Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2015-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-731/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-08-05
Bylos Nr.
1-45-731/2015
Teisminio proceso Nr.
1-58-1-00387-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Nukentėjusysis
I. K.
Kaltinamasis
I. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-45-731/2015Proceso Nr. 1-58-1-00387-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5;1.2.4.8.; 2.3.6.4.5. ZARASŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 5 d.Zarasai
Zarasų rajono apylinkės teismo teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Ingai Trimailovai,dalyvaujant prokurorui Jolantai Ražanskienei,nukentėjusiajam I. K., jo atstovui advokatui I. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbantis, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. 2014 m. gruodžio 25 d., apie 09.50 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, paėmusi peilį, dūrė juo savo sugyventiniui I. K. į nugaros sritį, tuo nukentėjusiajam I. K. dėl durtinės pjautinės žaizdos nugaros kairėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. M. kalta prisipažino ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 24 d. kartu su sugyventiniu I. K. atvyko pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 25 d. iš ryto gėrė alkoholinius gėrimus. Vienu metu I. K. išėjo iš namų, o kai grįžo, mama nenorėjo jo įleisti, buvo užrakintos buto durys. I. K. išdaužė duryse esantį langelį, prakišęs ranką atrakino duris ir įėjo į butą. Visko neprisimena, nes buvo neblaivi, prisimena, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir ji paėmusi peilį dūrė jam į nugarą. Pamatė, kad tekėjo kraujas, prisimena, kad peilį numetė. Labai išsigando, gailisi, kad dūrė sugyventiniui, šiuo metu su I. K. negyvena.

Savo parydymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 68-71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis I. K. parodė, kad 2014 metų gruodžio 24 d. kartu su sugyventine I. M. atvažiavo jos mamą O.. Su I. gyvena nesusituokę maždaug tris metus, gyvena (duomenys neskelbtini). Būna, kad kartais dėl nesutarimų išsiskiria, vėliau vėl sueina. Taigi, kai atvažiavo pas jos mamą, gėrė alkoholį ir nakvojo. Kitą rytą atsikėlė ir jis nuėjo nupirkti alaus. Kai neužilgo grįžo, namo durys buvo užrakintos. Beldėsi į duris, durų niekas neatidarė. Tada jis išdaužė namo durų stiklą, prakišo ranką į vidų ir atrakino duris raktu. Abu su I. šiek tiek pasibarė, jis priekaištavo kodėl jo neįleido. Nuėjo į virtuvę ir neužilgo atėjo I. . Pamatė, kad I. nuo virtuvės stalo paėmė peilį, sakė išeiti. I. M. klausė ar jis nori gauti peiliu, vienu metu jis atsisuko nugara į I. , pajuto smūgį į nugarą, pasidarė šilta. Marškinėliai buvo sugadinti, drabužiai sutepti krauju. Greitoji jį išvežė į Visagino ligoninę (b.l. 19-20, 30).

Liudytoja O. M. parodė, kad 2014-12-24 pas ją atvažiavo dukra I. su sugyventiniu, gėrė alkoholinius gėrimus. Kitą dieną, iš ryto gėrė alkoholinius gėrimus, užmigo. Atsibudo nuo beldimo į langą ir pažiūrėjusi pamatė dukros sugyventinį I. , kuris prašė įleisti į vidų. Pasakė, kad į butą jo neįleis. T. I. sudaužė duryse stiklą ir įėjo į butą. Tarp I. ir dukros I. įvyko konfliktas, jie nuėjo į virtuvę ir po kurio laiko ji išgirdo dukros riksmą, nuėjo į virtuvę, pamatė kraujo dėmes, iš Ivano nugaros bėgo kraujas. Dukros I. rankoje matė peilį ir I. pasakė, kad I. į nugarą dūrė ji (b.l. 47).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Koridoriuje prie įėjimo durų matosi stiklo duženos, virtuvėje ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Paimtas peilis (b.l. 9-16), kuris apžiūrėtas (b.l. 17-18). Apžiūrėti marškinėliai, kuriuos savanoriškai pateikė nukentėjusysis I. K., ir kuriais jis vilkėjo įvykio dieną (b.l. 23-25). Peilis ir marškinėliai perduoti saugojimui į daiktų saugojimo kamerą (b.l. 26,27).

Specialisto išvadoje Nr. G774/15(01) nurodyta, kad I. K. dėl durtinės pjautinės žaizdos nugaros kairėje pusėje padarytas nežymius sveikatos sutrikdymu (b.l.37).

2014-12-25 10,40 val. I. M. nustatytas 2,67 promilių girtumas ( b.1. 48).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamoji I. M. padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika pagal LR BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į tai, kad ji neteista (b. l. 79), į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįrašyta (b.l. 86), nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio peiliu sužalodama artimą asmenį, todėl jai skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.). Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi, padarė nesunkų nusikaltimą, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitas neįrašyta, nedirba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai bausmę, mažesnę straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (LR BK 61 str.).

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 26d. (viena diena).

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes kaltinamajai I. M. paskirtą bausmę sumažina 1/3.

I. M. paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53) panaikintina.

Nukentėjusysis I. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 50 eurų turtinės ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l.117-118 ). Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 165,48 Eur (b.l.41-44). Kaltinamoji civilinius ieškinius pripažįsta.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Toks ieškinys įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis prašo priteisti 50 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad tokio dydžio žala jam padaryta dėl sugadintų drabužių. Kaltinamoji sutiko su tuo, kad sugadinti drabužiai galėjo tiek kainuoti, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, turtinė žala priteistina.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš I. M. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis parodė, kad dėl patirto smurto buvo stiprus stresas, išliko sveikatos sutrikimas- negali dirbti fizinio darbo, skauda sužalota vieta. Teismas laiko jog jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą nes I. K. nežymiai sutrikdyta sveikata dėl I. M. neteisėtų veiksmų. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu I. K. buvo neblaivus, tą dieną išgėrinėjo kartu su sugyventine ir tokiu būdu netiesiogiai prisidėjo prie įvykusio konflikto, kurio metu buvo sužalotas, sunkių sužalojimo pasekmių neįrodė ( iš ligoninė išleistas po 4 dienų, po ko nesikreipė į gydytojus ir šiuo metu nesigydo), kaltinamoji niekur nedirbanti, turto ir pajamų neturi, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiojo naudai priteistina 200 Eur žalos atlyginimo.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir iš I. M. priteistina 165,48 Eur gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

I. K. buvo suteikta garantuojama teisinė pagalba (b.l.119-122), jį atstovavo advokatas, todėl iš I. M. priteistina 109,98 Eur valstybei.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilis ir nukentėjusiojo marškinėliai, saugomi Zarasų PK (b.l.26-27) sunaikintini (BPK 94 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 – 298 str., 301 – 302 str., 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį.

Vadovaujantis LR BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. gruodžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 26d. (vieną dieną).

I. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš I. M. nukentėjusiajam I. K. turtinės 50 Eur ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš I. M. 165,48 Eur žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, a/s 217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš I. M. 109,98 Eur valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kuri mokama banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilį ir marškinėlius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė