Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajai K. R. ir jos atstovei advokatei Laimutei Bagdzevičienei, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), projektų vadovas, kaltinamas pagal LR BK 145 tr. 1 d., 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grąsinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2021-09-11 apie 12.30 val. Mauručių k., Veiverių sen. Prienų r. sav. chuliganiškai vairuodamas automobilį BMW 730D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užkirto kelią iš priekio ir priverstinai sustabdė sutuoktinės K. R. vairuojamą automobilį "AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko priėjęs prie K. R. automobilio naudodamas psichinę prievartą grasino fiziškai susidoroti su nukentėjusiąja K. R.- kumščiu tris kartus trenkė į automobilio lango stiklą, variklio dangtį ir šaukdamas išsakė grasinimus "nužudysiu, prisiekiu vaikais nužudysiu", demonstratyviai rankomis parodė žegnojimąsi, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti sutuoktinę K. R., dėl ko jai kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Be to, kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grąsinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2021-10-09 apie 18.15 val. tiksliai iš ikiteisminio tyrimo nenustatytos vietos paskambinęs mobilaus ryšio telefonu naudodamas psichinę prievartą grasino fiziškai susidoroti su nukentėjusiąja K. R. šaukdamas necenzūriniais žodžiais išsakė grasinimus "išpjausiu, išpjausiu visus kaip šunis, prisiekiu savo gyvenimu, vaikai bus vaikų namuose, matysi, neauginsi, išpjausiu kaip kiaules", tokiais savo veiksmais grasino nužudyti sutuoktinę K. R., dėl ko jai kilo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nors kaltinamasis D. R. savo kaltės nepripažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, teismas laiko, kad jo kaltė pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji K. R. parodė, kad Rugsėjo 11 d., vyras turėjo paisimti dukrą, kaip ir buvo sutarę. Kadangi dukra slogavo tai ji atsisakė vykti į Kauną. Ji jam pranešė, kad dukra atsisako vykti į Kauną. Bet pati važiavo tetą pasiimti iš Kauno klinikų. Jis jai skambinėjo netoli Kauno kai buvo, prašė susitikti. Ji jam pasakė, kad pasiima tetą ir važiuoja namo atgal. Jis ją susirado netoli klinikų, važiavo iš paskos, Sukilėlių prospekte prie sankryžos, prie šviesaforo sustojo, o jis iš galo. Atėjo ir atsidaręs dureles jai grąsino. Užsidegus žaliam šveisoforui, ji pradėjo važiuoti atidarytomis durelėmis, tik bevažiuodama užsidarė. Jis pradėjo blokuoti kelią. Pavažiuodavo, užkišdavo, o ji staigiai turėjo stabdyti. Pavažiavus už Megos autostradoje, jis staigiai užstabdė ir ji vėl buvo priversta staigiai stabdyti. Iš galo į juos vos vilkikas neįvažiavo. Nuolatos tame kelyje buvo tie blokavimai. Dar jis ir skambinėjo į telefoną, bet ji neatsiliepė. Kai nusuko link Mauručių, tai jis vėl ten užblokavo kelią. Teta sake, kad aš jau negaliu, aš bijau. Sakė viskas kviečiu policiją. Skambino policijai, o jis tada išlipo iš mašinos. Ji užsirakino mašiną, nes labai bijojo. O jis atėjo prie stiklo trenkė kumščiu į stiklą, ir grasino išvertęs akis, kad nužudys, paliks vaikus našlaičiais, kad prisiekia, nužudys, žegnojosi. Kodėl iškarto neskambino policijai, nežino. Buvo stresinė situacija, nesitikėjo, kad jis tiek kartų blokuos. Jeigu nebūtų kvietusi policijos, gal ir namų būtų nepasiekus. Kodėl taip vėlai kvietė policiją nežino. Jai buvo nukreipta tie grąsinimai. Prisiekė vaikais, kad nužudys, kad kažką padarys, vaikus paliks našlaičiais. Ji išsikraustė nuo praėjusių metų balandžio mėnesio pas tėvus, nes nuolatos buvo psichologinis smurtas, grasinimai, kad atims vaikus, padegs namus. Neapsikenčiau tokio gyvenimo, pasiėmus vaikus ir grįžo pas tėvus gyventi. Ir kai išsiskraustė, tai jis grasino. Jis grąsindavo ir yra įrašas spalio 9 d., kaip jis grasino išpjauti visa jos šeima, kad vaikus paliks našlaičiais, kad vaikai augs vaikų namuose. Jis jos tėtį vadino necenzūriniais žodžiais. Ji mano, kad realūs grąsinimai buvo. Dar kai gynavo kartu namuose, o dukra V. buvo šalia, miegamajame, jis paėmęs jai už kaklo ėmė smaugti, ir sakė jei ne vaikai tai su ja susidorotų. Priš tai buvo, kad kvietė policiją. Kai gimė sūnus, tei grąsinimai irgi dažni buvo, ir jeigu ne vaikai ant rankų, tai jis nekartą jai būtų kažką padaręs. Kartą bandė į vonią uždaryti, kad pakelti prieš ją ranką. Kol ji laikydavau sūnų ant rankų, jis prie jos nesiartindavo. Ji jo nuolatos bijodavo. Kai ėmė už gerklės tai kvietė policijos pareigūnus. Tačiau jos vyras viską neigė. Sunku įrodyti psichologinį smurtą. Kai blokavo kelią, tai pasireiškė ir agresyviu elgesiu. Nes kumščiu trenkė į mašinos stiklą, o ji buvo užsirakinusi mašinoje, nes labai bijojo, kad jis joms kažką padarys. Jis išvertęs akis daužė, trankė ir grasino. Su ja buvo jos teta. Ji viską mate ir girdėjo. Ji šalia jos sėdėjo. Ji labai bijojo. Sakė, kad labai bijau, kviesk policiją, nes mes gyvos namo negįšim. Kai automobilį apžiūrėjo policijos pareigūnai, tai nieko jam nebuvo padaryta. Jis važiavo prie jos gretimai. Blokavimas buvo ne vienas, gal 6 kartus gal daugiau. Blokavimas buvo ir buvo sukeltos avarinės situacijos. Paprastoje gatvėje taip užstabdžius galima padaryti avariją, o čia autostradoje. Prie Megos. Ji per galinį veidrodį matė, kaip vilkikas susipurtė nuo stabdymo, ves jis būtų įvažiavęs į jas. Mano, kad vyras specialiai norėjo sukelti tas avarines situacijas, nes norėjo, kad ji būtų kalta dėl avarijos. Jai sunku įvardinti ką jis norėjo padaryti, bet kad kažką norėjo. Jie su vyru gyveno 7 metus. Jis anksčiau pasirodo buvo teistas už vagystes. Bet apie tai sužinojo kai ši byla užsibaigė ir ėjo susipažinti su bylos medžiaga, bei sužinojau dar keletą dalykų, ne viską apie jį žinojo. Dar teistas buvo už kažką, kažkas su narkotinėmis medžiagomis buvo. Jis rūkydavo žolią kai jie gyveno kartu. Katais namuose rasdavo kai jis rūkydavo prie vaikų. Bet tuo metu nesikreipė niekur. Ji jam preikaištavo, yra išmetusi žolės. Jis pastoviai nerūkė, bet karts nuo karto parūko. Gal su draugais parūko. Jis ir prie vaikų rūkydavo. Kai jis pavartojęs narkotikų, būdavo tai ramesnis. Gal trūkumas iššaukia tą agresiją. Ikiteisminių buvo pradėta, dėl psichologinio smurto, dėl grasinimų. Kiek ikiteisminių, du tai tikrai, gal ir daugaiau. Nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Nes ji atsiėmė kaltinimus, nes žadėjo dirbti, važiuoti į Vokietiją, jo toks darbas. Susitaikė, patikėjo žmogum, atsiėmė kaltinimus, o veliau pritrūko įrodymų. 2021 m. sausio mėn., du tyrimai. Dar buvo kovo pabaigoje. Jos mama buvo atvažiavus, nes po tų visų įvykių buvo paskirta socialinė darbuotoja, Vaiko teisės. Kai mama pas ją gyveno, tai jis sake, kad perlauš, ir grąsino ją sužaloti. Jis sakė mano mamai, kad ji važiuotų iš čia. Ji įrašė tą įrašą, o jis pastūmęs atėmė telefoną ir pabėgo iš namų. Kai išsikvietė policiją, policija pasakė, kad tai yra mūsų bendras turtas kad jis bet kada gali paimti telefoną, todėl ji nerašė pareiškimo. Bylos nebuvo, tik iškvietimas. Dabar skiriasi. Tikrai skyrybos tam neturi įtakos. Viskas prasidėjo nuo 2021 sausio mėn. Iki to laiko nebuvo tokių dalykų. Gyveno kartu 6 metus, kai gimė sūnus ir tada prasidėjo. Du vaikus turiu. Vaikai bendri. Jis teistas, dėl to, kad grasindavo ir buvo baimė. Grasino padegti namus, atimti vaikus, tai brolis išvežė su vaikais pas tetą. Vyro bijojo. Psichinę būseną paveikė labai. Bijojo grįžti namo susirinkti daiktus, kad daiktus pasimti, kvietė policiją. Esmė tame, kad dėl vyro psichologinio smurto buvo atsidūsusi prishiatrinėje ligonijneje savaitę. Policijos niekada nekviestų, jeigu nebijočiau vyro. Paskutinio įvykio ir grąsinimų nefiksavo telefonu, nes jai buvo šokas. Numerių vilkiko neįsidėmėjo, o jis nesustojo. Jis vadino necesnzūriniais žodžiais, sake, kad neturi vaikų, kad aš jam neleidžiu matytis su vaikais, grasino, kad išpjaus visus kaip kiaules, kad vaikai liks našlaičiais, kad negyvens jo vaikai su piderastais, kad su niekuo mes nebendraujam. Grasino, kad paliks vaikus našlaičiais. Tiesiog išsigando, kad jis tikrai gali tai padaryti. Sakė prisiekiu, kad vaikai augs vaikų namuose, kad augs be tėvų. Realiai suprato, kad taip gali būti. Ji nežianu iš kokio policijos komisariato atvyko į Mauručius. Pareigūnų pavardžių tikrai nežinau. Ją apklausė Vilkaviškio komisariate. Nuo Mauručių ją lydėjo policijos pareigūnai iki Pilviškių ir po to atvyko Vilkaviškio pareigūnai ir saugiai parvažiavom iki Vilkaviškio. Iki Pilviškių vieni lydėjo nuo Mauručių, o po to atvažiavo iki Pilviškių Vilkaviškio pareigūnai ir mus tolaiau lydėjo. Į Mauručius atvažiavo Prienų pareigūnai, pagal tą vietą, o po to Vilkaviškio. Du pareigūnai, automobilis tarnybinis. Pokalbis vyko kelias minutes. Gal ji prašė, kad jie ją lydėtų, nes jo bijojo, bei kad vyras nesugrįžtų ir vėl pradėtų blokuoti. Kai atvyko policija vyro nebuvo. Bijojo grąsinimų ir neprognozuojamo elgsio ir bijo duoti dukrą.

Liudytoja R. B. parodė, kad nukentėjusioji yra jos brolio dukra, kuri atvyko jos pasimti iš Kauno. Išvažiavus iš klinikų K. sakė, kad mano vyras stovi, ji atsidarė langą ir su juo aiškinosi. Jis klausė, kodėl neatvežė mergaitęs, o K. sakė, kad ji nesutiko važiuoti, nes slogavo. O jis išvertęs akis rėkė, staugė. Tai jos nuvažiavo namo. Bet jis važiavo iš paskos vis sudarydamas avarinę sutiaciją. Važiavo fūros, o ji drebėjo, prašėu ją išlaipniti. Jis vis trukdė ir viena fūra būtų atsitrenkus. Kai jos sutojo atėjęs trenkė į mašiną. Ji vėl pradėjo drebėt, galvojo stiklas sulys K. . Galvojo, kad jau viskas gyvos neparvažiuos. K. sake, kad irgi drebu. Ji lango neatidarė, tik sakė leisk važiuot namo, o paskui aiškinkitės tuos santykius. Sakė reikia kviesti policiją, pasukus į Mauručius ir kvietė policiją. Jis norėjo, kad K. atsitrenktų ir padarytų avariją ir jis apkaltintų ją. Konfliktas prasidėjo, kad dukros neatvežė. Į stiklą trenkė ir rėkė, kad užmušiu. Jis nieko mašinai nepdarė, K. tai drebėjo. Jai tai atrodė realūs grąsinimai. Ji bijojo, o Fūros viena paskui kitą. Telefono ji neturėjo. Bet prašė, kad skambintų policijai. Brolis įsikišo į pokalbį ir paskui skambino policijai. Ties Mauručiais atvyko policija, Šakių ar kieno nežino, sakė važiuokit saugiai. Jie jas lydėjo. Telefonu skambino brolis skambino, iš tėvų sužinojo apie konfliką. Paskui saugiai parvažiavo. O jis skambinėjo ir K. neatsiliepė. Atvažiavus policija, užrašė numerį, jos klausė apie įvykį. Pasakė, kad blokavo. Sakė, kad nuo Kauno blokuoti pradėjo. Gasinimai baisūs buvo. Automobilyje jis buvo vienas. K. su juo gražiai kalbėjo, sake mergaitė atsisakė važiuoti suslogavo. O jis rėkė, akys išverstos, žodžiai baisūs, galvoju, kad jis neišsitrauktų jos ir negriebtų smaugti. Jis norėjo, kad ji padarytų avariją, kad užsimuštų, fūrų pilnas kelias. Susutojo, nežinau kuriame kelyje, trenkė kumščiu į langą. Rėkė, kiek laiko truko viskas negaliu pasakyti. Trenkė į langą, rėkė ant K., sake užmušiu. Parėkavo ir nuvažiavo. Daužė, trenkė, kiek laiko truko nežinau, gal apie 5-10 min. Visas triukšmas iki 10 min. truko. Policija lydėjo į Vilkaviškį. Per kiek laiko grįžo negaliu pasakyti.

Liudytoja S. Ž. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio policijos komisariato Regavimo skyriaus vyresniąją tyrėja. Su šia šeima buvo susidūrusi ir prieš šį įvykį, nes buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Todėl asmenis daugmaž žinojo. Dėl ko vyksta konfliktas prisiminė. Tranybos metu Rimgaudo ir Daukanto sankryžoje ir maistoprekių parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje prei mūsų tarnybinio automobilio priėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo tai K. R. giminaitis. Giminystės ryšių nurodyti negaliu. Vyras buvo sutrikęs, apsiverkęs. Pakalausus kas nutiko jis paaiškino, kad telefonu kontaktuoja su giminaite, kuri šiuo metu vyksta iš Kauno ir ją seka buvęs vyras ar tai sugyventinis, negali nurodyti. Vyras verkė ir paklausė, kas nutiko dėl ko yra taip sutrikęs. Sakė buvęs vyras bando susutabdyti automobilį, užkirtinėja kelią. Su giminaite detaliai negali visko paaiškinti, kadangi su giminaite nepavyksta nuolatos pabendrauti, nutrūksta ryšys arba nepavyksta prisikambinti. Nedelsiant patys užregistravome patys įvykį, susisiekėm su Kazlų Rūdos kolegomis, kadangi pagal asmens nurodymus moteris važiavo keliu nuo Kauno per Kazlų Rūdą. Susisiekėm su Kazlų Rūdos reaguojančiu ekipažu, ekipažas pasitiko moterį, jos vairuojamą automobilį, kos automobilis buvo nepamenu. Moterį pasitiko, o vyriškio jau nebuvo. Tada susitikom moterį ties Pilviškių riba, parsilydėjom moterį į komisariatą. Moteris paaiškino, kad buvęs vyras ar tai sugyventinis, neprisimenu, nuo Kauno ją sekė. Sankryžoje buvo atidaręs automobilio dureles, užkirtinėjo kelią sukėlė avarines situacijas. Kiek pamenu tai išlipęs iš automobilio kumščiais trenkė į langą ir į variklio dangtį ir grasino nužudyti. Kiek pamenu konfliktas vyko dėl mažamečių vaikų, nepasidalino globa. Su moterimi grįžom į komisariatą ir pradėjom ikitesminį tyrimą. Tuo pačiu susisiekėm su kitu reaguojančiu ekipažu ir paprašėm, kad paieškotų to vyriškio. Jį rado prie R. tėčio namų. Ten kur anksčiau buvo kviesta dėl smurto. Tą vyriškį dėl įvykio aplinkybių pasiaiškinimo pristatė į komisariatą. Prieš šį įvykį vieną kartą teko ten būti, gal mėnesio jei ne mažiau laikotarpyje, tai tuo metu vyriškis buvo labai įpykęs, šaukė ant moters, moteris buvo sutrikusi, nes kiek prisimenu tai buvo neseniai gimęs jų antras vaikas ir moteris turėjo kažkokių psichologinių problemų, tai pogimdyvinė depresija, tiksliai negaliu pasakyti. Ji buvo sutrikusi ir jai buvo sudėtinga su ja bendrauti dėl savo būsenos, o vyriškis ant jos šaukė. Prismena patį asmenį, kad moteris buvo šiek tiek ramesnė, o vyriškis šaukė. Moteris buvo šoke, virpėjo, kartu su ja buvo dar vyresnio amžiaus moteris, kiek pamena tai buvo giminaitė, giminystės ryšių nurodyti negali. Jos buvo abi sutrikę ir tą patį abi aiškino, įvykio aplinkybes aiškino identiškai. Jos aiškino, kad vyriškis sukėlė avarines situacijas, jos buvo strese ir virpėjo. Kol buvo prie Pilviškių Vilkaviškio ribos, nelabai ką aiškino, sutrikę, apsrivežė dėl to, pasrivežė į skyrių, kad nurimtų ir tada jau aiškinosi aplinkybes. Jai atrodė, kad buvo sutrikusi ir labai stipriai. Būna tokių atvejų dažnai. Ji dirba trys metai. Šis atvejis įstrigo dar ir dėl to, kad įvykį pradėjo nuo, to, kad patys užregistravo, nes tas giminatis, kuris buvo priėjęs prie mūsų jis buvo labai dideliame šoke ir ašarose. Sakė aš kontaktuoju, ji sutrikusi, ji neiko nepaaiškina, nuolat trūkinėja ryšys, ji pati vairavo. Ji negalėjo kalbėti, negalėjo paskambinti, sutrikusi, ji negali paskambinti ir detaliai visko paaiškinti. Matėsi, kad tai grėsminga situacija, matėsi vien tai, kad moteris dėl sukeltos avarinės situacijos, kaip elgėsi kelyje asmuo, jau sukėlė labai didelį nerimą. Kaip moteris apibūdino, kad vyriškis bandė išdaužti langą ir kumščiu trankė vairuoto pusėje langą ir variklio dangtį, apžiūrėjus automobile matėsi, kadangi automobilis tamsios spalvos, buvo šiek tiek dulkėtas, tai matėsi, kad yra rankų prisilietimai ir nuvalytos dulkės. tai realu, kad moteris nebus išsigalvojusi ir pagal taip, kaip ji buvo išsigandusi, kaip buvo išsigandęs jos giminaitis, tai mes tą situaciją įvertinome, kaip grėsmingą ir realią. Ar asmens, kuris mums nurodė informaciją, klausėme vardo, pavardės nepamenu. Ar dokumentus rode, ar prašėm, nepamenu. Ar apklausėme, nepamenu. Aibės aikštelė yra filmuojama, tai asmuo turėjo būti nufilmuotas mūsų pokalbis ir mes bodi kameromis filmuojame.

Liudytojas R. M. parodė, kad jo ekipažas gavo pranešimą, kad surast įtariamąjį, o nuvykus prie R. namų, ten pastebėjo minėtą asmenį, perdavė tyrėjams. Jie nukentėjusios net nematė. R. nebuvo nusiteikęs priešiškai, bendravo noramaliai, sakė atvyko apklankyti vaikus. Buvo išėjęs R. tėvas, tarp jų vyko žodinis konfliktas. Buvo gautas pranešimas, su jais bendravo tyrėjai. Paprašė sutrasti įtariamajį, nurodė automobilį ir per duomenų bazę suradom kur galimai gyvena nukentėjusioji ir ten nuvyko. Piežastis buvo, kad mes vykom, teigė, kad buvo jai grąsinta, kad blokavo jos automobilį, sakė, kažką grąsinančio, kad automobilio langą daužė, kopotą. Visko jau gerai nepamena. Vyko į R. namus (duomenys neskelbtini) kvartale. Automobilį nurodytą pastebėjo, R. stovėjo prie automobilio. Buvo atėjęs uošvis. Ir ten vyko konfliktas, pakeltas tonas buvo. Ten buvo žodinis konfliktas prieš jiems atvykstant. Nežino kas pradėjo pokalbį. Kai bendravo ir ėjo iš konteksto suprati kas vyksta. Teko šiek tiek apraminti. R. tėtis daugiau pakeltu tonu kalbėjo, R. ir buvo įsisaudrinęs.

Liudytojas P. B. parodė, kad įvykis buvo 2021 metais, šiltas laikotarpis buvo, patruliuodami sustojo prie Aibės parduotuvės, priėjo prie jų vyriškis, ir sakė, kad jo seserei grąsina buvęs vyras. Dirbo kartu su S. Ž., dirba Vilkaviškio policijos komisariate Reagavimo skyriuje. Rimgaudo gatvėje. Priėjo nukentėjusios brolis. Tiksliai aplinkybių nepamena. Nurodė, kad sugyventinis ar vyras ją persekioja ir yra problemos. Susisiekė su ja, kad gauti informaciją, ir ji po to atvyko į policijos komisariatą. Kai apsiklausinėjo, tai ji nurodė, kad važiavo Kaune ir nurodė, kad ją blokavo su automobiliu vyras, prašė, kad mergaitę paliktų, nukentėjusioji nesutiko, R. ją persekiojo toliau. Pagal R. parodymus atrodė, kad yra reali grėsmė, jai bandė automobilį užkišti. Po to iš apklausos kaip minėjo, kad trankė automobilio langą ir kopotą. Keleivę apsiklausė. Kaune sakė sustabdė ir konfliktas įvyko. Važiavo iki Kauno rajono Mauručių ten ir stabdė, trukdė važiuoti. Abi nurodė, kad bijojo važiuoti. Jos bijojo R., nes buvo agersyvūs veiksmai. Liudytoja patvirtino tą patį. Policijoje dirba 3 metus. Toks įvykis pirmas. Grėsmė buvo, pavojus gyvybei yra. Iš kur skamabino negali pasakyti. Mėnesio nepamena. Jam atrodo atvažiavo pati, Kazlų Rūdos ekipažas buvo prie jos atvykęs, ar lydėjo ją nepamena. Brolis buvo susirūpinęs.

Dėl veikos kvalifikavimo

Teismo vertinimu, D. R. kaltė padarius LR BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką minėtuose epizode visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę nepripažino, nors nurodė, kad galėjo taip sakyti ir sake. Tačiau kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik dalinis prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir apklausti nukentėjusioji, liudytojai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. R. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

Nors kaltinamasis D. R. savo kaltės nepripažino, nurodydamos, kad prieš nukentėjusią nesmurtavo, nors sakė minėtus žodžius, teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti būtent tokią kaltinamojo nusikalstamą veiką. Kaltinamasis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir tiesioginio liudininko Z. K. parodymais, policjos pareigūnų surinkta medžiaga, kurie matė nukentėjusiąją iškarto po įvykio. Jų parodymai nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais.

Be to, teismui neleidžia abejoti minėta įvykių raida kur užfiksuoti pokalbiai, dėl ko nukentėjusysis galėjo jausti psichinį smurtą ir realius grąsinimus. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis nurodydamas, kad tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad nedavė jam dukros. Tačiau kaip jis nurodo, dėl to jie konfliktavo tik žodžiu, o gasdinimai dėl nužudymo buvo tik deklaratyvūs. Kaltinamojo pateikta versija, kad kaltinamasis išviso nenaudojo psichologinio smurto, ar grasinimų nužudyti, o iškilus žodiniam konfliktui tik ginčijosi, o negrasino nukentėjusiai abejoti verčia ir tas faktas, kad jo parodymai visose apklausose skiriasi. Jo parodymų nepatvirtino nei nukentėjusioji, nei liudininkas betarpiškai tai matęs, nei policijos pareigūnų atliktas tyrimas, bei jų veiksmai. Jis negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Jis bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, dalį parodymų pakeitė teisminio proceso metu. Todėl šie jo parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Net ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad vienokiu ar kitokiu būdu ir anksčiau konfliktavo su nukentėjusia, jau dėl to yra baustas, bei pripažino, kad galėjo grasinti nužudymu.

Todėl visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, jo pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau patenkinama. Kaltinamojo šeiminę, darbinę ir turtinę padėtį. Taip pat atsižvelgė kad yra baustas administracine tvarka, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis pas psichiatrą stebimų pacientų grupei nepriklauso. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita – netaikyta. Jis yra darbingas ir dirba. Teismo nuomone, prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis laisvės apribojimas yra tinkama ir atitinka bausmės skyrimo kriterijus. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo darbo pobūdį, teismo nuomone koreguotinos prokuroro prašomos poveikio priemonės.

Prokuroras nurodo ir teismas su tuo sutinka, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl prašė skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str., BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72¹ str.).

Tokia bausmė, teismo vertinimu, bus teisinga ir adekvati tiek nusikalstamos veikos pobūdžiui ir kt. aplinkybėms, tiek paties kaltinamojo asmenybės pavojingumui.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus ( BK 41 str. ).

Teismui paskyrus dar švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybę neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami visuomenės interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Todėl teismas mano, kad taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšį nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo: teisme atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo galimybės, kadangi kaltinamasis nepripažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamojo atžvilgiu netaikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto nesumažintina 1/3 dalimi.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis yra teistas ir baustas už ANK pažeidimus.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas jam paskirta tinkamai ir nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, tęstinas kaip nepraradęs aktualumą.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, o D. R. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į probacijos tarnybos skyrių, esantį Vilniaus g. 4, Vilkaviškis ( tel. 865067709).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 173, 297- 310 str. str. teismas

nusprendė:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir nuteisti jį:

Pagal LR BK 145 str 1 d. (I epizodas) 1 metams ir 6 (šešiems) mėn. laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.

Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravus užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ( kurią įvykdyti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo), bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Pagal LR BK 145 str 1 d. (II epizodas) 1 metams laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.

Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravus užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ( kurią įvykdyti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo), bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Taikyti LR BK 63 str. 1,2,9 d.d. ir bausmes subendrinti apėmimo būdų ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.

Per visos paskirtos bausmės atlikimo laiką nustatyti sekančius draudimus, apribojimus ir įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravus užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ( kurią įvykdyti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo), bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (LR BK 48 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 72¹ str. skirti D. R. įpareigojimą per visą bausmės atlikimo laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. R. ir nesiartinti prie jos arčiau negu 1000 metrų atstumu (nes tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus), o tai daryti leisti tik išimtinais atviejais ir tik su nuteistojo priežiūros vykdančios institucijos leidimu.

Išaiškinti D. R., kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, o D. R. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į probacijos tarnybos skyrių, esantį Vilniaus g. 4, Vilkaviškis ( tel. 865067709).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: gatso įrašas ir 4 nuotraukos paliktinos saugoti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.