to, tualete nuo lubų, kanalizacijos vamzdžių ant galvos, nugaros laša neaiškios spalvos dvokiantis skystis, dėl to jaučiasi žeminamas, tai žeidžia jo garbę bei orumą, patiria didelius nepatogumus bei nervinę įtampą. Pažymėjo, kad į kituose aukštuose esančius tualetus vaikščioti draudžiama, o Pataisos namų administracija į prašymus ištaisyti padėtį nereaguoja. Nurodė, kad Pataisos namų administracija ignoravo jo 2007 m. rugpjūčio 1 d. prašymą išduoti pažymą apie gautas pajamas ir premijas dirbant Pataisos namuose. Parašoma pažyma išduota tik 2007 m. rugsėjo 14 d., tuo pažeidžiant Viešojo administravimo 31 straipsnio nuostatas bei Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Aiškino, kad tik susipažindamas su savo asmens byla suprato, kad yra gauta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartis, kuri jam anksčiau nebuvo pateikta ir kurią galima buvo skųsti. Taip pat jam nebuvo pateikta susipažinimui ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis. Teigė, kad minėtais neteisėtais veiksmais Pataisos namų administracija tyčia, piktybiškai varžo bei pažeidžia jo teises gauti iš teismo dokumentus, juos skųsti bei teisėtais būdais siekti teisingumo. Dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė nepatogumus, diskomfortą, nervinę įtampą, nemigą ir depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 46 – 48, 76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Kalėjimų departamentas nurodė, kad dėl skunde teismui nurodytų aplinkybių pareiškėjas į Kalėjimų departamentą skundu kreipėsi 2007 m. rugpjūčio 22 d. į kurį buvo atsakyta 2007 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 2S-3254. Minėtame rašte paaiškinta, kad nuteistųjų piniginių išmokų skyrimą, panaudojimą reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo taisyklės. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad konkretų piniginės išmokos dydį nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis ir gali būti skiriamos iki 0,3 MGL dydžio išmokos. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį. Nurodė, jog atsakyme taip pat buvo pažymėta, kad materialinių pašalpų paskirtis yra materialinės pagalbos suteikimas tiems nuteistiesiems, kurie neturi jokių pajamų ir negali įsigyti net būtiniausių prekių. Paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, jog pagal jo asmeninės sąskaitos duomenis, 2007 m. vasario 28 d. lėšų likutis sudarė 301,5 Lt, todėl 2007 m. kovo mėnesį Pataisos namų administracija neskyrė jam išmokos. Taip pat nustatyta, kad 2007 m. liepos 31 d. pareiškėjo asmeninės sąskaitos likutis sudarė 3,98 Lt, todėl Pataisos namų direktoriaus sprendimu, 2007 m. rugpjūčio 16 d. jam buvo skirta 25 Lt dydžio piniginė išmoka už 2007 m. liepos mėnesį, 2007 m. rugpjūčio 14 d. skirta 25 Lt dydžio piniginė išmoka už 2007 m. rugpjūčio mėnesį. Dėl karšto vandens tiekimo, Kalėjimų departamentas savo rašte nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, kuriame nustatyta, kad nuteistiesiems, ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė nueiti į pirtį, ir Higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, kuri karšto vandens tiekimo į nuteistųjų bendrabučius nenumato, Pataisos namų administracija, neleisdama kasdien naudotis dušo patalpomis pareiškėjo teisių nepažeidė. Pažymėjo, jog dėl netvarkingų tualeto patalpų Kalėjimų departamento atsakyme pareiškėjui paaiškinta, kad problema dėl kondensato tekėjimo nuo vamzdžių Pataisos namų administracijai žinoma ir ji sprendžiama. Dėl pažymų apie gautas pajamas ir premijas, nagrinėjant skundą Kalėjimų departamente nustatyta, kad pagal pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 1 d. prašymą jam 2007 m. rugpjūčio 27 d. buvo pateikta pažyma apie pajamas, gautas iš pataisos įstaigos. Dėl duomenų apie nuteistojo gautą darbo užmokestį ir premijas prašymas buvo peradresuotas Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Vilniaus padalinio administracijai, kuri jokio atsakymo, iki skundo išnagrinėjimo Kalėjimų departamente, nepateikė, tokiu būdu pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį. Įmonės administracija buvo įspėta žodžiu. Pažymėjo, jog nagrinėjant klausimą dėl supažindinimo su teismo nutartimis, buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartys buvo adresuotos Pataisos namams, o ne pačiam pareiškėjui. Pagal egzistuojančią praktiką teismai savo nutartis, su kuriomis turi susipažinti nuteistieji, adresuoja jiems tiesiogiai arba pataisos įstaigai, lydraštyje nurodydami įteikti nuteistajam arba jį supažindinti su nutartimi. Buvo nustatyta, kad nagrinėjamu atveju jokių teismo nuorodų nebuvo, nutartys adresuotos tiesiogiai pataisos įstaigai, todėl, vadovaujantis Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57, Pataisos namų administracija pareiškėjo teisių nepažeidė. Teigė, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku, šį atsakymą pagrindė galiojančiais įstatymais, nurodė apskundimo tvarką, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 19 – 20, 79 – 80) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pataisos namai nurodė, kad pašalpos nuteistiesiems skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“ pakeitimo“, kurio 3.1 punkte nustatyta, kad pašalpos mokamos tik nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi jų mažiau kaip 0,3 minimalaus gyvenimo lygio dydžio. Konkretų pašalpos dydį pagal nuteistojo rašytinį prašymą nustato areštinės, pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į turimas socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas ir nuteistojo elgesį. Pažymėjo, kad nuteistiesiems, turintiems galiojančių drausminių nuobaudų, pašalpa gali būti neskiriama. Paaiškino, kad pagal nuteistojo asmeninės sąskaitos Nr. 21032 duomenis, 2007 m. vasario mėnesį direktoriaus sprendimu jam buvo skirta 35 Lt dydžio piniginė išmoka. Taip pat tą patį mėnesį pareiškėjas gavo 300 Lt dydžio piniginę perlaidą. Todėl laikė, kad 2007 m. vasario mėnesį pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje turėjo pakankamai piniginių lėšų ir pašalpa jam nepriklausė. Nurodė, kad 2007 m. liepos 16 d. nuteistasis gavo 25 Lt išmoką, o asmeninėje sąskaitoje turėjo 17,62 Lt. Iš viso 2007 m. liepos mėnesį pareiškėjas turėjo 42,62 Lt. Pažymėjo, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjui buvo skirta 25 Lt pašalpa, todėl 2007 m. rugpjūčio 17 d. buvo nuspręsta pašalpos pareiškėjui neskirti. Teigė, kad pašalpos pareiškėjui buvo skiriamos nepažeidžiant galiojančių teisės normų. Nurodė, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė nueiti į pirtį. Pažymėjo, kad ši teisė yra užtikrinama. Įstaigoje nuo penktadienio iki pirmadienio yra karštas vanduo ir nuteistieji pagal patvirtintą grafiką įleidžiami į specialiai įrengtus dušus. Laikė, kad pareiškėjo argumentas, jog jis neturi galimybės nusiprausti po šiltu vandeniu, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad pataisos namai nuo 2006 m. gruodžio 18 d. yra įsikūrę naujai renovuotose patalpose, visi pastatai priduoti eksploatacijai ir jų techninis stovis bei įrengimas atitinka nustatytiems reikalavimams. Taip pat pataisos namuose nuteistųjų gyvenimo bei buities sąlygos yra nuolat tikrinamos ir prižiūrimos. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2007 m. rugpjūčio 1 d. prašymas dėl pažymos apie gautas pajamas išdavimo buvo nukreiptas Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Vilniaus filialo vadovui. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartį gavo 2007 m. balandžio 27 d. vykdymui, nutartis buvo skirta Pataisos namams. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartį gavo 2007 m. liepos 26 d. Pastaroji nutartis buvo neskundžiama. Pažymėjo, kad nutarties nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas 2007 m. rugpjūčio 9 d. Manė, kad veikė teisėtai ir pareiškėjui žalos nepadarė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu (b. l. 139 – 145) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Kalėjimo departamento 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, įpareigoti Pataisos namų administraciją pašalinti pareiškėjo nurodytus pažeidimus bei priteisti iš Lietuvos valstybės 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo bei teisėtumo. Dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su pašalpų neišmokėjimu, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinta Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarka, kurios 3.1 punkte nurodoma, jog paramos fondo lėšos naudojamos vienkartinėms mėnesinėms iki 0,4 minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpoms būtiniausiems reikmenims įsigyti išmokėti turintiems teisę juos pirkti nuteistiesiems. Pašalpos mokamos tik nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi jų mažiau kaip 0,3 MGL. Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 2 punkte sakoma, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių, o 10 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems skirtų piniginių išmokų sumos turi būti pervedamos į jų asmenines sąskaitas iki einamojo mėnesio 20 dienos (naujai į įkalinimo įstaigą atvykusiems nuteistiesiems šis terminas gali būti netaikomas), o nuteistieji informuojami per Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkus ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pinigų pervedimo į jų asmenines sąskaitas. Įvertinęs Taisyklių nuostatas, teismas padarė išvadą, jog šiose normose apibrėžtas tik maksimalus nuteistiesiems skiriamos išmokos dydis, kuris negali būti viršytas. Tuo tarpu nuteistiems asmenims konkrečios išmokos dydį nustato pataisos įstaigos administratorius, atsižvelgdamas į visus Taisyklių 2 punkte nurodytus kriterijus. Teismas pažymėjo, jog byloje esantis pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašas patvirtina, kad jam 2007 m. vasario mėnesį buvo skirta 35 Lt išmoka, o tų pačių metų liepos ir rugpjūčio mėnesiais skirtos išmokos po 25 Lt. Visais pareiškėjo nurodytais laikotarpiais jo sąskaitoje pinigų likutis gale mėnesio buvo teigiamas, taigi turimos lėšos pilnai nebuvo išnaudojamos. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjui išmokos jo nurodytais mėnesiais buvo mokamos, teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju Pataisos namai teisės aktais reglamentuojančių nuostatų nepažeidė, todėl skundo motyvus, susijusius su neteisingu išmokų skyrimu, atmetė. Pabrėžė, jog Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nurodoma, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, taip pat nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis. Teismas laikė, jog pareiškėjo teiginiai, kad Pataisos namai privalo užtikrinti nuteistiesiems karšto vandens tiekimą nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjui, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, ne mažiau kaip kartą per savaitę buvo suteikiama galimybė naudotis pirtimi, ginčo nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2007 m. rugpjūčio 31 d. patalpų patikrinimo aktas Nr. 14-847 rodo, jog buvo įvertinta Pataisos namų tualetų bei dušų būklė bei nustatyta, kad tualetų ir dušų sienos bei lubos švarios, kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynas tvarkingas, minėtas aplinkybes patvirtina ir Pataisos namų ūkio skyriaus 2008 m. rugpjūčio 31 d. pažyma. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo skundo motyvai, kad dėl karšto vandens netiekimo buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o dėl kanalizacijos netvarkingumo buvo suvaržytos pareiškėjo galimybės naudotis tualetu, yra nepagrįsti. Dėl pareiškėjo nesupažindinimo su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d., Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimis teismas nurodė, jog Kalėjimo departamento direktoriaus 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-61 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 54 punkte nurodoma, kad iš teismo ar prokuratūros gautos kaltinamojo akto, nuosprendžio ar nutarties kopijos ne vėliau kaip per vieną darbo dieną įteikiamos suimtajam ar nuteistajam, prieš tai padarius reikiamus pakeitimus ar įrašus suimtųjų ir nuteistųjų asmens įskaitos kortelėse. Kad gavo kopiją, jis patvirtina pasirašydamas teismo atsiųstame dokumento įteikimo patvirtinimo blanke arba tam skirtame pareiškime. Pareiškimas su suimtojo ar nuteistojo parašu išsiunčiamas teismui arba prokuratūrai, iš kurių buvo gauta atitinkamo dokumento kopija. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nutartis buvo siunčiama ne pareiškėjui, o Pataisos namams, todėl atsakovas neturėjo pareigos su šia nutartimi supažindinti pareiškėją. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 26 d. gautu raštu prašoma pareiškėjui Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutarties kopiją įteikti pasirašytinai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi buvo supažindintas 2007 m. rugpjūčio 9 d., teismas laikė, jog atsakovas, nesupažindinęs pareiškėjo su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi per vieną dieną nuo jos gavimo, pažeidė Instrukcijos 54 punkto nuostatas. Nurodė, jog nuteistųjų prašymų, pasiūlymų, peticijų ir skundų pateikimo tvarka reglamentuojama Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis. Minėtose taisyklėse nenustatyti pateiktų prašymų išnagrinėjimo terminai, todėl taikant įstatymo analogiją nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinė tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 30 punkto nuostatos, nurodančios, jog prašymas ar skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo institucijoje datos, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymų nustatyta kitaip arba prašymo ar skundo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 30 dienų nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje datos. Teismas nenustatė Aprašo 30 punkte nurodytų aplinkybių, leidžiančių pareikėjo prašymą nagrinėti ilgiau kaip 30 dienų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Pataisos namų administracija, pareiškėjo reikalaujamą pažymą išdavusi 2007 m. rugsėjo 14 d., t. y. vėliau nei per 30 dienų, pažeidė teisės aktų nustatytus prašymo nagrinėjimo terminus. Dėl Kalėjimų departamento 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo teismas, įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nurodė, kad jog tik objektyviai nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas su priimamu sprendimu susijusias aplinkybes, pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nenustatė, jog Pataisos namai savo veiksmais būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytus pažeidimus, teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamento 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, toje dalyje, kuria nenustatyti Pataisos namų padaryti pažeidimai, susiję su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutarties įteikimu bei pažymos išdavimu, priimtas nevisapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus su minėtais įvykiais susijusiais aplinkybes, prieštarauja byloje esančia medžiaga nustatytiems įrodymams, todėl ši sprendimo dalis yra nepagrįsta ir naikintina. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civilinio kodekso nuostatose, o šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Pabrėžė, jog siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų atlyginama neatsižvelgus į darbuotojų kaltę. Teismas konstatavo, jog nustačius, kad dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų yra nepagrįsti, nagrinėjamu atveju tik tie Pataisos namų veiksmai (neveikimas), kuriais pareiškėjas buvo pavėluotai supažindintas su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi bei jam pavėluotai išduota pažyma dėl Pataisos namuose gaunamo užmokesčio, esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms, gali būti pripažįstami neturtinę žalą sąlygojusiomis aplinkybėmis. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas vertino tai, kad pareiškėjas apie Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartį sužinojo ne per vieną dieną nuo nutarties gavimo, kaip nurodyta Instrukcijos 54 punkte, atsižvelgęs ir tai, jog minėta nutartis neskundžiama ir iš esmės jam palanki, teismas laikė, kad tai negalėjo sukelti pareiškėjui ilgalaikių išgyvenimų ar neigiamų emocijų, kurios galėtų būti vertinamos kaip patirta neturtinė žala. Konstatavo, kad neturtinę žalą sukėlusia priežastimi negali būti pripažintos ir tos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip pavėluotas pažymos apie darbo užmokestį išdavimas. Nurodė, kad toks vėlavimas laikytinas mažareikšmiu pažeidimu, nesukėlusiu pareiškėjui esminių neigiamų padarinių ar stiprių išgyvenimų, kurie galėtų būti pripažįstami neturtine žala. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo patirtos neturtinės žalos padarymo faktas dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutarties bei pažymos apie darbo užmokestį pavėluoto įteikimo neįrodytas, todėl reikalavimą priteisti neturtinę žalą, susijusią su minėtomis aplinkybėmis, atmetė. Dėl įpareigojimo pašalinti pareiškėjo nurodytus pažeidimus teismas pasisakė, jog skundo reikalavimu turi būti formuluojamas asmens prašymas teismui priimti tokį patvarkymą, kuris tiesiogiai pakeistų tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Taigi, skundo reikalavimu gali būti tik toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, o tuo pačiu nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus bylioje esančius įrodymus teismas nustatė, kad dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų nepasitvirtino. Tuo tarpu kiti pareiškėjo nurodyti bei byloje esančiais įrodymais patvirtinti pažeidimai yra pašalinti – pareiškėjas su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartimi buvo supažintas, prašoma pažyma apie darbo užmokestį, nors ir pavėluotai, pareiškėjui buvo pateikta. Teismas pabrėžė, kad nurodyti pažeidimai nėra tęstinio pobūdžio, todėl skundo reikalavimus dėl įpareigojimo Pataisos namų administracijai pašalinti visus pareiškėjo nurodytus pažeidimus atmetė.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 148 – 149) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo apklausti byloje liudytojus ir tokiu būdu suvaržė pareiškėjo teises teikti teismui įrodymus, užduoti klausimus liudytojams, tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalį, 81 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.
2. Teismas neįvertino, jog patys atsakovai savo procesiniuose dokumentuose pripažino pataisos namuose esant netvarkingą santechniką, ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl patiriamo pažeminimo naudojantis tualetu pataisos namuose.
3. Neužtikrinant šilto vandens tiekimo pataisos namuose pažeidžiamos Europos kalėjimų taisyklių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.
4. Teismas nevertino, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir kuo ji pasireiškė. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų pažymų dėl lankymosi pas psichiatrą ir skiriamo gydymo, kas įrodo jo patirtus dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 155 – 156) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas, išklausęs pareiškėjo argumentus dėl to, kokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes jis ruošiasi įrodinėti liudytojų pagalba bei išklausęs atsakovų atstovų nuomonę dėl pareiškėjo prašomų liudytojų iškvietimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą minėtų liudytojų nekviesti. Tuo nebuvo suvaržytos pareiškėjo teisės teikti įrodymus, aktyviai ginti savo poziciją teisminiame bylos nagrinėjime.
2. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teisingai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog Vilniaus 2-ieji pataisos namai privalo užtikrinti nuteistiesiems karšto vandens tiekimą, nepagrįsti teisės aktų nuostatomis. Taip pat teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl santechnikos būklės pataisos namuose.
3 Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti neturtinės žalos atsiradimo faktą ar dydį, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 153 – 154) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, vadovavosi visais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prijungė prie bylos pareiškėjo pateiktus kitų nuteistųjų paaiškinimus, išklausė pareiškėjo parodymus, uždavė klausimus, bylą išnagrinėjo išsamiai ir priėmė teisingą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, visi klausimai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.
2. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos veiksmai nesukėlė pareiškėjui ilgalaikių išgyvenimų ar neigiamų emocijų, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas pažeidė ABTĮ 53 straipsnio 2 dalį, 81 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį; teismas nevertino, kad patys atsakovai savo procesiniuose dokumentuose pripažino pataisos namuose esant netvarkingą santechniką ir šioje dalyje nepagrįstai skundą atmetė; pažeidžiant teisės aktus neužtikrino šilto vandens tiekimo; teismas nevertino pateiktų dokumentų įrodančių patirtą neturtinę žalą.
Kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad teismas nagrinėdamas bylą pareiškėjui suteikė teisę reikšti prašymus. Teismas pareikštus prašymus apsvarsto, tačiau neprivalo juos tenkinti( ABTĮ 82 str.. 5 p.). Bylos išnagrinėjimas netenkinant pareikštų prašymų savaime nereiškia, kad tokia byla išnagrinėta pažeidžiant ABTĮ 81 str. įtvirtintą visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principą. Apeliantas nepateikė argumentų kuo šioje byloje pasireiškė Konstitucijos 7 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas. Todėl paminėti pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė jo skundą dalyje dėl netvarkingos santechnikos, dėl ko jis patyrė diskomfortą, nepatogumą ir dvasinius išgyvenimus, pripažintinas nepagrįstu.
Byloje yra rašytiniai įrodymai, jog atsakovas atsakymuose į pareiškėjo skundus yra nurodęs, kad problema dėl netvarkingų tualeto patalpų vamzdyno( kondensato tekėjimo nuo vamzdžių) Vilniaus 2-jų pataisos namų administracijai yra žinoma ir ji sprendžiama.
Šie atsakymai yra pateikti jau po to, kai buvo surašyti patalpų apžiūrėjimo aktai, patvirtinantys, kad tualeto patalpos tvarkingos (Vilniaus 2-jų pataisos namų aktas surašytas 2007-08-31, o Kalėjimų departamento ūkio skyriaus pažyma, kurioje konstatuota kondensato lašėjimas nuo kanalizacijos vamzdžių surašyta 2007-09-04, atsakymas pareiškėjui pateiktas 2007-09-14, b.l. 62,63). Pastarieji raštai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Byloje nenustatyta, kad santechnikos vamzdžiai būtų prakiurę ir į išorę tekėtų juose esantis skystis. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad patalpos buvo po renovacijos, taip pat nenurodė kokia jo subjentinė teisė šiuo atveju pažeista.
Atsakovui Kalėjimų departamentui pripažinus, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybės dėl santechnikos vamzdžių egzistuoja, teismas turėjo spręsti, ar šie nesklandumai pažeidžia pareiškėjo subjektines teises naudotis tualeto patalpomis. Tokių įrodymų byloje nėra ir pats pareiškėjas to neteigia. Pareiškėjas skundą šioje dalyje grindžia bendro pobūdžio samprotavimais. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pagrįstai atmetė prašymą kvieti liudytojus, kurie patvirtintų santechnikos vamzdžių problemą, nes šis faktas atsakovo byloje pripažintas.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl netvarkingo vamzdyno (tualete laša), pareiškėjui sukėlė nepatogumas, diskomfortą, jis jautė pažeminimą, dėl ko atsirado nemiga, teko kreiptis į medikus t.y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti 70 000 Lt sumoje. Pareiškėjas skunde kėlė keletą reikalavimų dėl jo manymu, neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau nenurodė kokiais veiksmais ir kokia konkrečiai neturtinė žala padaryta kiekvieno reikalavimo dalyje.
Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas dėl nurodytos problemos ( netvarkingų tualeto vamzdynų) į administraciją kreipėsi 2007 m. rugpjūčio 9 d. Jo paties teigimu santechnika buvo sutvarkyta 2008 m. sausio mėn. Taigi nepatogumai pareiškėjui truko apie pusę metų. Įvertinant tai, kad pareiškėjas tualeto patalpose būdavo tik tam tikrą laiką, pareiškėjo nurodyti išgyvenimai abstraktaus pobūdžio, įrodymų, kad būtent dėl minėtos priežasties pareiškėjui atsirado sveikatos problemų, byloje nėra. Pareiškėjas teiginys, kad būtent dėl šių patirtų išgyvenimų jam pablogėjo sveikata, teko kreiptis ne kartą pas gydytoją, jam buvo skiriamas gydymas, nepagrįstas įrodymais.
Kolegija, susipažinusi su medicinine pareiškėjo pateikta dokumentacija, konstatuoja, kad pagal įrašus medicininėje kortelėje apie pareiškėjo sveikatą darytina išvada, kad ji pablogėjo dėl kitų išgyvenimų- dėl būsimo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73 str. pažymėta, kad laisvės atėmimas jau pats savaime yra bausmė. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos ir režimas pataisos įstaigose, išskyrus jo elementus, kuriuos pateisina nuteistųjų izoliavimas bei būtinybė palaikyti jų drausmę, neturi didinti nuteistųjų kančių. Būtina imtis visų galimų priemonių, kad pataisos įstaigų veiklos organizavimo ir valdymo būdas padėtų: 73.1. užtikrinti, kad nuteistųjų laikymo sąlygos atitiktų žmogiškojo orumo reikalavimus ir priimtus visuomenėje gyvenimo standartus.
Atsakovas 2-ji pataisos namai, šių nuostatų nepažeidė pareiškėjo skundo 3 punkto reikalavimų atžvilgiu. Pareiškėjo nurodyti netvarkingi vamzdynai( kondensato kaupimasis ant vamzdžių) nors ir sukėlė jam nežymius nepatogumus, tačiau jo subjektinių teisių ir žmogiškojo orumo nepažeidė.
Kalėjimų departamentas procedūriškai teisingai išnagrinėjo pareiškėjo skundus ir iš esmės atsakė į visus jo keliamus skunde klausimus.
Kitoje dalyje pirmos instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimus išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis sutinka ir laiko jas teisėtomis ir pagrįstomis. Taip pat teisėjų kolegija nagrinėjamojoje byloje nenustatė ABTĮ 142 str. 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 metų gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.