- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-101-457/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57560-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) 2011 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2011 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) 2015 m. rugpjūčio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
4) 2017 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 2 metams; nuosprendis įsiteisėjo 2017-11-24, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
- kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. Š. 2017 m. lapkričio 4 d., apie 16:20 val., A. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiais smogė tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų A. K. į įvairias kūno vietas, bet ne mažiau kaip keturis kartus, ko pasėkoje nukentėjusiajam A. K. padarė apatinio žandikaulio lūžį, muštinę žaizdą dešiniajame skruoste, apatinėje lūpos gleivinėje, kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės akies junginėje, nubrozdinimus veide ir krūtinės kairėje pusėje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. Š. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 4 d., buvo išgėręs, kai parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), sutiko nukentėjusįjį A. K., kuris pas save pasikvietė išgerti alaus. Jie nuėjo pas A. K. į butą, kuris yra to paties namo, kuriame yra parduotuvė, antrame aukšte. Pas A. K. išgėrė alkoholio, po to, jis nuėjo apsikirpti, o apsikirpęs vėl grįžo pas A. K., kur toliau gėrė alkoholį. Geriant, tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl jis norėjo išeiti, bet A. K. jam iš buto išeiti neleido, jie susimušė ir jis, gindamasis kumščiais sudavė A. K. ne mažiau kaip 4 kartus į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į veidą. A. K., neleisdamas jam išeiti, nestipriai sudavė jam į nugarą. Konflikto nebūtų buvę, jei A. K. būtų išleidęs jį iš buto ir jis būtų išėjęs namo. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. Savo elgesį vertina blogai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Nusikalstama veika padarytos žalos iki šiol neatlygino, su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, sutiktų su atlyginti jam 1000 Eur neturtinės žalos ir norėtų žalą atlyginti dalimis, nes jo turtinė padėtis sunki, turi daug skolų, kurias šiuo metu išieško antstoliai.
Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo civilinį ieškinį mažina iki 1000 Eur, prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Sutinka, kad žala jam būtų atlyginta dalimis.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodoma:
- 2017 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo sumuštas nukentėjusysis A. K. (1 t., b. l. 16–19);
- asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 4 d., 17.24 val., A. K. nustatytas 2,43 promilių girtumas (1 t., b. l. 33);
- 2017 m. gruodžio 8 d. akistatos tarp kaltinamojo K. Š. ir nukentėjusiojo A. K. protokolu, kuriame užfiksuoti šių proceso dalyvių parodymai (1 t., b. l. 43–44);
- 2017 m. lapkričio 22 d. specialisto iš vada Nr. G 1542/2017(04), kurioje nurodyta, kad A. K. buvo padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžis, muštinės žaizdos dešiniame skruoste ir apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešinės akies junginėje, nubrozdinimai veide ir krūtinės kairėje pusėje; A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; rasti kūno sužalojimai padaryti suduodant smūgius bukais kietais daiktais; sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai veidu griūnant ant žemės ar atsitrenkiant į kokį kietą daiktą (1 t., b. l. 86–87);
- asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 4 d., 16.44 val., K. Š. nustatytas 2,96 promilių girtumas (1 t., b. l. 135).
Kaltinamojo K. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis atlikdamas tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusįjį A. K., nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.
Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistu.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam K. Š., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos stadiją – baigtinė, kaltinamojo asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 96–119), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 120–125), dirbantis (1 t., b. l. 126–127), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės, naują nusikalstamą veiką įvykdė dar neįsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiui, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir jam paskirta bausmė, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. Š. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į K. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 4 d., 16.45 val. (1 t., b. l. 156) iki 2017 m. lapkričio 6 d., 13.25 val. (1 t., b. l. 162), išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu K. Š. paskirta ir neatlikta bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiu K. Š. paskiros bausmės dalimi.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. Š. yra jauno amžiaus, darbingas ir dirbantis, atsiprašė nukentėjusiojo A. K., teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai K. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl K. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, skiriant jam įpareigojimus.
Kaltinamajam K. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 164–165), dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 167–168) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 174–175), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti nepakeistos.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 51–52), kuriuo prašė iš kaltinamojo K. Š. jo naudai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. K. neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur. Nukentėjusysis A. K. patirtą neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo normaliai valgyti, iki šiol valgant skauda sužalotą žandikaulį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).
Kaip matyti iš specialisto išvados (1 t. b. l. 86–87), A. K. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jam buvo diagnozuotas apatinio žandikaulio abipusis lūžis, ant veido buvo padaryti daugybiniai nubrozdinimai ir sužalojimai, dėl patirto žandikaulio lūžio teko keturias dienas gydytis VšĮ LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare, buvo atlikta apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija. Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, kad dėl tokių sužalojimų ir šių sužalojimų liekamųjų reiškinių nukentėjusysis galėjo jausti visus civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus. Įvertinus padarytų sužalojimų lokalizaciją akivaizdu, kad įvykis galėjo turėti įtakos tiek nukentėjusiojo visuomeninei veiklai, tiek ir asmeniniam gyvenimui. Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. Š. yra dirbantis, jauno amžiaus asmuo, nesukūręs šeimos, neturintis išlaikytinių, o nukentėjusysis A. K. yra bedarbis. Teismas, įvertindamas visas aukščiau išvardintas aplinkybes, siekdamas nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškiniu reikalaujama 1000 Eur neturtinės žalos suma yra teisinga ir tinkama suma, nukentėjusiojo patirtam fiziniam skausmui ir išgyvenimams bent dalinai kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. Š. prašo leisti jam priteistą neturtinę žalą atlyginti dalimis ir su tuo sutinka nukentėjusysis A. K., kaltinamasis K. Š. įpareigotinas priteistą neturtinę žalą atlyginti per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. sausio 23 d. pažymos Nr. (2.19) NTP-7-565, nukentėjusiajam A. K. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-3888-22135 (2 t., b. l. 18). Nukentėjusiajam A. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 182,51 Eur ir antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo K. Š. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamojo K. Š..
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. Š. priklausančias pinigines lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje Nr. LT58 7300 0101 4925 8053, Swedbank, AB, leidžiant K. Š. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur sumą (1 t., b. l. 131), paliktinas galioti iki visiško nukentėjusiajam A. K. priteistos sumos atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su skambučio į bendrąjį pagalbos centrą skaitmenine garso įrašo kopija (1 t., viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į K. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 4 d., 16.45 val., iki 2017 m. lapkričio 6 d., 13.25 val., t. y. dvi paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. K. Š. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėti dalį šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, K. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, vienerius metu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš K. Š. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. K. naudai, įpareigojant K. Š. priteistą neturtinę žalą atlyginti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš K. Š. valstybės naudai 182,51 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 51 ct) proceso išlaidų už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. gruodžio 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į K. Š. priklausančias pinigines lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje Nr. LT58 7300 0101 4925 8053, Swedbank, AB, leidžiant K. Š. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur suma, palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam A. K. priteistų sumų atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su skambučio į bendrąjį pagalbos centrą skaitmenine garso įrašo kopija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.