- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-851-366-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-74-1-00055-2013-13
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Petras Meidus, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- V. R.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Valdo Petro Meidaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 1 d. ir nuteistas keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Paskirta V. R. baudžiamojo poveikio priemonė – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitoje valstybinėje ar nevalstybinėje įstaigoje ar organizacijoje, įpareigojant juos atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas V. R. sulaikymas nuo 2013-03-01 iki 2013-03-03.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo nuo 2012 m. birželio mėn., tiksliai nenustatyto laiko, iki 2013 m. kovo 1 d. 10.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Molėtų r., neteisėtai laikė pramoninės gamybos 16-o kalibro vienvamzdį lygiavamzdį „IŽ-5“ modelio medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) bei tris pramoninės gamybos 16-to kalibro medžioklinius šovinius, kol juos kratos metu suradę paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Mano, kad yra nuteistas per griežta bausme, nes praeityje nebuvo teistas, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu bei apeliaciniu skundu, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str., 301 str. nuostatų, teisingai juos įvertino, tinkamai motyvavo savo išvadas, pagrįstai nuteistojo V. R. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir jį pripažino kaltu pagal BK 253 str. 1 d.
Apeliaciniu skundu nuteistasis savo kaltės ir veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d., šią bylą ir nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
BK 54 str. 2 d. nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Kartu pažymėtina, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu V. R. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 str. 1 d., padarymą. Už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos dvi bausmių rūšys - tai areštas (švelnesnė bausmė) arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (griežtesnė bausmė). Taigi, akivaizdu, kad aptariamo baudžiamojo įstatymo sankcija teismams paliko gana siauras galimybes individualizuoti skiriamą bausmę, atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. R. bausmę, atsižvelgė ne tik į jo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis nėra anksčiau teistas, prisipažino kaltu dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ką apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pripažino apelianto atsakomybe lengvinančia aplinkybe, bet ir į tai, kad nuteistojo padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad V. R. administracine tvarka nebaustas, gyvena su tėvais, ketina įsidarbinti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu V. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą (keturis mėnesius) šios bausmės rūšies minimumui (trys mėnesiai) bei atidėjo jos vykdymą minimaliam, t. y. vienerių metų, terminui. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje ir nemotyvavo, kodėl pasirinko būtent įstatyme numatytą griežtesnę bausmės rūšį (laisvės atėmimą), tačiau kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmės rūšis ir jos atlikimo būdas šiuo atveju yra palankesnis pačiam nuteistajam, nes pakeitus bausmės rūšį iš laisvės atėmimo į areštą, priešingai nei atidėtą laisvės atėmimo bausmę, arešto bausmę nuteistajam tektų atlikti realiai. Pažymėtina, kad ir pats V. R. apeliaciniu skundu nekelia klausimo dėl jam paskirtos bausmės rūšies, o tik prašo ją sušvelninti. Jokių naujų aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama bausmė ir į kurias nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę, apeliaciniame skunde nenurodyta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. R. jau yra paskirta iš esmės minimali bausmė, jos dar labiau švelninti nėra galimybės.
Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.