Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui bei atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovei A. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas n u s t a t ė:

Komisija 2018-09-28 pateikė išvadą Nr. TNR-50 (toliau – Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdydamas savo tiesiogines pareigas neužtikrino, kad Institute būtų laikomasi VPĮ reikalavimų (16 ir 18 str. (redakcija iki 2017-06-30)), neužtikrino Instituto turtinių teisių apsaugos (netinkami vykdoma sutarčių kontrolė) ir tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytas pareigas ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d., nutarimu Nr. 968 (Etikos taisyklės), 2 punktą. Kitų nustatytų aplinkybių, t. y. dėl vidaus kontrolės priemonių bei dėl skirtingai skaičiuojamų priemokų dydžio, Komisija savarankišku pažeidimu nelaikė. Išvados pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2018 m. liepos 2 d. raštu Nr. S-(6-4996)-558 Valstybės kontrolė informavo Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bei Žemės ūkio ministeriją apie atlikto Instituto įsipareigojimų, pajamų, darbo užmokesčio sąnaudų, išlaidų darbo užmokesčiui, prekėms ir paslaugoms, materialiajam ir nematerialiajam turtui audito procedūros metu nustatytą netinkamą viešųjų pirkimų komisijos darbo organizavimą, galimas rizikas viešųjų pirkimų srityje, netinkamą sutarčių vykdymo kontrolę, neveiksmingą vidaus kontrolę, siekiant apsaugoti turtą, naudojant lėšas ir įsipareigojant tretiesiems asmenims, netinkamai skaičiuojant priemokas ir prie įstaigos veiklos pobūdžio nepritaikytą apskaitos politiką (el. bylos tomas I, b. l. 36 – 51).

2018-08-01 įsakymu Nr. D1-687 (el. bylos tomas I, b.l. 69) Tarnybos direktorius sudarė komisiją galimam Instituto direktoriaus G. P. tarnybiniam nusižengimui tirti.

2018-08-01 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komisija, tarnybiniam nusižengimui, kurį, įtariama, padarė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius G. P., tirti (Komisija) surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. TNR-44 (Pranešimas), kuris pareiškėjui įteiktas 2018-08-03, ir kuriuo informavo pareiškėją apie galimą Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 19 straipsnio 2 ir 3 dalies, 87 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Biudžetinių įstaigų įstatymo (BĮĮ) 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 (Etikos taisyklės) 2, 9 ir 10 punktų nuostatų pažeidimą. Be to, pranešime nurodoma, kad pareiškėjas galimai pažeidė ir kitus turto, įsipareigojimų, pajamų, darbo užmokesčio sąnaudų, išlaidų darbo užmokesčiui, prekių ir paslaugų, materialiojo ir nematerialiojo turto tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus (el. bylos tomas I, b. l. 20 – 25).

2018-09-07 pareiškėjas pateikė Komisijai rašytinius paaiškinimus (el. bylos tomas I, b. l. 26-32).

2018-09-28 Komisija surašė išvadą Nr. TNR-50 (Išvada, el. bylos tomas I, b.l. 137-153), kurioje konstatavo, kad G. P. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir pasiūlė jį į pareigas priėmusiam asmeniui skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

2018-10-22 įsakymu Nr. B2-1466 (ginčijamas įsakymas, el. bylos tomas I, b.l. 104) Tarnybos direktorius pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą už šiurkščius VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, VPĮ 16 ir 18 straipsnių, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto, Nacionalinio maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2009-01-20 įsakymu Nr. B1-14 patvirtinto Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pareigybės aprašymo (Pareigybės aprašymas, el. bylos tomas I, b.l. 33-34) 7.5 ir 7.7 punktų bei Etikos taisyklių 2 ir 9 punktų pažeidimus.

Visų pirma pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Taisyklių 3 punkte įtvirtintas 5 darbo dienų terminas tarnybinio tyrimo pradėjimui. Byloje esanti medžiaga šią aplinkybę patvirtina. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje pripažįstama, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2005-04-22 sprendimą Nr. A14-416/2005, 2019-04-30 nutartis eA-3925-968/2019). Šiuo atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog šis procedūrinis pažeidimas būtų turėjęs įtakos ir / ar nulėmęs ginčijamo įsakymo nepagrįstumą. Šio procedūrinio termino formalus pažeidimas neturėjo jokios įtakos pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimui, atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tai, suponuoja išvadą, kad 5 darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti pažeidimas negali būti vertinamas kaip esminis, todėl nesudaro savarankiško pagrindo ginčijamo įsakymo naikinimui.

Atsižvelgiant į ginčijamo įsakymo pagrindimą teisės aktais šiuo atveju aktualus šis teisinis reglamentavimas:

VTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018-06-01 iki 2019-01-01) 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės tarnautojų pareigos, tarp kurių ir pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.) bei pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.).

VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30) 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo pareiškėjui G. P. skyrimo teisėtumas bei pagrįstumas. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta Tarnybos direktoriaus 2018-10-22 įsakymu Nr. B2-1466 (ginčijamas įsakymas). Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tam, jog valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo, o būtina nustatyti, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (LVAT 2012-12-17 sprendimas Nr. A520-2635/2012). Be to, vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal VTĮ 30 straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas nuobaudų skyrimo procedūros baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (LVAT 2013-03-04 nutartis Nr. A662–565/2013). Būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuris yra sudėtinė įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalis, turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Ginčijamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į Komisijos Išvadą. Pažymėtina, kad nors Išvadoje konstatuojama, jog Komisija galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjo atžvilgiu pradėjo remiantis Valstybės kontrolės pateikta informacija (Audito raštu) ir atliekant tyrimą pilnai buvo vadovaujamasi Audito rašte pateikta informacija, tačiau iš Išvados turinio akivaizdu, kad Komisija tinkamai ir detaliai atliko ir savarankišką tyrimą bei aplinkybių vertinimą. Komisijos tyrimo metu, be kita ko, buvo įvertinti ir pareiškėjo 2018-09-07 Komisijai pateikti rašytiniai paaiškinimai. Pažymėtina, kad dalis Audito rašte nurodytų netinkamai vykdytų vidaus kontrolės priemonių bei netinkamo priemonių dydžio skaičiavimo Komisijos buvo įvertinti, tačiau savarankiškais pareiškėjo tarnybiniais nusižengimais nelaikyti. Komisija pareiškėjo tarnybiniu pažeidimu laikė netinkamą Instituto viešųjų pirkimų komisijos darbo organizavimą bei netinkamai vykdytą Instituto sudarytų sutarčių kontrolę.

Išvadoje yra ypač detaliai aprašytos faktinės aplinkybės, kurios ne tik buvo nustatytos Valstybės kontrolės, bet ir patvirtintos bei įvertintos Komisijos. Audito rašte nurodyta, kad atliekant auditą buvo nustatyta, jog 27 atvejais Instituto viešųjų pirkimų komisijos posėdžių metu protokoluose nurodyti Instituto viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, narys ar ekspertas atostogavo ar buvo išvykęs į komandiruotes Lietuvoje ar užsienyje, bet šie posėdžių protokolai yra patvirtinti jų parašais. Tokios aplinkybės buvo patvirtintos ir Komisijos tyrimo metu. Komisija, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo Instituto viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas.

Kadangi tarp proceso šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tai teismas sprendime detaliai nepasisakys dėl kiekvieno nustatyto atvejo, kada Instituto viešųjų pirkimų komisijos posėdžių protokoluose pasirašę asmenys jame nedalyvavo. Kaip jau minėta, Išvadoje detaliai aprašytos situacijos, kai Instituto viešųjų pirkimų komisijos darbe nedalyvavę asmenys (pats pareiškėjas, R. A., ekspertė Č. B. – A.) pasirašė protokoluose, nors komisijos posėdžiuose nedalyvavo. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Iš esmės ginčas tarp proceso šalių kilęs dėl situacijos teisinio vertinimo.

Pareiškėjo teigimu Audito rašte ir Išvadoje aprašyti atvejai yra vertintini kaip techninės klaidos, kurias sąlygojo protokolų šablonų pildymas, o Komisijos vertinimu jie įrodo netinkamą pareiškėjo pareigų atlikimą (tyčios forma) ir tuo pačiu VPĮ 16 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Teismas visiškai pritaria, kad 27 atvejai, kai posėdžių protokolus pasirašė juose nedalyvavę Instituto viešųjų pirkimų komisijos nariai, negali būti vertinami kaip techninės klaidos, nes, visų pirma, absoliučiai neįtikinamai skamba tokios klaidos dvigubas pobūdis (t.y. klaida įrašant nedalyvavusį asmenį, ir klaida nedalyvavus jį pasirašant). Kita vertus, pagrįstu laikytina Komisijos pozicija, kad Instituto viešųjų pirkimų komisija neturėjo teisinio pagrindo viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose naudoti iš anksto parengtus dokumentus. Nereikšmingais laikytini pareiškėjo argumentai, kad teisės aktai leidžia viešųjų pirkimų komisijos darbe pasitelkti ekspertus ir gauti jų konsultacijas raštu, nes ginčo atveju pareiškėjo pažeidimas pasireiškė tuo, jog jis, būdamas Instituto viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, dalyvaudamas 2017-03-07 vykusiame posėdyje, taigi žinodamas, kad posėdyje asmeniškai nedalyvavo ekspertė Č. B. – A. (buvo išvykusi į komandiruotę), pasirašė protokole, kuriame buvo užfiksuotas ekspertės dalyvavimas.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad būdamas atostogose jis negalėjo būti atsakingas už Instituto viešųjų pirkimų komisijos posėdžio, vykusio 2017-08-10, protokolo pasirašymo aplinkybes, o konkrečiai R. A. protokolo pasirašymo jam asmeniškai nedalyvavus minėtame posėdyje aplinkybes. Todėl šis epizodas šalintinas iš pareiškėjui reiškiamo kaltinimo netinkamu pareigų atlikimu.

Visos Audito rašte, Išvadoje ir anksčiau šiame teismo sprendime aprašytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas, būdamas įstaigos vadovu ir šios įstaigos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas netinkamai organizavo pastarosios darbą, taip pažeisdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 iri 4 punktų nuostatas įtvirtinančias valstybės tarnautojų pareigas, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, VPĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija ir 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą, protokolą pasirašyti tik komisijos posėdyje dalyvavusiems nariams bei Pareigybės aprašymo 7.5 punkte nustatytą pareigą, vykdant teisės aktų reikalavimus, užtikrinti, kad Institute būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai, Tarnybos direktoriaus įsakymai.

Be to, pareiškėjas nagrinėjamu atveju kaltinamas ir netinkamu Instituto sudarytų sutarčių kontroliavimu, pasireiškusiu netesybų neišreikalavimu iš tiekėjų, vėlavusių pristatyti prekes pagal terminus, kurie buvo nustatyti sutartyse. Išvadoje nurodyta, kad Institutas ir UAB „Labochema“ 2017-04-24 sudarė sutartį Nr. 20170424/2 dėl diagnostinių rinkinių, reagentų, terpių, cheminės medžiagos, vienkartinės ir kitos priemonės, skirtos virusologiniams ir serologiniams tyrimams atlikti pirkimo (Sutartis Nr. 20170424/2). Sutartyje Nr. 20170424/2 numatyta, kad tiekėjui nevykdant sutarties ar netinkamai ją vykdant, tiekėjas privalo sumokėti perkančiajai organizacijai 5 procentų dydžio baudą nuo pasiūlymo vertės. Komisija nustatė, kad tiekėjas, tiekdamas prekes dalimis ir nesilaikydamas prekių pristatymo terminų pažeidė Sutarties Nr. 20170424/2 sąlygas, t.y. sutartį vykdė netinkamai, o pareiškėjas nesiėmė minėtoje sutartyje įtvirtintų ir Civiliniame kodekse nustatytų priemonių išsireikalauti sutartas netesybas.

Pareiškėjas tiek teikdamas argumentus teismui, tiek ir Komisijai teiktuose paaiškinimuose laikosi pozicijos, kad išreikalauti netesybas yra teisė, o ne pareiga. Kadangi prekės nors ne laiku, nors ir dalimis, tačiau buvo tiekiamos, todėl pareiškėjas nesiėmė priemonių išreikalauti netesybas. Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, ir mano, kad, nors pareiškėjas remiasi bendrosiomis normomis, t.y. Civilinio kodekso nuostatomis, tačiau šiuo atveju yra pagrindas pripažinti specialiosios teisės normos pažeidimą, t.y. BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta biudžetinės įstaigos vadovo pareigos užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą netinkamą vykdymą. Be to, tuo pačiu pripažintinas ir Pareigybės aprašymo 7.7 punkte įtvirtinto įpareigojimo rūpintis materialine baze bei užtikrinti Instituto turto ir turtinių bei neturtinių teisių apsaugą.

Teismas taip pat pritaria ir Komisijos Išvadai, kad Institutui su UAB „Grida“ sudarant Serologiniams tyrimams atlikti naudojamų reagentų, diagnostinių rinkinių bei papildomos priemonės pirkimo sutartį Nr. 20171207/2 (Sutartis Nr. 20171207/2) ir nenustatant prekių pristatymo termino. buvo pažeistas imperatyvus VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 5 punkto, numatančio, kad sudarant sutartis turi būti nustatyta prievolių įvykdymo terminai, reikalavimas.

Anksčiau aptartų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus VTĮ 15 straipsnio 1 ir 4 punkto, VPĮ 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 18 straipsnio 6 dalies 5 punkto, BĮĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.5 ir 7.7 punktų nuostatas. Sutiktina ir su Išvadoje konstatuota pareiškėjo kaltės mišria forma - dėl pažeidimų, susijusių su viešųjų pirkimų komisijos darbo organizavimu, – tyčia, o dėl netinkamos sudarytų sutarčių kontrolės – neatsargumas.

Teismas taip pat pažymi, kad ginčijamas įsakymas netinkamai pagrįstas Etikos taisyklių 2 ir 9 punktų nuostatomis. Abi šios normos turi po keletą detalizuojančių dalių (pvz. Etikos taisyklių 2 punktas turi 5 papunkčius, o 9 punktas – net 8 papunkčius). Todėl apibendrinta nuoroda į Etikos taisyklių 2 ir 9 punktus laikytina netinkama ir nepakankama, kad galima būtų patikrinti pareiškėjo veiksmų atitiktų jų dispozicijoms, todėl šie pažeidimai iš ginčijamo įsakymo šalintini. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir ydingą ginčijamo įsakymo nuorodą į VPĮ 16 ir 18 straipsnių nuostatas, tačiau šio netikslumo nelaiko lemiančiu ginčijamo akto neteisėtumą, kadangi Išvadoje, kaip ginčijamo įsakymo sudėtinėje dalyje, yra pakankamai aiškios nuorodos į VPĮ 16 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 18 straipsnio 6 dalies 5 punktų pažeidimus.

Pagal VTĮ 29 straipsnį už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos tokios tarnybinės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 29 str. 3 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (VTĮ 29 str. 4 d.).

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pripažinus pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą šiurkščiu. Tačiau nei ginčijame įsakyme, nei Išvadoje nėra motyvų dėl pažeidimo kvalifikavimo. VTĮ 29 straipsnio 5 dalyje šiurkštus tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. To paties straipsnio 6 dalyje yra nustatytas sąrašas atvejų, kuriais tarnybinis nusižengimas vertinamas kaip šiurkštus. Nei ginčijame įsakyme, nei Išvadoje nėra nuorodos į konkretų VTĮ 29 straipsnio 6 dalies punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas sąrašas nėra baigtinis, o tai sąlygoja darbdavio pareigą tinkamai motyvuoti, kodėl konkretūs tarnautojo veiksmai laikytini šiurkščiais. Teismo vertinimu byloje išnagrinėtos faktinės aplinkybės nesuponuoja tokio vertinimo, tai yra teismas nenustatė pagrindų pareiškėjo tarnybinį nusižengimą laikyti šiurkščiu.

Nei VTĮ, nei Taisyklėse nėra nustatyta aiškių imperatyvių laipsniškumo taisyklių, pagal kurias konkrečiu atveju būtų parenkamos tarnybinės nuobaudos. VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje tėra įtvirtinta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies pasirinkimas yra tokią nuobaudą taikančio subjekto diskrecija. Tai reiškia, kad teismas gali nesutikti su konkrečia paskirta tarnybine nuobauda tik tuo atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga ir neadekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui ir tuo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų (ABTĮ 4 str. 6 d.), o prasižengusiam valstybės tarnautojui galėjo būti paskirta švelnesnė VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta nuobauda.

Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų jog pareiškėjas anksčiau būtų buvęs baustas už tarnybinius nusižengimus, realių neigiamų pasekmių jie nesukėlė, ginčo viešųjų pirkimų rezultatai teisės aktų tvarka nebuvo ginčijami ir / ar nuginčyti, dalis pažeidimų buvo padaryti neatsargumo kaltės forma (pažeidimas susijęs su netinkamu kontrolės funkcijos vykdymu) yra neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams, todėl yra pagrindas pareiškėjui skirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

LVAT išplėstinė kolegija yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismui panaikinus, o ne pakeitus paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, kai tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams (pareigūnams) nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui (pareigūnui) neatsirastų jokių neigiamų pasekmių (LVAT 2012-07-23 nutartis Nr. A552-2748/2012).

Nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (VTĮ 29 str. 2 d.). Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio tarnautojo kaltės rūšį ir laipsnį, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą – pastabą. Taigi ginčijamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – keistina į pastabą.

Pareiškėjas prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur atstovavimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, t.y. pareiškėjas neigia padaręs tarnybinį nusižengimą ir prašo panaikinti ginčijamą įsakymą visiškai, teismo vertinimu, net ir priėmus sprendimą sušvelninti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, jo skundas nelaikytinas patenkintu ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl pareiškėjo prašymas atlyginti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo G. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. B2-1466 1 punktą ir juo pareiškėjui G. P. paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti į tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.