Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-09-30 · Administracinė byla Nr. eI3-15760-583/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-30
Bylos Nr.
eI3-15760-583/2025
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00361-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-15760-583/2025Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00361-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Gedimino Užubalio,

2025 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Meksas“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“, dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Meksas“ (toliau – ir atsakovė, UAB „Meksas“, Bendrovė) per teismo nustatytą terminą (siūlomas 1 mėnesio terminas) įvykdyti 2023 m. kovo 9 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-177 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nustatytus reikalavimus:

Šalies argumentai

1) sudaryti laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimalią hipoteką, užtikrinančią prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą Bendrovės bankroto atveju;

2) įvykdžius Privalomąjį nurodymą, jį davusiam pareigūnui pateikti sudaryto dokumento kopiją;

3) įvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimus apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo informuoti Departamentą ar pareigūną (pateikiant informaciją tiesiogiai pareigūnui paštu, el. paštu) Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistei D. A. B., (duomenys neskelbtini).

Prašyme nurodo, kad 2023 m. kovo 1 d. atliko UAB „Meksas“ neplaninį patikrinimą ir nustatė, kad Bendrovės veiklavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) pagal Taršos leidimą Nr. TL-P.4-6/2015 vykdoma atliekų naudojimo veikla, neturint galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos, ir (arba) maksimalios hipotekos), užtikrinančių prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą Bendrovės bankroto atveju. 2023 m. kovo 7 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA-664, kuriuo konstatuota, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus. UAB „Meksas“ buvo duotas 2023 m. kovo 9 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-177, įpareigojant ją: 1) sudaryti laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimalią hipoteką, užtikrinančią prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą Bendrovės bankroto atveju; 2) įvykdžius Privalomąjį nurodymą, jį davusiam pareigūnui pateikti sudaryto dokumento kopiją; 3) įvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimus apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo informuoti Departamentą ar pareigūną (pateikdamas informaciją tiesiogiai pareigūnui paštu, el. paštu) Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistę D. A. B., (duomenys neskelbtini).

Šio privalomojo nurodymo atsakovė neskundė. Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023 m. balandžio 25 d. patikrino kaip UAB „Meksas“ vykdo Privalomojo nurodymo reikalavimus ir fiksavo, kad UAB „Meksas“ iki nustatyto termino prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikė ir konstatavo, kad UAB Meksas“ neįvykdė duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų. Atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi Privalomojo nurodymo, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę per teismo nustatytą terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į prašymą nurodė, kad su reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad vykdant Bendrovės bankroto procedūrą 2025 m. liepos 2 d. viešose varžytinėse parduotas Bendrovei priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kartu su turtu kreditorių susirinkimas nustatė pardavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta, kad kartu su turto kompleksu perleidžiamas taršos leidimas, pirkėjui įgijus turto kompleksą bus organizuojama taršos leidimo perleidimo procedūra. Atsakovė šiuo metu nuosavybės teise nevaldo pastatų ir įrengimų, pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise perduoti pirkėjai.

Bendrovės turto pirkėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, taršos leidimas yra priskirtas Bendrovės parduotam nekilnojamajam ir kilnojamam turtui, taip pat turto pirkėjas siekia perimti taršos leidimą. Nemokumo administratorius 2025 m. liepos 31 d. perdavė nekilnojamojo turto dokumentus, reikalingus taršos leidimo procedūrai ir šiuo metu vyksta Bendrovės taršos leidimo perleidimo procedūra.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovei nepriklauso nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, Bendrovės negalima įpareigoti įvykdyti privalomąjį nurodymą Nr. PN-177, todėl prašoma pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje sprendžiama dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos prašymo įpareigoti asmenį įvykdyti jam duotą Privalomąjį nurodymą pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. UAB „Meksas“ buvo atliktas patikrinimas ir jo metu nustatyta ir 2023 m. kovo 7 d. patikrinimo akte Nr. PA-664 užfiksuota, jog Bendrovės veiklavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)., pagal Taršos leidimą Nr. TL-P.4-6/2015 vykdoma atliekų naudojimo veikla, neturint galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos, ir (arba) maksimalios hipotekos), užtikrinančių prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą Bendrovės bankroto atveju.

UAB „Meksas“ 2023 m. kovo 9 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-177, įpareigojant ją: 1) sudaryti laidavimo draudimo sutartį ir (arba) banko garantiją, ir (arba) maksimalią hipoteką, užtikrinančią prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo finansavimą Bendrovės bankroto atveju; 2) įvykdžius Privalomąjį nurodymą, jį davusiam pareigūnui pateikti sudaryto dokumento kopiją; 3) įvykdžius Privalomojo nurodymo reikalavimus apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo informuoti Departamentą ar pareigūną (pateikiant informaciją tiesiogiai pareigūnui paštu, el. paštu) Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistei D. A. – B., (duomenys neskelbtini).

Terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą atsakovei buvo nustatytas iki 2023 m. balandžio 21 d. Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyrius 2023 m. balandžio 25 d. patikrino kaip UAB „Meksas“ vykdo Privalomojo nurodymo reikalavimus ir fiksavo, kad UAB „Meksas“ iki nustatyto termino prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikė ir konstatavo, kad UAB Meksas“ neįvykdė duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad privalomasis nurodymas yra rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Įstatymo 4 straipsnio 4 punktas įtvirtina atsakomybės neišvengiamumo principą – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi siekti, kad asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas teisinėn atsakomybėn, nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą ir pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes. Įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų (1 punktas); kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareigą saugoti aplinką (4 punktas); esant šiame Įstatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus (8 punktas).

Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų, išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

Atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas, išvardinti Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose. Departamento pareigūnė Privalomąjį nurodymą davė vadovaudamasi Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu (kai iki veiklos patikrinimo pabaigos aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas nenutraukiamas ir (ar) jo pasekmės nepašalinamos, duodamas privalomasis nurodymas nutraukti pažeidimą ir (ar) pašalinti jo pasekmes).

Įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu privalomąjį nurodymą davė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, privalomasis nurodymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui, o Įstatymo 25 straipsnio 6 dalis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimas dėl privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Remiantis nurodytu ir atsižvelgus į Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą privalomo nurodymo apibrėžimą, daroma išvada, kad privalomasis nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, esantis savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad atsakovė gavusi Privalomąjį nurodymą ir nesutikdama su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Meksas“ skundas dėl Privalomo nurodymo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.

Byloje teikiamais duomenimis bei LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-278-755/2023 pripažino UAB „Meksas“ nemokia ir iškėlė jai nemokumo (bankroto) bylą, UAB „Meksas“ nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Taigi UAB „Meksas“ įgyvendina valdymo organo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-122-968/2025).

Žemesnės instancijos teismas

Bendrovė teismui teikia duomenis, kad 2025 m. liepos 2 d. viešose varžytinėse parduotas Bendrovei priklausantis kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kartu su turtu kreditorių susirinkimas nustatė pardavimo sąlygas, kuriose buvo numatyta, kad kartu su turto kompleksu perleidžiamas taršos leidimas, pirkėjui įgijus turto kompleksą bus organizuojama taršos leidimo perleidimo procedūra. Atsakovė teigia, kad šiuo metu nuosavybės teise nevaldo pastatų ir įrengimų, todėl atsižvelgiant į tai, kad Bendrovei nepriklauso nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, jos negalima įpareigoti įvykdyti privalomąjį nurodymą Nr. PN-177.

Departamentas, atsakydamas į teismo reikalavimą pateikti informaciją, 2025 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. AD5-19922 nurodė, jog neturi duomenų, kad Aplinkos apsaugos agentūroje būtų atliekamos įmonei išduoto taršos leidimo Nr. TL-P.4-6/2015 perleidimo ar panaikinimo administracinės procedūros.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - ir JANĮ) 34 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius, o 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą.

Vadovaujantis JANĮ 59 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą (1 punktas), sprendžia dėl juridinio asmens prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams (3 punktas), sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą (4 punktas) ir kt. Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalį paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 punktas), valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka (2 punktas), gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas), šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja juridiniam asmeniui (4 punktas), šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai (5 punktas), vadovauja juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai, jeigu ji vykdoma (6 punktas), priima ir atleidžia darbuotojus (7 punktas), atstovauja juridiniam asmeniui teisme (10 punktas), užtikrina juridinio asmens turto apsaugą (14 punktas), organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą (17 punktas) ir kt. Šios nemokumo administratoriaus funkcijos yra susijusios su bankrutuojančios įmonės bankroto proceso administravimu, valdymu bei kreditorių interesų apsaugos užtikrinimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus teisinio statuso taikant JANĮ normas, yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio (pagal pareigas), o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Nors pagal JANĮ nustatytą reglamentavimą tarp teismo paskirto nemokumo administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės pavedimo sutartis nesudaroma, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų JANĮ normų analizė leidžia daryti išvadą, kad bankroto procese paskirtas nemokumo administratorius veikia kaip juridinio asmens ir jo kreditorių atstovas. Taigi, iškėlus įmonei bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organus pakeičia paskirtas nemokumo administratorius, kuris ir tampa šio asmens atstovu.

JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Šios išlaidos yra dengiamos iš bankroto proceso administravimui skirtų administravimo lėšų (JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 5 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimus dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodymų, tame tarpe ir bankroto administratoriui, sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą teisėtumo, kitų prievolių kylančių iš aplinkosaugos, pažymėta, kad bankroto administratorius turi pareigą, likviduojant bankrutavusią įmonę, jos veiklavietėje sutvarkyti statybines atliekas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018; kt.).

JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir ją aiškinančioje teismų praktikoje nenustatyta, kad šią pareigą įstatymų leidėjas pavedė vykdyti nemokumo administratoriui tik šalinant nemokios įmonės sukauptas atliekas tik iš šiai įmonei priklausančio nekilnojamojo turto. Sisteminis JANĮ teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta pareiga yra siejama ne su atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto buvimo vieta, bet su pareiga užtikrinti šių objektų, kurie atsirado iš įmonės vykdytos ūkinės veiklos, tinkamą sutvarkymą. Todėl nemokumo administratoriui kyla pareiga sutvarkyti iš įmonės veiklos atsiradusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, esančius įmonės buvusioje ar esamoje veiklos vykdymo vietoje, nepriklausomai nuo to, ar šis nekilnojamojo turto objektas priklauso nemokiam juridiniam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinimas, jog tokia nemokumo administratoriaus pareiga sietina tik su nemokaus subjekto nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu, neatitiktų įstatymo leidėjo tikslų ir užkirstų kelią apsaugoti kitais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą turtą nuo neigiamo poveikio (aplinkos užteršimo).

Įvertinus tai, akivaizdu, kad Bendrovės turto pardavimas iš varžytinių neatleidžia Bendrovės nuo prievolės įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Bendrovės prievolė įvykdyti Privalomąjį nurodymą, net ir iškėlus bankroto bylą, kyla ir iš Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų, kuri numato, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti taikomas nuo atliekų tvarkymo veiklos pradžios iki tol, kol bus panaikintas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimas ir įgyvendintos šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytos priemonės.

Teismui nėra pateikti duomenys, kad Taršos leidimas Nr. TL-P.4-6/2015 vykdyti atliekų naudojimą veiklą yra panaikintas, atsiliepime teigiama, kad jo perleidimo siekia turtą įgijusi bendrovė. Departamentas nurodė, kad nėra duomenų, kad Aplinkos apsaugos agentūroje būtų atliekamos įmonei išduoto taršos leidimo Nr. TL-P.4-6/2015 perleidimo ar panaikinimo administracinės procedūros. Taigi Bendrovė yra atsakinga už privalomojo nurodymo įvykdymą, kadangi leidimas nėra panaikintas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį žemei, šią žalą žemei padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki būklės, kai pašalinama didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis yra bendroji nuostata, įtvirtinanti gamtos išteklių naudotojų ir ūkinę veiklą vykdančių asmens pareigas imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, o padarius žalos, atkurti aplinkos būklę ir atlyginti visus nuostolius. Kaip matyti, aplinkos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai kaip prioritetinę aplinkos apsaugos pažeidimų pašalinimo priemonę nustato pirminės aplinkos būklės atkūrimą.

Nagrinėjamu atveju byloje susidarė situacija, kai, pareiškėjui kreipusis į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu Bendrovė tapo nemoki ir jai buvo iškelta bankroto byla. Kaip jau minėta, iškėlus bankroto bylą nemokumo administratoriui kyla pareiga sutvarkyti atliekas, užterštą gruntą ir vykdyti kitas kaip atliekas naudojančio ar šalinančio subjekto veiklos užtikrinimo prievoles, numatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje ir ši pareiga yra susijusi su viešuoju interesu, o jos tikslas yra užtikrinti, kad likvidavus nemokų ūkinę veiklą vykdžiusį juridinį asmenį būtų įgyvendinta Aplinkos apsaugos įstatymo principinė nuostata dėl žalos gamtai pašalinimo ir aplinkos pirminės būklės atkūrimo.

Minėtų argumentų pagrindu nepagrįstais laikytini Bendrovės argumentai, kad iškėlus bankroto bylą negali būti tenkinamas reikalavimas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Privalomojo nurodymo reikalavimai yra pagrįsti ir privalomi įvykdyti.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė Privalomojo nurodymo neįvykdė, tai yra Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad UAB „Meksas“ iki nustatyto termino prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikė ir konstatavo, kad UAB Meksas“ neįvykdė duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir atsakovė įpareigojama įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą siūlė, kad Privalomasis nurodymas turi būti įvykdytas per vieną mėnesį. Teismo vertinimu šis terminas laikytinas protingu, per kurį galima įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą patenkinti.

Įpareigoti atsakovę likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Meksas“, atstovaujamą nemokumo administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 9 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-177.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėGediminas Užubalis