- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- I-2870-257/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02333-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pran.), Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos atstovei Violetai Kiurienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį – nustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba prašyme (2–4 b. l.) ir pareiškėjo atstovė Violeta Kiurienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-611, kuris įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi buvo nuspręsta papildyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnį 7 dalimi. Šioje dalyje atsirado nuostata, kad „seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba“. Vykdant Šiaulių miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba iki šiol nėra nustačiusi išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydžio ir atsiskaitymo tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2014 m. vasario 27 d. reikalavimu Nr. 4-14 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ (toliau – ir Reikalavimas) pareikalavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba neatidėliojant įgyvendintų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį – nustatytų išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesioginiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką.
Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-942-1 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ paprašė pratęsti Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2-145 „Dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. gegužės 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. S-1963-1 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija per duotą terminą neturėjo galimybės apsvarstyti Reikalavimo ir paprašė jo įgyvendinimo terminą atidėti iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Tačiau vėliau buvo gautas Šiaulių miesto savivaldybės mero 2014 m. birželio 26 d. raštas Nr. S-2032-1 „Dėl reikalavimo įgyvendinimo“, kuriame buvo pranešta, jog savivaldybės administracija vykdydama Reikalavimą teikia Šiaulių miesto savivaldybės tarybai (2014 m. birželio 26 d. posėdžiui) svarstyti sprendimo projektą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų sudarymo“, kuriame aptariamas klausimas, susijęs su seniūnaičių išlaidų apmokėjimo tvarkos nustatymu. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-2148-1 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ informavo, kad 2014 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje tarp tarybos narių kilo nesutarimas ir dėl šios priežasties nebuvo priimtas sprendimas dėl seniūnaičių išlaidų kompensavimo, vėl buvo paprašyta atidėti Reikalavimo įvykdymo terminą iki artimiausio Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio, vyksiančio 2014 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba, atsižvelgdama į šį prašymą, 2014 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2-229 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ atidėjo Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2014 m. rugsėjo 1 d., tačiau Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-2940-1 „Dėl seniūnaitijų“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaičių išlaidų apmokėjimo ir nepritarė sprendimo projektui, taip pat prašė, kad Reikalavimo įgyvendinimo terminas būtų pratęstas iki 2014 m. lapkričio 3 d.
Pažymėjo, kad Reikalavimas buvo pateiktas 2014 m. vasario 27 d., Šiaulių miesto savivaldybės taryba ne kartą jį svarstė, tačiau sprendimas taip ir nebuvo priimtas. Susidarius tokiai situacijai, galima daryti išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba vilkina šio klausimo sprendimą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad šis klausimas nėra įtrauktas ir į 2014 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos darbotvarkę. Toks klausimo sprendimo vilkinimas pažeidžia Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaičių teises gauti tarybos nustatyto dydžio išmokas, skiriamas jiems su jų, kaip seniūnaičių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime (31–33 b. l.) ir atsakovo atstovė Marina Adomaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2014 m. vasario 27 d. reikalavimu Nr. 4-14 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ pareikalavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba neatidėliojant įgyvendintų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį – nustatytų išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-942-1 „Dėl vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturėjo galimybės apsvarstyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio papildymo 7 dalimi įgyvendinimo. Norėdama argumentuotai išanalizuoti seniūnaičių išmokų tikslingumą, jų dydį bei mokėjimo tvarką, Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo numačiusi susitikti su Medelyno ir Rėkyvos seniūnais bei seniūnaičiais, išklausyti jų nuomonę bei aptarti klausimą komitetuose, todėl buvo prašoma Reikalavimo vykdymą pratęsti iki 2014 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2-145 „Dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. gegužės 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. S-1963-1 „Dėl vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ informavo, jog norint argumentuotai išanalizuoti seniūnaičių išmokų tikslingumą, jų dydį bei mokėjimo tvarką, savivaldybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu bei gyvenamųjų rajonų bendruomenių pasiūlymais skirsto miesto teritorijas, nepriklausančias seniūnijoms, kuriose bus renkami seniūnaičiai, o nustačius tikslų seniūnaičių skaičių Šiaulių mieste bus sprendžiama apie galimybes apmokėti išlaidas, patirtas vykdant visuomeninę veiklą. Pakartotinai buvo prašoma Reikalavimo vykdymą pratęsti iki 2014 m. rugsėjo 30 d.
2014 m. birželio mėn. komitetams buvo parengtas ir pateiktas svarstyti sprendimo projektas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų sudarymo“, kuriame buvo numatyta: patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos (išskyrus Rėkyvos ir Medelyno seniūnijas) suskirstymo į seniūnaitijas planą; nustatyti seniūnaičiams su jų veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriamos išmokos dydį bei patvirtinti su seniūnaičių veikla susijusių išlaidų apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašą. Klausimas buvo įrašytas į 2014 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto tarybos sesijos darbotvarkę, tačiau įvykus nesutarimams tarp tarybos narių kitais svarstomais klausimais ir nelikus tarybos narių kvorumo, sesija buvo nutraukta. Dėl šios priežasties nebuvo priimtas sprendimas dėl seniūnaičių išlaidų kompensavimo. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014-07-04 raštu Nr. S-2148-1 „Dėl vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ prašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje atidėti klausimo sprendimą iki artimiausio tarybos posėdžio, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba, atsižvelgdama į prašymą, 2014 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2-229 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ atidėjo Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2014 m. rugsėjo 1 d.
2014 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių miesto savivaldybės meras raštu Nr. S-2940-1 „Dėl seniūnaitijų“ informavo, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje reikalavimą „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaičių išlaidų apmokėjimo, tačiau nepritarė sprendimo projektui. Savivaldybės administracijos direktorius iš naujo sudarė darbo grupę, kuriai pavedė išanalizuoti situaciją ir pateikti rekomendacijas dėl Šiaulių miesto teritorijos suskirstymo į seniūnaitijas ir seniūnaičių išlaidų apmokėjimo. Taip pat buvo prašoma pratęsti Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. lapkričio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatyta Vietos savivaldos įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – Reglamentas). Reglamento 85 punkte numatyta, kad, jei nagrinėtu klausimu buvo balsuota ir Taryba sprendimą priėmė arba nepriėmė, pakartotinai tą patį klausimą be esminių pakeitimų Taryba gali svarstyti ne anksčiau kaip po 4 mėnesių, išskyrus tuos atvejus, kai tokį klausimą įtraukti į darbotvarkę pritaria 3/4 tarybos narių. Todėl, siekiant geriau išanalizuoti turimus Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų suskirstymo būdus, apsvarstyti seniūnaičiams su jų veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriamos išmokos dydžius, apsvarstyti naujus pasiūlymus, parengti rekomendacijas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius iš naujo sudarė darbo grupę, kurioje dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, bei 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymu patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės darbo grupės dėl seniūnaitijų veiklos nuostatus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymas tenkintinas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybę įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį (įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.) – nustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką.
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad Vyriausybės atstovas, kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja Vyriausybės atstovo veiksmus, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų. Taigi šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų ar nevykdo Vyriausybės sprendimų. Šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2014 m. vasario 27 d. reikalavimu Nr. 4-14 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pareikalavo neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį – nustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką (5 b. l.).
Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-942-1 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ paprašė pratęsti Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. gegužės 30 d. (6 b. l.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2-145 „Dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Reikalavimo įgyvendinimo terminą iki 2014 m. gegužės 30 d. (7 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. birželio 17 d. raštu Nr. S-1963-1 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija per duotą terminą neturėjo galimybės apsvarstyti Reikalavimo ir paprašė jo įgyvendinimo terminą atidėti iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (8 b. l.). 2014 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės meras kreipėsi su raštu Nr. S-2032-1 „Dėl reikalavimo įgyvendinimo“, kuriuo pranešė, jog savivaldybės administracija, įgyvendindama Reikalavimą, teikia 2014 m. birželio 26 d. vyksiančiam Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžiui svarstyti sprendimo projektą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaitijų sudarymo“, kuriame aptariamas klausimas, susijęs su seniūnaičių veikla susijusių išlaidų apmokėjimu ir atsiskaitymu (9–16 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-2148-1 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ informavo, kad 2014 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje tarp tarybos narių kilo nesutarimas, dėl šios priežasties nebuvo priimtas sprendimas dėl seniūnaičių išlaidų kompensavimo ir prašė atidėti Reikalavimo įvykdymo terminą iki artimiausios sesijos, kuri planuojama 2014 m. rugpjūčio 28 d. (17 b. l.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba, atsakydama į 2014 m. liepos 4 d. raštą Nr. S-2148-1 (17 b. l.), 2014 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2-229 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo“ atidėjo Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2014 m. rugsėjo 1 d. (18 b. l.). Šiaulių miesto savivaldybės meras 2014 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-2940-1 „Dėl seniūnaitijų“ informavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje svarstė klausimą dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaičių išlaidų apmokėjimo, tačiau nepritarė sprendimo projektui, taip pat minėtu raštu prašė Reikalavimo įgyvendinimo terminą pratęsti iki 2014 m. lapkričio 3 d. ir nurodė, kad yra iš naujo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta pateikti rekomendacijas dėl Šaulių miesto teritorijos suskirstymo į seniūnaitijas ir seniūnaičių išlaidų apmokėjimo (19–22 b. l.).
Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgusi į šias nuostatas, teisėjų kolegija nevertina atsakovo veiksmų dėl seniūnaičiams skirtos išmokos dydžio nustatymo ir atsiskaitymo tvarkos politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovo veiksmai (neveikimas) nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kadangi ginčo klausimas reguliuotinas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, atsakovo pozicija vertintina vadovaujantis šiuo teisės aktu.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalis, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., nustato, kad seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato tos savivaldybės taryba.
Vertinant paminėtą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalies norma yra imperatyvaus pobūdžio ir turi būti vienareikšmiškai vykdoma, t. y. savivaldybės taryba privalo nustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir atsiskaitymo tvarką. Priešingu atveju būtų nusižengiama teisėtumo principui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte teigiama, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus). Taigi, šiuo atveju atsakovas neturi pasirinkimo teisės nustatyti ar nenustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičio veiklai, dydžio bei atsiskaitymo tvarkos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybė nepagrįstai nevykdė teisėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje reikalavimo neatidėliojant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį – nustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesioginiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką. Kaip jau minėta, pastaroji teisės norma yra galiojanti ir imperatyvaus pobūdžio, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl išmokos, skiriamos seniūnaičio veiklai, dydžio ir atsiskaitymo tvarkos nenustatymo (2014 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės seniūnaičių išlaidų apmokėjimo, tačiau nepritarta sprendimo projektui; savivaldybės administracijos direktorius iš naujo sudarė darbo grupę, kuriai pavedė išanalizuoti situaciją ir pateikti rekomendacijas dėl Šiaulių miesto teritorijos suskirstymo į seniūnaitijas ir seniūnaičių išlaidų apmokėjimo; Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-138 redakcija), 85 punktas numato: „Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuota ir Taryba sprendimą priėmė arba nepriėmė, pakartotinai tą patį klausimą be esminių pakeitimų Taryba gali svarstyti ne anksčiau kaip po 4 mėnesių <..>“) nesudaro pagrindo ignoruoti minėtas teisės normas ir nevykdyti teisėto pareiškėjo reikalavimo.
Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, įpareigojant Šiaulių miesto savivaldybę įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį – nustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareigų nevykdymo, ar vilkinimo spręsti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą, atsakovui nustatytinas 3 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį – nustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1276/2010).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymą tenkinti.
Įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 7 dalį – nustatyti išmokos, skiriamos seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, dydį ir patvirtinti atsiskaitymo tvarką.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.