- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-16836-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16178-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Virginijai Karužytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjui advokato padėjėjui S. S.,
išnagrinėjusi M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. 2015 m. liepos 16 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį H. C., valst. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį T. R. 4 v/n (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
Šalies argumentai
M. Š. paaiškino, kad tąkart atvažiavo su draugu į U. P. draugo leidimo pamėginti, pasimokyti vairuoti. Pavažiavęs atbulas, pradėjo riedėti ir kliudė kito automobilio atsarginį ratą. Iš karto sustojo, šoko būsenoje išlipo, nubėgo prie automobilio ir jį apžiūrėjo. Pamatė, jog be menko įbrėžimo (įlenkimo) daugiau nieko nėra. Draugas paragino išvažiuoti. Gailisi. Pateikė prašymą paskirti švelnesnę nuobaudą bei ją išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui.
Van A. P. paaiškino, kad 2015-07-16 apie 14 val. paliko automobilį PC „CUP“ stovėjimo aikštelėje. Grįžusi apie 18.00 val. prie automobilio, rado apgadintą transporto priemonę ir paliktus 3 lapelius su telefonų numeriais. Paskambinus vienu iš numerių moteris pasakojo, kad matė kaip įvažiavo H. C. v/n (duomenys neskelbtini), išlipę priėjo prie jos mašinos pažiūrėti ar ją apgadino, pamatė, kad apgadino, sėdo ir išvažiavo, taip pat ji paminėjo, kad už vairo sėdo jau kitas asmuo, kuris avarijos metu sėdėjo keleivio vietoje. Taip pat įvykį matė ir papasakojo kaip viskas buvo dar tris asmenis.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-16 apie 19 val. dirbant su vyr. patruliu M. K. gavo pranešimą ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) aukšto automobilių stovėjimo aikštelę. Van A. P. jiems nurodė, kad buvo apgadintas automobilis T. R. 4 v/n (duomenys neskelbtini). Surado tris raštelius nurodančius, kad apgadinimus padarė Honda v/n (duomenys neskelbtini). Liudytojų įvykio vietoje nebuvo. Kamerų nukreiptų į įvykio vietą nesimatė.
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, papildomų duomenų apie eismo įvykį ir byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio T. R. 4 v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas atsarginio rato gaubtas, kairės pusės galinis bamperis.
Iš bylos matyti, kad M. Š. sutinka, kad 2015 m. liepos 16 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį T. R. 4 v/n (duomenys neskelbtini), kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Eismo įvykio metu jis atsitrenkė į automobilio T. R. 4 v/n (duomenys neskelbtini) atsarginį ratą, apgadino savo automobilio variklio dangtį. Tačiau M. Š. taip pat nurodo, kad jis apžiūrėjo automobilį T. R. 4 v/n (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog be menko įbrėžimo (įlenkimo) daugiau nieko nėra. Buvo šoko būsenoje. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Iš bylos taip pat matyti, kad šį eismo įvykį pastebėjo tris žmonės, jie matė apgadintą atsarginio rato plastmasinę dalį. Teismas pažymi, kad eismo įvykis įvyko šviesios paros metu, atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad M. Š., taip pat kaip ir kiti asmenis, kurie matė eismo įvykį, turėjo matyti, kad jo vairuojamas automobilis H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilio T. R. 4 v/n (duomenys neskelbtini) atsarginio rato gaubtą bei jį apgadino. M. Š. turėjo suvokti, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisykles apgadino svetimą turtą, po eismo įvykio privalėjo sustoti, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, pranešti nukentėjusiajam asmeniui, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Tačiau M. Š. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas nukentėjusiajam asmeniui o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. Š. kaltė, jam pasišalinus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, yra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. Š. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Jo padarytus pažeidimus ir kaltę įrodo jo paaiškinimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio R. K. tarnybinis pranešimas, Van A. P. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, nuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Taigi, M. Š. administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. M. Š. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 9, 14, 126, 222 punktų reikalavimus.
M. Š. atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į M. Š. asmenybę: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, bedarbis, administracinių nuobaudų neturi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).
Taigi, šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga M. Š. skirti nuobaudą atitinkančią Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies vidurkį bei švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
skirti M. Š. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje,289 EUR baudą.
skirti M. Š. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, 600 EUR baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir nuobaudą M. Š. paskirti 600 EUR baudą.
Paskirtą baudą išdėstyti mokėti 6 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 100 EUR, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Paskirta bauda turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).
Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, šis nutarimas gali būti perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.