- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-24
- Bylos Nr.
- 1N-71/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. birželio 1 d. nutarimo atsisakyti atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių A. K. baudžiamojoje byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausme.
A. K. nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe ir jai vadovavęs, kartu su A. S. ir Rusijos Federacijos piliečiu V. O. , dėl kurio priimtas apkaltinamasis Rusijos Federacijos Smolensko srities Smolensko rajono teismo 2006 m. birželio 27 d. nuosprendis, iš anksto susitarę daryti sunkius nusikaltimus ir pasiskirstę vaidmenimis, parengė ir įvykdė neteisėtą didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą turint tikslą jas platinti bei didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.
2005 m. pavasarį ar vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas nusikalstamą sumanymą verstis neteisėtu psichotropinių medžiagų platinimu ir kontrabandos būdu jas pervežti iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, A. K. į šią nusikalstamą veiką įtraukė nusikaltimo vykdytoją A. S. ir paprašė jo susisiekti su jo pažįstamu Rusijos Federacijos piliečiu V. O. bei pasiūlyti užsiimti neteisėtu psichotropinių medžiagų platinimu. A. S. sutiko dalyvauti A. K. parengtoje nusikalstamoje veikoje ir, vykdydamas A. K. prašymą, susisiekė su V. O. bei perdavė jam A. K. pasiūlymą. V. O. su pasiūlymu sutiko ir taip buvo A. S. įtrauktas į organizuotą grupę. Laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. iki 2005 m. rugpjūčio 14 d. A. K. nurodymu A. S. ne mažiau kaip septynis kartus skambino telefonu V. O. ir aptarė su juo psichotropinių medžiagų perdavimo bei pardavimo aplinkybes. A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2005 m. rugpjūčio 10 d., 21 val. 59 min., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, dviejuose tuščiuose cigarečių „Bond Street American Blend Fine Selection“ pakeliuose, viename „Monte Carlo Silver“ ir viename „Saint George Lights“ cigarečių pakeliuose paslėpė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 505 vienetų tablečių, kurių sudėtyje buvo 68,508 g psichotropinės medžiagos methylene-dioxy-methamphetamine (toliau – MDMA) ir 2,968 g psichotropinės medžiagos methyl diethanolamine (toliau – MDEA).
Taip pat A. K. laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2005 m. rugpjūčio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nugabeno cigarečių pakelius, kuriuose buvo paslėpta psichotropinė medžiaga, į automobilių aikštelę, esančią Šiauliuose, Marijampolės g. 10, perdavė juos tolimųjų reisų vairuotojui V. I. , kuris nieko nežinojo apie A. K. nusikalstamą sumanymą ir apie cigarečių pakelių turinį, bei paprašė, kad V. I. juos nugabentų į Rusijos Federaciją, į iš anksto sutartą vietą, ir perduotų Rusijos Federacijos piliečiui V. O., kuris šias psichotropines medžiagas turėjo parduoti. V. I. 2005 m. rugpjūčio 13 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, krovininiu automobiliu MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kirto Lietuvos Respublikos valstybinę sieną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame sienos kirtimo punkte ir pervežė didelį kiekį psichotropinių medžiagų per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, jų nepateikdamas muitinės kontrolei, o 2005 m. rugpjūčio 14 d., 11 val. 19 min. Rusijos Federacijos Pskovo srities, Pustoška gyvenvietės rajone, A. K. perduotus keturis cigarečių pakelius su juose esančiu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų perdavė V. O. .
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2012 m. vasario 14 d. nutartimi nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 22 d. nutarties atmetė.
2012 m. gegužės 11 d. nuteistasis A. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes, jo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūra ir teismai neteisėtai pritaikė teisės normas dėl veiksmų, kurių jis neatliko, savo neveiklumu sukliudė visapusiškai išnagrinėti bylą, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurių panaikinimui bylą reikalinga grąžinti į apeliacinę instanciją ir nagrinėti iš naujo. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, perkeldami jam, kaip kaltinamajam, įrodinėjimo pareigą dėl narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu. Teismų sprendimuose išdėstyti kaltinimai yra nekonkretūs, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, išnagrinėjęs nuteistojo A. K. 2012-05-11 prašymą, 2012 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad A. K. prašyme išdėstyti argumentai yra BPK numatyti nuosprendžio apeliacinio ir iš dalies kasacinio apskundimo pagrindai. Nuteistasis A. K. baudžiamojo proceso metu pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis ir apskundė Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendį apeliacine ir kasacine tvarka, savo skunduose ginčijo jį kaltinančius įrodymus bei teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir padarytas išvadas, baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymą, tačiau jo apeliacinis ir kasacinis skundai buvo atmesti, o nuosprendis pripažintas pagrįstu ir paliktas galioti. Naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ir nutartis, A. K. prašyme nenurodyta.
Nuteistasis A. K. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. birželio 1 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą, 2012 m. birželio 14 d. nutartimi skundą atmetė. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis A. K. savo prašyme Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ir skunde Vilniaus apygardos teismui nurodė tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos bei įvertintos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, taip pat Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Jokių kitų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, A. K. nenurodė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį.
Nuteistasis teigia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir apygardos teismas iš esmės nevertino jo pareiškime išdėstytų aplinkybių. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryta eilė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl teisinės pagalbos, baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų, bylos proceso metu jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, nesiimta priemonių jo turtui apsaugoti. Kardomąją priemonę suėmimą baudžiamojoje byloje jam paskyrusi teisėja, taip pat jo baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras galimai elgėsi nusikalstamai, organizavo vagystę iš jo būsto bei jo sumušimą 2009-12-02 Šiaulių tardymo izoliatoriuje, tačiau nei Lietuvos apeliacinis teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdami jo baudžiamąją bylą, į visas šias aplinkybes neatsižvelgė.
Nuteistasis pažymi, jog jis dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Nepaisant to ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas bei baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo A. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. birželio 1 d. nutarimo, pagrįsta ir teisėta. Atitinkamai pagrįstas ir teisėtas aukščiau paminėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
Nuteistasis A. K. 2012-05-11 prašyme Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat skunduose Vilniaus apygardos teismui bei Lietuvos apeliaciniam teismui ginčija baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kuriais buvo grindžiama jo kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, patikimumą bei pakankamumą, teigia, kad teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, be to, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta daug baudžiamojo proceso kodekso, taip pat tarptautinių teisės aktų pažeidimų, suvaržytos jo procesinės teisės. Iš minėto nuteistojo prašymo ir skundų turinio galima spręsti, jog šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Be to, A. K. nuomone, jo baudžiamoji byla turi būti atnaujinta dėl ikiteisminį tyrimą organizavusio bei valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijas atlikusios ir baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjusių teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo baudžiamojo proceso metu (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).
Kaip jau minėta, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra paaiškėjusios kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis šio baudžiamojo proceso įstatymo prasme, visų pirma, gali būti pripažintos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos teismams priimant sprendimus.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. visas savo prašyme 2012-05-11 Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui išdėstytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, taip pat savo nuomonę apie byloje surinktų įrodymų vertinimą, ikiteisminio tyrimo trūkumus ir padarytus pažeidimus išdėstė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui savo rašytiniuose bei žodiniuose prašymuose, taip pat apklausiamas kaltinamuoju bei kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, taip pat nuteistojo nurodytas pirmiau aptartas aplinkybes, padarė išvadą, kad A. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais teisėtais būdais gautais faktiniais duomenimis, kurie vienas kitą papildo ir pilnai paneigia A. K. iškelta įvykio versiją. Šis Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nuosprendis tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo prasme nuteistojo iniciatyva buvo revizuojamas apeliacine ir kasacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. K. skundą ir konstatavo, jog Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pirmąja instancija, baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė, bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įrodymus įvertino tinkamai ir nuteistojo A. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį teisingai. Darydamas šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, tikrino padarytų išvadų teisingumą, analizavo ir dabar nuteistojo A. K. prašyme bei skunduose nurodytus argumentus dėl byloje apklaustų asmenų parodymų, Rusijos Federacijos ikiteisminio tyrimo įstaigų bei teismo nustatytų aplinkybių, kitų įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo, ir juos kaip nepagrįstus atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismo posėdyje išklausęs nuteistojo A. K. paaiškinimų ir išnagrinėjęs pastarojo kasacinį skundą, patikrinęs priimtus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, 2012 m. vasario 14 d. nutartyje konstatavo, kad pagal bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas A. K. pritaikytas tinkamai, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų ir esant visiems BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių požymiams. Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atsakė į visus A. K. apeliacinio skundo argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir šio teismo padarytas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, detaliai aptarė visus nuteistajam A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius, analizavo įrodymus, patvirtinančius šių požymių buvimą nuteistojo veiksmuose, vertino jų pakankamumą, motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo iškeltų prieštaravimų pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, išanalizavo nuteistojo pateiktą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos įrodomosios reikšmės vertinimą, palygino nuteistojo A. S. ir liudytojo V. I. parodymų atitikimą iš Rusijos Federacijos gautai rašytinei bylos medžiagai ir paneigė nuteistojo versiją, kad didelio kieko psichotropinių medžiagų gabenimas ir kontrabanda į Rusijos Federaciją suorganizuota jam nedalyvaujant. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka apeliantui nuteistajam A. K. nedalyvaujant, baudžiamojo proceso kodekso nuostatos pažeistos nebuvo, nes baudžiamojo proceso įstatymas ir teismų praktika nedraudžia neatliekančiam įrodymų tyrimo veiksmų ir nagrinėjančiam bylą pagal nuteistojo skundą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti bylą nedalyvaujant nesuimtam nuteistajam, kuriam buvo tinkamai pranešta apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio laiką ir vietą. Nors nuteistasis A. K. prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, tačiau BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų atitinkančios pažymos apie negalėjimą dalyvauti posėdyje dėl ligos teismui nepateikė, be to, apeliaciniame procese jo teises gynė paties pasirinktas gynėjas, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas ir naujų bylos aplinkybių vertinimas nutartyje nėra pateiktas.
Taigi, visos pirmiau aptartos nuteistojo A. K. prašyme ir skunduose nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir įvertintos tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams priimant sprendimus, todėl negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog, vadovaujantis galiojančiomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl proceso pradėjimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, byloje priimti įsiteisėję teismų sprendimai nerevizuojami, įrodymų vertinimo, nuteistojo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai pakartotinai nesprendžiami. Šioje proceso stadijoje sprendžiama tik ar yra bent viena BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė, sudaranti pagrindą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ar ne.
Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų, taip pat prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kontroliavusių ikiteisminį tyrimą, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas. Šio baudžiamojo proceso įstatymo kontekste piktnaudžiavimas suprantamas kaip teisėjų, prokurorų bei pareigūnų bylos tyrimo ar jos nagrinėjimo metu padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiuo konkrečiu atveju įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta, kad nuteistojo A. K. prašyme ir skunduose nurodyti prokuroras ar teisėjos bylos proceso metu nusikalstamai piktnaudžiavo ir tai nulėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio nuteistojo A. K. nurodytą tariamą prokuroro ir teisėjų nusikalstamą piktnaudžiavimą, vien tik pastarojo deklaratyvūs teiginiai apie tai negali būti vertinami kaip pagrindas pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų pagrindų pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jokių kitų naujų aplinkybių, kurios galėtų būti vada BPK 446 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, nuteistasis A. K. nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui, taip pat Lietuvos apeliaciniam teismui, nepateikė. Vien tai, kad baudžiamosios bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir teismų priimti sprendimai netenkina nuteistojo, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, atsisakydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo A. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. birželio 1 d. nutarimo, BPK 444 straipsnio ir 446 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.
Apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.