- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-376-565/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- J. Š., S. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. Š. ir S. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5243-385/2024 nutraukė pareiškėjų J. Š. ir S. Š. santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – Teismo sprendimas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-5243-385/2024.
3. Pareiškėjas nurodė, kad Teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad: santuokos metu pareiškėja savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie pareiškėjo asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr.(-), esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto ir tokiu būdu jį pagerino bei padidino jo vertę (3.4. punktas); pareiškėjas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto - buto, unikalus Nr. (-), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės padidinimą įsipareigoja pareiškėjai sumokėti 17 000 Eur kompensaciją (3.5. punktas); pareiškėjas šios sutarties 3.5. punkte numatytą prievolę įvykdo per 10 metų nuo pareiškėjų santuokos nutraukimo, kasmet sumokėdamas pareiškėjai ne mažiau kaip 1 700 Eur, pervedant juos į pareiškėjos banko sąskaitą (3.6 punktas) (toliau – Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis).
4. Pareiškėjas teigia, kad jis Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl netinkamai įvertino Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra priklausomas nuo nesaikingo alkoholio vartojimo, patvirtina pateiktas stacionaro epikrizės išrašas. Tik po Teismo sprendimo įsiteisėjimo, po gydymo įstaigoje atliktų procedūrų pradėjęs mąstyti adekvačiai, detaliai išanalizavęs Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjas suprato, kad ji yra neteisinga, prieštarauja viešajai tvarkai.
5. Šalys 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo pasirašę vedybų (povedybinę) sutartį (toliau – Vedybų sutartis). Šios sutarties 2.4.2.1 punktu šalys buvo susitarusios, kad turto pagerinimas ir padidinimas yra to sutuoktinio nuosavybė, kuriam priklauso pats turtas, kuris pagerintas ir padidintas, išskyrus įstatymo išimtis.
6. Butas, dėl kurio pagerinimo kompensacijos šalys Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, pareiškėjo asmenine nuosavybės teise buvo įgytas 2017 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Taigi, šiam turtui galioja šalių sudaryta Vedybų sutartis, tame tarpe ir šios sutarties 2.4.2.1 punktas. Todėl pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad būtų priteista kompensacija jai už pareiškėjui priklausančio buto pagerinimą, o Tauragės apylinkės teismas, gavęs pareiškimą tvirtinti tokią Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, Vedybine sutartimi išsprendus klausimą dėl kompensacijos už asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, turėjo Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties netvirtinti.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja su prašymu nesutiko.
8. Pareiškėjos vertinimu, į bylą pateikta epikrizė nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jis sudarant Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo tokios būklės, kuri neleido jam tinkamai įvertinti pasirašomus dokumentus ir suvokti Teismo sprendimą. Epikrizėje, be kita ko, nurodoma, kad pareiškėjas į gydymo įstaigą atvyko 2024 m. rugsėjo 16 d.; dabartinis nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimas – 2 savaitės; psichikos būsena – orientuotas teisingai, mąstymas nuoseklus. Taigi, iš pareiškėjo pateiktos epikrizės galima spręsti, kad pareiškėjas nesaikingai vartojo alkoholį nuo 2024 m. rugsėjo pradžios, tuo tarpu Teismo sprendimas buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 5 d., o įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 5 d.
9. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos buvo parengtos atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių (pareiškėjų) siūlymus ir pageidavimus, o parengtas sutarties projektas buvo derinamas su abiem pareiškėjais. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtos sutarties nuostatomis, kurios jo netenkino, teikė savo siūlymus dėl jos koregavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas negalėjo įvertinti šių sąlygų. Be kita ko, pareiškėjas, nesutikdamas su Teismo sprendimu, turėjo galimybę priimtą sprendimą skųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė.
10. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas, pasirašęs jo valią atspindinčią Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jau po Teismo sprendimo įsiteisėjimo persigalvojo ir nebesutinka su tomis sąlygomis, kurias patvirtino pasirašydamas šią sutartį. Vien tai, kad pareiškėjas persigalvojo dėl tų sąlygų, su kuriomis anksčiau sutiko ir joms pritarė, patvirtindamas tai savo parašu, negali būti pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurios sprendimas jau yra įsiteisėjęs. Pareiškėjai, kaip savarankiški subjektai, buvo laisvi susitarti dėl bet kokių Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, jei tik tai nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų ir esminių vieno iš jų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Utenos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nurodydamas, kad Utenos apylinkės teismas, Teismo sprendimu nutraukdamas šalių santuoką ir patvirtindamas Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, atsižvelgdamas į pateiktą Vedybų sutartį, neturėjo tvirtinti tokios Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, nes ji aiškiai prieštarauja pareiškėjų anksčiau pasirašytai Vedybų sutarčiai.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pateiktos epikrizės matyti, jog atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį nuo 2024 m. rugsėjo pradžios, t. y. dvi savaitės iki kreipimosi į medikus, tuo tarpu Teismo sprendimas buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 5 dieną, o įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 5 dieną. Todėl argumentus, susijusius su aplinkybėmis, kad pareiškėjas dėl savo neadekvačios būsenos negalėjo įvertinti Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, pirmosios instancijos teismas atmetė.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, nurodė, jog pareiškėjų pasirašytos Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos iki šalims pasirašant šią sutartį buvo parengtos atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių (pareiškėjų) siūlymus ir pageidavimus, o parengtas sutarties projektas buvo derinamas su abiem pareiškėjais. Akcentavo, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatomis, kurios jo netenkino, teikė savo siūlymus dėl Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų koregavimo pagal jo pageidavimus, ką patvirtina ir pateikti pareiškėjos atstovo ir pareiškėjo susirašinėjimai.
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje įtvirtintas pareiškėjų susitarimas dėl kompensacijos už pareiškėjui priklausančio turto (buto) pagerinimą ir jo vertės padidinimą išmokėjimą pareiškėjai negali būti laikomas prieštaraujančiu viešajai tvarkai, nes jis nepažeidžia teisingumo principo ir jokių teisės aktų nuostatų. Pareiškėjai, kaip savarankiški subjektai, buvo laisvi susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų, jei tik tai nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų ir esminių vieno iš jų interesų.
16. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos atmetė ir pareiškėjo argumentus, jog Teismo sprendimu patvirtinta Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja šalių sudarytai Vedybų sutarčiai ir viešajai tvarkai.
III. Atskirojo skundo argumentai
17. Pareiškėjas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-5243-385/2024 ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą pakartotinai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. pareiškėjas nuolat vartotojo alkoholį dar gerokai iki Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Suvokimas, kad piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais kenkia pareiškėjo sveikatai, atėjo tik vėliau;
17.2. tiek pareiškėja, tiek jos atstovas, kuris yra pareiškėjos pusbrolis, pareiškėjui esant neadekvačios būsenos, būdais darė pareiškėjui psichologinį spaudimą ir taip privertė pasirašyti Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį tokiomis sąlygomis, kokiomis pareiškėja ir siekė;
17.3. nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog šalys yra laisvos pasirašydamos sutartis ir gali susitarti taip, kaip jos tik nori. Vedybų sutartis, kaip ir teismo sprendimas, atitinka įstatymo galią, ir kol ši sutartis nepanaikinta, tol ji galioja. Pirmosios instancijos teismas žinojo apie šią sutartį, tačiau, nepaisant to, patvirtino tokią Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios nuostatos aiškiai prieštaravo šalių sudarytai Vedybų sutarčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
20. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė informaciją apie laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2020 m. gautas pajamas.
21. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
22. Nagrinėjimu atveju pridėti nauji įrodymai, datuoti anksčiau nei priimta apskųsta nutartis, taigi, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl nepriimami.
23. Pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo pasirašę Vedybų sutartį vedybų. Šios sutarties 2 dalyje pareiškėjai susitarė nustatyti visam turtui / prievolėms, įgytoms po šios sutarties pasirašymo, visiško atskirumo teisinį režimą. Pareiškėjai 2. 4. 2. punktu susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis jam priklausantį asmeninės nuosavybės teise turtą pagerina / padidina iš savo asmeninių lėšų bei turtu disponuoja savo nuožiūra, o 2. 4. 2. 1. punkte nurodė, jog turto pagerinimas ir padidinimas yra to sutuoktinio nuosavybė, kuriam priklauso pats turtas, kuris pagerintas ir padidintas, išskyrus įstatymo išimtis.
24. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. Teismo sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 5 d.
25. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą, motyvuodamas tuo, kad sudarant Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jis buvo neadekvačios būsenos (apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų), todėl negalėjo suprasti šios sutarties sąlygų ir pasekmių. Taip pat ir aplinkybe, jog Teismo sprendimu patvirtinta Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja šalių sudarytai ir galiojančiai Vedybų sutarčiai, viešajai tvarkai.
26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo būsena sudarant Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, yra nepagrįstos. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys tarpusavyje derino šios sutarties nuostatas, jas koregavo. Be to, Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta kompensacijos nuostata neprieštarauja nei šalių valiai, nei galiojantiems įstatymams.
27. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir teigia, kad jis, būdamas neadekvačioje būsenoje, taikant psichologinį spaudimą buvo spaudžiamas pasirašyti Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Tauragės apylinkės teismas, tvirtindamas šią sutartį, žinojo apie pareiškėjų sudarytą Vedybų sutartį, tačiau, nepaisant to, patvirtino Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios nuostatos prieštarauja jau sudarytai Vedybų sutarčiai.
28. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų pareiškėjo teiginių apie taikytą psichologinį spaudimą pareiškėjui, dėl kurio jis pasirašė Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
29. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme atnaujinti procesą kaip pagrindą atnaujinti procesą nurodė aplinkybes, atitinkančias CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą pagrindą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi šiuo pagrindu proceso atnaujinimas yra galimas tik dėl pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų teisės normų taikymo klaidų ir tik tuo atveju, jei šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024).
31. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).
32. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99).
33. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas Teismo sprendimu patvirtino Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatą, prieštaraujančią pareiškėjų sudarytai Vedybų sutarčiai.
34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija.
35. Pareiškėjai Vedybų sutarties 2 dalyje susitarė nustatyti visam turtui / prievolėms, įgytoms po šios sutarties pasirašymo, visiško atskirumo teisinį režimą. 2. 4. 2. punktu pareiškėjai susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis jam priklausantį asmeninės nuosavybės teise turtą pagerina / padidina iš savo asmeninių lėšų bei turtu disponuoja savo nuožiūra, o 2. 4. 2. 1. punkte nurodė, jog turto pagerinimas ir padidinimas yra to sutuoktinio nuosavybė, kuriam priklauso pats turtas, kuris pagerintas ir padidintas, išskyrus įstatymo išimtis.
36. Taigi, kai turtas yra pagerintas iš pareiškėjo lėšų, turto pagerinimas ir padidinimas lieka pareiškėjo nuosavybė. Tačiau, jei turtas buvo pagerintas ir padidintas kito sutuoktinio lėšomis, t. y. šiuo atveju pareiškėjos, pagal Vedybų sutarties minėtus punktus, priešingai nei vertina pareiškėjas, toks turto pagerinimas ir padidinimas nelieka sutuoktinio, kurio turtas buvo pagerintas, nuosavybe.
37. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja Tauragės apylinkės teismui 2014 m. liepos 17 d. teikdama prašymą dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, be kita ko, teismui pateikia ir pareiškėjų sudarytos Vedybų sutarties kopiją, kuria, kaip nurodė pareiškėja, buvo vadovautasi sprendžiant klausimus dėl turto pasidalinimo. Be to, pažymėjo, kad bendru sutuoktinių susitarimu, pareiškėjas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto vertės padidinimą įsipareigojo pareiškėjai sumokėti 17 000 Eur kompensaciją, šią prievolę įvykdant per 10 metų nuo santuokos nutraukimo, kasmet sumokant ne mažiau kaip 1 700 Eur.
38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pagal CK 6.156 straipsnio 4 dalį, sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios sutarties normos.
39. Taigi, Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys turėjo teisę savo nuožiūra susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat ir dėl kompensacijos už pareiškėjos asmeninėmis lėšomis atliktą pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą, nors šalių sudaryta Vedybų sutartis ir kitaip reguliavo turtinius šalių tarpusavio santykius.
40. Todėl apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai, kaip savarankiški subjektai, buvo laisvi susitarti dėl bet kokių Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, jei tai nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų ar vienos iš šalių interesų.
41. Iš su atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos pateiktų el. pašto laiškų tarp pareiškėjos atstovo ir pareiškėjo matyti, kad Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu šalys bendradarbiavo ir derėjosi dėl minėtų sutarties sąlygų, t. y. pareiškėjui nesutikus, kad kompensacija pareiškėjai turėtų būti išmokėta per 7 metus ir prašant, kad nustatytas terminas prievolei įvykdyti būtų 10 metų, pareiškėjos atstovas minėtą sutarties sąlygą pakeitė ir pateikė pareiškėjui pasirašyti. Kas leidžia nesutikti su pareiškėjo argumentais, jog jis negalėjo suprasti Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatų dėl to, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų.
42. Akcentuotina ir tai, kad pateikus abiejų šalių pasirašytą Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismui, pareiškėjos atstovas informavo pareiškėją ir apie teismo posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl sutarties tvirtinimo. Nesutikimo su pateikta tvirtinti teismui Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi iki jos patvirtinimo, t. y. nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjas nereiškė.
43. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikta pareiškėjo stacionaro epikrizė neįrodo, jog derinant Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, pareiškėjas galėjo būti tokios būklės, jog nesuprastų savo atliekamų veiksmų reikšmės.
44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.