Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Svetlanos K. Š. ieškinį atsakovui M. L. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir testamento dalies pripažinimo negaliojančia

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

9. Lietuvos Respublikos CK 3.90 str. numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl asmeninio turto pripažinimo jungtine nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis)-(žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 16 punktą).

10. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 75,43 kv. m. ploto, 1958 metų statybos, šildymas – vietinis, vandentiekis ir nuotekų šalinimas – vietinis, kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. rugsėjo 6 d. Taigi, jau 2005 m. rugsėjo 6 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje buvo užfiksuota, kad name įrengtas vietinis vandentiekis ir nuotekų šalinimas, vietinė šildymo sistema.

11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2011 m. spalio 6 d. pardavė už 37 000 Lt. Ieškovė pateikė kasos čekius, iš kurių matyti, kad UAB „Senukų prekybos centras“ 2011 m. spalio 7 d. buvo pirktas televizorius už 1 036,10 Lt, 2 DVD įrašai už 15 Lt, medžiagos, naudotinos remontui (teptukas už 6,40 Lt, glaistymo plytelės už 8,40 Lt, lauko durų rankena už 16,30 Lt., diskinis pjūklas už 117,54 Lt, plastikinė pertvara už 196,55 Lt, laminuota durų varčia už 147,17 Lt, stakta laminuota, apdailos panelės už 90,04 Lt, Linol avant už 192,36 Lt). Bylos duomenys patvirtina, kad 2011 m. spalio 7 d. UAB „Senukų prekybos centras“ taip pat buvo pirktas nešiojamasis kompiuteris už 1 099 Lt, tvirtinamas šviestuvas už 26,90 Lt, glaistiklis Vagner už 6,99 Lt, pakabinama spyna už 4,75 Lt, putos už 27,80 Lt, lauko durų rankena už 16,50 Lt. Minėti duomenys patvirtina ieškovės teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, kad kitą dieną po buto pardavimo sutuoktiniai vyko įsigyti remontui reikalingų medžiagų. Tačiau iš minėtų įrodymų matyti, kad 2011 m. spalio 7 d. UAB „Senukų prekybos centras“ pirkta prekių už 3 418,23 Lt, tačiau tik nežymi jų dalis (kiek daugiau nei 700 Lt) yra susijusi daiktų, skirtų remonto darbams atlikti, įsigijimu. Kitų duomenų apie namo remonto darbams patirtas išlaidas ieškovė nepateikė, nors pagal jos nurodytų darbų pobūdį (inžinerinių tinklų remonto darbai, karšto vandens ruošimo sistemos įrengimas (boilerio pirkimas), namo apšiltinimas, apkalimas dailylentėmis, elektros instaliacijos keitimas ir pan.) manytina, kad medžiagos minėtiems darbams atlikti turėjo būti įsigyjamos. Duomenys apie pirktas ir namo remontui panaudotas prekes galėjo būti neišsaugoti dėl to, kad ieškovė negalėjo numatyti būtinumo teikti tokius įrodymus ateityje, tačiau vien minėta aplinkybė nesudaro pagrindo ieškovės nurodomą aplinkybę, kad pardavus butą didžioji dalis lėšų buto panaudota sutuoktiniui I. Š. priklausančio namo pagerinimui, laikyti įrodyta. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas, perėmęs namo valdymą, užrakino kambarį, kuriame buvo laikomi dokumentai, tačiau prašymo įpareigoti atsakovą pateikti visus turimus (perimtus) namo remonto darbų 2011 – 2012 metais faktą patvirtinančius įrodymus, neteikė. Aplinkybių dėl to, kad dėl atsakovo veiksmų (jo perimtų dokumentų) ieškovė negalėjo pateikti visų remonto faktą įrodančių dokumentų, ieškovė nenurodė nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje. Tuo tarpu tiek ieškinyje, tiek teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad pardavus butą buvo pirkti namų apyvokos daiktai, elektros prekės, tai yra daiktai, kurie nedidina namo vertės, pagal į bylą pateiktus įrodymus išlaidos minėtiems daiktams sudarė didžiąją dalį. Iš ieškovės AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 12 d. ieškovė banko sąskaitą papildė 7 020 Lt suma. Iš minėto ieškovės AB „Swedbank“ banko išrašo taip pat matyti, kad ieškovė 2011 m. gruodžio 10 d. pervedė Lietuvos pagalbos narkomanams fondui 2 000 Lt, 2012 m. birželio 4 d. pervedė Lietuvos pagalbos narkomanams fondui 1 800 Lt. Iš minėtos ieškovės banko sąskaitos išrašo bylai aktualiu laikotarpiu taip pat matyti, kad joje esančios (pervedamos) lėšos buvo nuimamos grynais arba įsigyjama prekių maisto prekių parduotuvėse nedidelėmis sumomis. 2011 m. gruodžio mėnesį ieškovė iš minėtos sąskaitos išsiėmė 4 400 Lt, nors teismo posėdyje paaiškino, kad tokiu (žiemos) metu remonto darbų neatlikinėjo. Iš ieškovės AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) išrašo taip pat matyti, kad 2012 m. gegužės 17 d. ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį su UAB „General financing“ dėl 2 000 Lt paskolos suteikimo, tai sudaro pagrindo manyti, kad ieškovei tuo metu jau trūko lėšų, vadinasi lėšos, gautos iš buto pardavimo, buvo išleistos, minėti duomenys paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, kad namo pagerinimo darbai, atliekami iki 2012 m. spalio mėnesio buvo didžia dalimis finansuojami iš lėšų, gautų ieškovei priklausiusį butą, duomenys apie paskolos sutarties sudarymą sudaro pagrindo išvadai, kad minėtų lėšų 2012 m. gegužės mėnesį ieškovė jau neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje ieškovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad iš karto po buto pardavimo, rudenį buvo įrengtas tualetas, o iš esmės remonto darbai buvo vykdomi pavasarį, bei, sutiktina su atsakovo atstovu, ne kartą pažymėjo, kad remontą su sutuoktiniu atlikinėjo po truputį. Vadinasi, remiantis ieškovės paaiškinimais, jei rudenį buvo įrengtas tik tualetas, žiemą darbai nebuvo atliekami, vėliau jie atliekami pavasarį ir iš duomenų apie suteiktą vartojimo kreditą padarius išvadą, kad jau 2012 m. gegužės 17 d. ieškovė lėšų, gautų pardavus butą, neturėjo, darytina išvada, kad remonto darbai 2012 m. pavasarį turėjo būti atliekami intensyviai, tačiau ieškovė tokių aplinkybių nenurodė. Iš ieškovės sąskaitos Nr. LT 53 7044 0600 0044 5732 AB SEB banke išrašo matyti, kad ji 2011 m. spalio 28 d. papildė sąskaitą 3 000 Lt, vėliau 2011 m. lapkričio 18 d., 20 d., gruodžio 13 d. bei 2012 m. sausio 22 d., vasario 9 d. ieškovė nuėmė panašią pinigų sumą (3 500 Lt), nors, kaip paaiškino teismo posėdyje tuo metu (žiemos laikotarpiu) remonto darbai nebuvo vykdyti. Vėliau 2012 m. kovo 5 d. ieškovė nuo minėtos sąskaitos nuėmė 300 Lt, kiti mokėjimai, vykdyti iš minėtos sąskaitos ieškovės nurodomu namo pagerinimo darbų atlikimo metu yra susiję su nedidelių sumų pirkiniais maisto prekių parduotuvėse arba lėšų išgryninimu nedidelėmis sumomis (pvz. 2012 m. vasario 28 d. 20 Lt, 29 d. – 40 Lt., kovo 19 d. 40 Lt., kovo 20 d. 40 Lt ir pan.), kuris pagal lėšų išėmimo sumas ir laikotarpius (kas dieną nuimama po nedidelę sumą lėšų) labiau sietinas su jų panaudojimu asmeninėms reikmėms nei remonto darbams. Taigi, nors ieškovė nurodė, kad pardavus jai nuosavybės teise priklausantį butą beveik visos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams iš esmės pagerinant namo būklę atlikti, pakankamai įtikinamų įrodymų, pagrindžiančių minėtą aplinkybę, nepateikė, byloje esančių įrodymų visuma tokios aplinkybės nepatvirtina (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str.).

12. Byloje esančių įrodymų visuma, teismo vertinimu, nėra pakankama pagrįsti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl konkrečių darbų atlikimo nuo 2011 spalio mėnesio iki 2012 spalio mėnesio bei aplinkybę dėl esminio namo vertės pagerėjimo nurodytu laikotarpiu ar santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ar darbu. Tokia išvada darytina dėl žemiau nurodytų argumentų.

13. Pirma, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų (pvz. namo vidaus ar išorės nuotraukų nurodomu laikotarpiu (iki 2011 metų spalio mėnesio ir 2012 metų spalį), kadastrinių matavimų, patvirtinančių namo konstrukcinius, kitų techninių parametrų pokyčius ar pan.), patvirtinančių namo esminius pagerinimus (kapitalinį remontą, rekonstrukciją, pertvarkymus, didinančius namo vertę ir kita). Ieškovės prašymu apklausta ieškovės kaimynė liudytoja B. R. parodė, kad ieškovei pardavus butą sutuoktiniai pradėjo daryti namo remontą, pasistatė šiltnamį, namas buvo apkaltas dailylentėmis, pastatytas pečius, tačiau liudytoja nežinojo, iš kokių lėšų buvo atliekamas remontas, šiltnamio pastatymas nesąlygoja namo vertės padidėjimo, taigi, minėtos liudytojos parodymai nėra pakankami pagrįsti aplinkybę dėl esminio namo vertės padidėjimo. Liudytoja apklausta K. M. parodė, kad 2011 metais jos sutuoktinis ieškovės sutuoktiniui I. Š. padėjo atlikti remonto darbus, tačiau nežino, kiek truko remontas, ji pati pas ieškovę retai būdavo. Taigi, vien paminėtų liudytojų parodymai nėra pakankami pagrįsti ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atitinkamų namo pagerinimo darbų fakto, jų dydžio, vertės bei jiems atlikti panaudotų lėšų šaltinio. Teismo posėdyje liudytojas M. L. parodė, kad jo tėvui būnant gyvam (iki 2013 metų) dažnai lankydavosi I. Š. (anksčiau jo motinai G. Š.) priklausiusiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris pradžioje buvo senas, tačiau I. Š. bei G. Š. pardavus sklypą su pastatais namas buvo pradėtas remontuoti – įrengta vonia, tualetas, pradėtas įrengti kambarys, namas apkaltas dailylentėmis. Iš byloje esančių pirkimo – pardavimo sutarčių matyti, kad 2006 m. sausio 14 d. I. Š. motina G. Š. pardavė žemės sklypą su ūkio pastatu už 30 000 Lt, 2006 m. birželio mėn. I. Š. pardavė žemės sklypą už 12 000 Lt, 2008 m. sausio 3 d. I. Š. pardavė žemės sklypą už 9 336 Lt, taigi, liudytojo nurodytos aplinkybės dėl turto pardavimo yra patvirtintos rašytinais įrodymais. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti minėto liudytojo parodymais dėl anksčiau nei nurodo ieškovė atliktų namo gerinimo darbų iš sutuoktinio asmeninių ar jo motinos lėšų. Pažymėtina, kad M. L. parodymai paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes dėl dalies namo pagerinimo darbų laikotarpio, papildomų įrodymų dėl jos nurodomų namo pagerinimo darbų fakto ir laiko ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Taip pat pažymėtina, kad dalis ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių buvo jos pačios paneigtos teismo posėdyje – ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad už jos asmenines lėšas buvo įrengta karšto vandens ruošimo sistema (boileris), tačiau teismo posėdyje pripažino, kad tokia sistema iki jos nurodomo darbų atlikimo laikotarpio egzistavo, tik senas boileris buvo pakeistas nauju. Vieno įrenginio pakeitimas kitu, kaip ir ieškovės nurodomi durų pakeitimo, staktų padidinimo, naujos grindų dangos įrengimo, dalies sienų aptinkavimo, nudažymo, sienų apkalimo dailylentėmis darbai nesant byloje duomenų apie jų apimtį, pobūdį, vertę, nelaikytini esminiu namo pagerinimu. Tokie darbai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas priskirtini einamojo remonto (atnaujinimo) darbams (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos 2 straipsnio 21 dalis, šiuo metu galiojančios redakcijos 2 straipsnio 58 dalis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2006 iki 2018 metų gyveno jos sutuoktiniui I. Š. (anksčiau jo motinai G. Š.) nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pareigą prisidėti prie namo išlaikymo bei priežiūros (CK 3.27 str. 1 d.) ir nesant duomenų apie paminėtų darbų atkuriamąją vertę, turto nusidėvėjimą, nėra pagrindo juos laikyti didinančiais namo vertę.

14. Antra, ieškovė aplinkybę dėl jos lėšomis atlikto esminio namo pagerinimo grindė UAB „Marleksa“ atliktomis turto vertinimo ataskaitomis, tačiau jos taip pat nėra pakankamos ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą, laikyti įrodytomis. 2018 m. spalio 18 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 18-08-11/1 nurodoma, kad 0,16 ha žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, garažo, esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė lyginamuoju metodu 2011 m. liepos 1 d. yra 33 600 Eur. 2018 m. spalio 18 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 18-08-11/2 nurodoma, kad 0,16 ha žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), vertė 2012 m. spalio 1 d. yra 39 600 Eur, taigi, per nurodytą laikotarpį vertinto turto rinkos vertė padidėjo 6 000 Eur. Tačiau, minėtose ataskaitose nurodomas viso turto turtinio komplekso, tame tarpe ir žemės sklypo, vertės pokytis. Įrodymų, kaip ir dėl kokių priežasčių kito gyvenamojo namo vertė ieškovės nurodomu darbų atlikimo laikotarpiu, per teismo nustatytą terminą ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Be to, turto vertės nustatymo ataskaitose nurodyta, kad pažymoje nurodyto turto vertės nustatymo prielaidos nurodytos tekste, turto rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, turtas apžiūrėtas 2018 m. rugpjūčio 10 d. Turto rinkos ataskaitų 1.5 dalyje „Vertinimo ypatybės ir metodai“ nurodoma, kad turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dienai; lyginamasis metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku ar panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Vadinasi, remiantis pateiktomis ataskaitomis, nėra pagrįsta laikyti byloje nustatytu, kad jose nurodytas turto vertės pokytis yra sąlygotas vien ieškovės ieškinyje nurodytų namo pagerinimo darbų, nes minėtas vertes sąlygojo ir panašių objektų kainų pokytis rinkoje. Be to, ataskaitose nurodyta, kad vertinimas atliktas remiantis specialia prielaida, kad išplanavimo pakeitimai vertės neįtakoja, vertintojas neatsako už užsakovo pateiktų duomenų tikslumą, paslėptus defektus ir nustatytą vertę, jei pateikti duomenys turėjo įtakos vertės nustatymui. Taip pažymėtina, kad ataskaitos Nr. 18-08-11/1 2.3 dalyje Vertinamo objekto aprašymas nurodoma, kad vertinamo turto išplanavimas neatitinka kadastro duomenims, nes 1-4 patalpoje įrengta pertvara atskirianti WC zoną, 1-2 patalpoje yra papildomų pertvarų ir pan., leidimai nepateikti, pakeitimai neįregistruoti, koreguotos ne pagrindinės konstrukcijos, o tik pertvaros, pakeitimai nedideli, neesminiai, todėl vertinimas atliekamas remiantis prielaida, kad išplanavimo pakeitimai vertinamo turto vertės neįtakoja. Turto vertinimo 1.6 dalies paskutinėje pastraipoje nurodoma, kad užsakovo teigimu, būklės charakteristikos, kurios fiksuotos apžiūros datai yra analogiškos toms, kurios fiksuotos vertinimo datai išskyrus du faktus: apdaila yra prastos būklės, vandentiekio ir kanalizacijos tinklų nėra. Tačiau šioje byloje konstatuota, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog vandentiekio bei kanalizacijos tinklų įvedimo, tualeto, vonios įrengimo darbai buvo atlikti už jos asmenines lėšas laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio yra paneigtos 2005 m. namo kadastro bylos duomenimis bei liudytojo M. L. parodymais. Taigi, vertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad vertinamas turtas 2011 m. liepos mėnesį yra prastos būklės, vandentiekio ir kanalizacijos nėra, yra paremta tik ieškovės paaiškinimais, kurie šioje byloje paneigti, turto vertintojas nurodo, jog nuotraukų ar kitų būklę vertinimo datai pagrindžiančių duomenų užsakovas nepateikė. Turto vertinimo ataskaitos Nr. 18-08-11/2 2.3 dalies priešpaskutinėje ir paskutinėje pastraipose nurodyta, kad užsakovo teigimu, būklės charakteristikos, kurios užfiksuotos apžiūros datai, yra analogiškos toms, kurios užfiksuotos vertinimo datai, nuotraukų ar kitų būklę vertinimo datai pagrindžiančių duomenų užsakovas nepateikė, daroma išvada, kad vertinamas turtas (pastatas 1A1m) yra vidutinės būklės. Taigi, vėlgi turto vertintojas išvadą apie turto būklę daro remiantis vien ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl turto pagerinimo darbų. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė būklė reiškia, jog turtas ne visiškai atitinka tokios paskirties, statybos metų ir konstrukcijų turtui keliamus reikalavimus, rekomenduojamas kosmetinis remontas. Vadinasi, netgi remdamasis užsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad per nurodomą laikotarpį buvo atlikti atitinkami turto pagerinimo darbai, turto vertintojas nekonstatuoja esminio turto būklės pasikeitimo. Byloje nustačius, kad turto vertinimo ataskaitos paremtos rinkos vertės lyginamuoju metodu, konkretūs duomenys apie turto vertės pagerinimo darbų laiką, apimtį paremti vien užsakovo (ieškovės) paaiškinimais, kurie šioje byloje laikyti neįrodytais, atsižvelgiant į tai, kad turto vertinimo ataskaitų išvados dėl turto vertės pokyčio apima ne tik gyvenamojo namo, bet ir žemės sklypo, kitų jame esančių statinių vertę, įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, teismas laiko neįrodyta aplinkybę, kad dėl ieškovės nurodytų remonto darbų, atliktų už ieškovės asmenines lėšas, pastato vertė iš esmės padidėjo (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad teismo posėdis buvo atidėtas suteikiant teisę ieškovei apklausti turto vertinimą atlikusią D. Z. bei pateikti papildomus įrodymus dėl gyvenamojo namo vertės pokyčių, tačiau tokia teise ieškovė tinkamai nepasinaudojo (CPK 7 str., 178 str.).

15. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad gyvenant santuokoje jie su ieškovu vedė bendrą ūkį, visą turtą kūrė savo lėšomis ir darbu, ieškovė yra apmokėjusi ne vieną testatoriaus skolą, testatorius laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m. dirbo tik 8 mėnesius, o visą kitą laiką jį išlaikė ieškovė, kuri nuolat dirbo ir gavo nuolatines pajamas, todėl laikytina, kad per 14 santuokinio gyvenimo metų ieškovė su testatoriumi kartu vedė bendrą ūkį ir turtą pagerino iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl turto pagerinimo iš esmės per visą santuokos laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. balandžio 22 d. yra bendro pobūdžio, nekonkretizuotos, įrodymų dėl turto vertės pokyčio per 2005 – 2018 metų laikotarpį dėl iš bendrų sutuoktinių lėšų atliktų darbų į bylą nebuvo pateikta (CPK 178 str.). Atsakovo į bylą pateikti duomenys apie I. Š. gautas pajamas santuokos metu bei duomenys apie atsakovės gautas pajamas santuokos metu sudaro pagrindą laikyti neįtikinama ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2012 m. testatorių išlaikė tik ieškovė. Ieškovė reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu grindė tik jos nurodomomis aplinkybėmis dėl namo pagerinimo, kurios šiuo sprendimu laikytos neįrodytomis, pripažinti testamento negaliojančiu dėl testatoriaus valios trūkumų ieškovė neprašė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog pagrįstų abejonių kelia vien tai, kad testatorius su atsakovu nepalaikė artimų ryšių, atsakovas „atsirado“ testatoriaus gyvenime prieš pat jo mirtį, testatorius ne kartą minėjo, kad jokio testamento nėra surašęs ir tikrai neplanuoja surašyti ateityje, tačiau jau pirmame parengiamajame teismo posėdyje ieškovė minėtas aplinkybes paneigė. Ieškovės nurodomų aplinkybių nenuoseklumas sudaro pagrindą abejoti jos paaiškinimais, mažina jų įrodomąją vertę, bei ieškovės nurodomas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių nepagrindžia kiti įrodymai, laikyti neįrodytomis.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas pripažinti gyvenamąjį namą jungtine nuosavybe bei išvestiniai reikalavimai dėl ieškovės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (1/2 dalies gyvenamojo namo) nustatymo, I. Š. testamento dalyje dėl namo paveldėjimo pripažinimo negaliojančiu atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CK 3.90 str., 5.17 str., CPK 178 str., 185 str.). Baigiamosiose kalbose ieškovės atstovas prašė priteisti kompensaciją už sutuoktiniui priklausančio turto pagerinimą. Teismas pažymi, kad ieškovė šioje byloje buvo atstovaujama profesionalaus atstovo (advokato), turėjo pakankamai laiko ir galimybių suformuluoti ieškinio reikalavimus bei juos pagrįsti, todėl nesant priimto reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, konkrečių duomenų apie name atliktus darbus, jų atkuriamąją vertę, turto nusidėvėjimą, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra sprendžiama dėl sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo, dėl minėto atstovo prašymo nepasisakytina (CPK 12 str., 13 str., 111 str. 2 d. 4 p., 5 p., 178 str.).

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Atsakovas pateikė įrodymus dėl faktiškai patirtų 4 834,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2018 m. rugpjūčio 24 d. elektroninio apmokėjimo išrašas 1200 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 21 d. elektroninio apmokėjimo išrašas 150 Eur sumai; 2018 m. rugsėjo 27 d. elektroninio apmokėjimo išrašas 150 Eur sumai; 2018 m. spalio 1 d. elektroninio apmokėjimo išrašas 806,67 Eur sumai; 2018 m. lapkričio 28 d. elektroninio apmokėjimo išrašas 1898,17 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 14 d. elektroninio apmokėjimo išrašas 970 Eur sumai; 2018 m. gruodžio 14 d. pinigų priėmimo kvitas 60 Eur sumai). Atsakovo atstovas advokatas K. K. pateikė į bylą sąskaitas už teisines paslaugas, kuriose nurodyta šioje byloje atliktų teisinių paslaugų pobūdis, trukmė bei įkainiai. 2018 m. rugsėjo 3 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 380 nurodytos paslaugos sudaro: atsiliepimo į ieškinį parengimas – 2006,67 Eur, 2018 m. rugpjūčio 23 d. teisinė konsultacija – 183,33 Eur, prašymų dėl teismo liudijimo išdavimo, Gyventojų registrui, prijungimo prie elektroninė bylos kortelės rengimas – 116,67 Eur. 2018 m. spalio 23 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 383 nurodytos paslaugos sudaro: 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 10 d. teisinės konsultacijos, konsultacijos telefonu – 388,17 Eur, atsakymo į 2018 m. rugsėjo 17 d. elektroninį laišką parengimas – 60 Eur, prašymo bankui rengimas ir pateikimas – 198,33 Eur; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas – 91,67 Eur; prašymų dėl papildomų įrodymų rengimas, informacijos apie liudytojus pateikimas teismui, klientui – 468,33 Eur; pasirengimas parengiamajam posėdžiu, atstovavimas teisme 2018 m. spalio 10 d. teismo posėdyje – 291,67 Eur. 2018 m. gruodžio 10 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 386 nurodytos paslaugos sudaro: pasirengimas 2018 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžiui (5 h) – 500 Eur, atstovavimas 2018 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje (4 h) – 400 Eur; prašymo bankui rengimas – 96,97 Eur; prašymo prijungti rašytinius įrodymus rengimas – 33,33 Eur.

19. Atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus ir jų kiekį, į aplinkybę, kad nagrinėjant bylą buvo surengti keturi teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovas ir kurių trukmė iš viso sudarė 6 h 39 min, taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, įvertinus tai, kad sąskaitose už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų bei kitų išlaidų susidarymo pobūdis, teismas, vadovaujantis teismų praktika sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018), konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismui netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 4 834,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

20. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

21. Teismo turėtos pašto išlaidos sudarė 14,94 Eur, kurios, teismui netenkinus ieškinio, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės Svetlanos K. Š. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės Svetlanos K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo M. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 834,85 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Svetlanos K. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,94 Eur (keturiolika Eur, 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 7290).

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės, taikytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono.