- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1440-180/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01122-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybai
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Manahuna“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4125-565/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manahuna“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybai dėl pirmenybės teisės nuomotis patalpas užtikrinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Manahuna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybą užtikrinti ieškovės pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), nuomos sutartį, pratęsiant 2013 m. birželio 18 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2435-(2.14.1.17-EK5)2008-04-03 (toliau – Nuomos sutartis) 5 metams tarybos sprendimu arba pakeičiant (papildant) šių Patalpų nuomos konkurso sąlygas – įtraukiant į jas šią nuostatą: „Nepriklausomai nuo dalyvavimo konkurse, UAB „Manahuna“ turi pirmenybės teisę sudaryti (pratęsti) patalpų nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia kaina, kurias pasiūlys konkurso būdu nustatytas laimėtojas. Su Patalpų nuomos konkurso laimėtoju patalpų nuomos sutartis bus sudaroma tik tuo atveju, jei UAB „Manahuna“ nepasinaudos ar atsisakys pasinaudoti pirmenybės teise“.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei pasirašyti naują nuomos sutartį dėl Patalpų nuomos su trečiaisiais asmenimis; uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti UAB „Manahuna“ ir su ja sutartiniais santykiais susijusių asmenų teisę naudotis Patalpomis, jei bus mokamas Nuomos sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestis.
3. Ieškovės įsitikinimu, iki to laiko, kol byla bus išnagrinėta teisme ir bus priimtas galimai jai palankus teismo sprendimas, ieškovė bus iškeldinta iš Patalpų ir Patalpos bus išnuomotos tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius naują nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu ir jam įsikėlus į patalpas, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų – naujų nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu (sąžiningu nuomininku) sudarymas iš esmės užkirstų kelią (apsunkintų galimybę) atnaujinti sutartį ir įgyvendinti ieškovės pirmenybės teisę. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos, proporcingos ir susijusios su ieškinio reikalavimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės UAB „Manahuna“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – uždraudė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasirašyti naują nuomos sutartį dėl Patalpų nuomos su trečiaisiais asmenimis bei atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ir (ar) apsunkinti ieškovės ir su ja sutartiniais santykiais susijusių asmenų teisę naudotis Patalpomis, jei bus mokamas Nuomos sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestis.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus ir egzistuoja grėsmė, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas ar pasunkėti. Šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Atsakovių įsitikinimu, ieškinys šioje byloje nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė ieškinį reiškia dėl atsakovių įpareigojimo vykdyti Nuomos sutarties 17 punkte numatytą pirmenybės teisę atnaujinti sutartį. Tačiau remiantis teismų praktika, sprendžiant dėl pirmenybės teisės esamam nuomininkui suteikimo esminę reikšmę turi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo kokybės klausimas. Taigi reiškiami reikalavimai dėl pirmenybės teisės atnaujinti sutartį gali būti laikomi preliminariai pagrįstais tik teismui turint duomenis, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra. Teismas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė neįvertinęs to, kad ginčo objektas yra viešoji nuosavybė, kurios naudojimu visais atvejais privalo būti siekiama tenkinti ne privačius, o viešuosius interesus.
6.2. Galimybė atnaujinti nuomos sutartį nėra prigimtinė neginčijama nuomininko teisė, o nuo šalių valios ir tarpusavio susitarimo priklausanti aplinkybė, todėl Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešosios nuosavybės savininkė, neturi absoliučios pareigos tenkinti nuomininkų prašymus atnaujinti sutartį.
6.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau įteisina ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis ir užkerta kelią atsakovėms užtikrinti, kad Patalpos bus naudojamos pagal paskirtį ir teiktų maksimalią naudą, kurią atsakovės galėtų toliau nukreipti į kitų visuomenės poreikių tenkinimą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai neproporcingos ir nesuderinamos su jų taikymo tikslais bei viešuoju interesu.
Atsiliepimas
7. Ieškovė UAB „Manahuna“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovės argumentai prieštarauja teismų suformuotai praktikai tapačiose bylose, kuriose buvo taikytos laikinųjų apsaugos priemonės.
7.2. Atskirajame skunde nėra paneigtas faktas, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų žymiai apsunkintas arba net neįmanomas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą, dera su viešojo intereso apsaugos tikslu, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Vilniaus miesto savivaldybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskritai nepatiria jokių nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
7.3. Ieškovės pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o išsamesnė ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių bei teisinių motyvų analizė bus atlikta nagrinėjant bylą iš esmės.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones
10. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
11. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016 ir kt.). Taigi preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., tai yra tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015 ir kt.). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu, teismas gali spręsti ar yra kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybą užtikrinti ieškovės pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) Patalpų nuomos sutartį, pratęsiant Nuomos sutartį 5-riems metams tarybos sprendimu arba pakeičiant (papildant) šių Patalpų nuomos konkurso sąlygas – įtraukiant į jas šią nuostatą: „Nepriklausomai nuo dalyvavimo konkurse, UAB „Manahuna“ turi pirmenybės teisę sudaryti (pratęsti) patalpų nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia kaina, kurias pasiūlys konkurso būdu nustatytas laimėtojas. Su patalpų nuomos konkurso laimėtoju patalpų nuomos sutartis bus sudaroma tik tuo atveju, jei UAB „Manahuna“ nepasinaudos ar atsisakys pasinaudoti pirmenybės teise“.
13. Nagrinėjamu atveju, pareikštas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę pratęsti Nuomos sutartį 5-riems metams pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovės poziciją pagrindžiančiais įrodymais, teisiniais pagrindais ir atitinkantis jam keliamus CPK 135 straipsnio reikalavimus. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio pagrįstumo, nes reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi ieškinio forma ir turinys atitiko įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad paminėtas ieškovės reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, sprendžiama, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Tačiau tai tik viena sąlyga, kurią nustačius galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
14. Pasisakydama dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui, ieškovė nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iki to laiko, kol byla bus išnagrinėta teisme ir bus priimtas tikėtina jai palankus teismo sprendimas, ieškovė bus iškeldinta iš Patalpų ir Patalpos bus išnuomotos tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto savivaldybei sudarius naują nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu ir jam įsikėlus į patalpas, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų – naujų nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu (sąžiningu nuomininku) sudarymas iš esmės užkirstų kelią (apsunkintų galimybę) atnaujinti sutartį ir įgyvendinti ieškovės pirmenybės teisę. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
15. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad ji iki bylos išnagrinėjimo teisme bus iškeldinta iš Patalpų ir Patalpos atsakovės bus išnuomotos tretiesiems asmenims, neįrodo, kad būsimo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba neįvykdytinas. Priešingai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad naujai sudaryta nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą. Be to, ieškovė ginčo nagrinėjimo metu ketina Patalpomis naudotis ir toliau (ieškovė 2018 m. birželio 14 d. pateikė prašymą atsakovei dėl Patalpų perėmimo termino pratęsimo ir leidimo likti Patalpose bei vykdyti jose vaistinės veiklą, mokant Nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį, iki tol, kol į šias Patalpas įsikels naujas Patalpų nuomininkas). Taigi nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes tokiu atveju jų taikymas sudarytų prielaidas ieškovei toliau naudotis patalpomis esant neaiškiam naudojimosi laikotarpiui ir naudojimosi sąlygoms, o tai, nepalankaus ieškovei sprendimo atveju, sudarytų prielaidą ateityje kilti naujiems teisiniams ginčams.
16. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Būtent ieškovei tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės (abiejų šių priemonių taikymo sąlygų) pagrindimo pareiga. Prašydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinio reikalavimus, ieškovė turi pateikti tiek įrodymų, kad jų pakaktų prieiti prie išvados, kad egzistuoja grėsmė neįvykdyti visiškai ar iš dalies tikėtina ieškovei palankų teismo sprendimą, ar kad tokio sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, netaikius prašomų apribojimų. Nagrinėjamu atveju ieškovė tokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
17. Iš to, kas pasakyta, sprendžiama, kad nėra būtinų, CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kad taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
18. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrąsias bei specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, išsprendžiant klausimą iš esmės – atmetant ieškovės UAB „Manahuna“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manahuna“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.