- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 1-1863-1005/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38910-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį – 8 MGL (1040 Lt) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams ir 8 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį (2013-04-21 veika), Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį (2013-04-21 veika), Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (veika nuo 2013-05-13 iki 2013-05-18), Lietuvos Respublikos BK 215 straipsnio 1 dalį (veika nuo 2013-05-13 iki 2013-05-18). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi nuosprendžiu skirtas bausmes, padarytas esant idealiajai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, o kitas – iš dalies jas sudedant ir M. Š. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos bausmės iš dalies sudėtos su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir M. Š. nubaustas galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu atidėtas paskirtos bausmės vykdymas 2 metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kambaryje laikė rankose savo sūnų N. Š., gim. 2018 m. gegužės 10 d., kuris su galva trenkėsi į jo nosį, dėl ko nukentėjusiajam N. Š. buvo padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kaujosruva kaktos srityje, kraujosruvomis akių tinklainėse, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus kaktinėje - momentinėse srityse, dėl nustatyto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos dangalu kairėje kaktinėje - smilkininėje srityje N. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui, t. y., dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. Š..
Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje.
M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dienos tiksliai neprisimena, bet galėjo būti ir tokia, kaip nurodyta įtarime, žmona išvažiavo į parduotuvę, jį paliko prie sūnaus N. Sūnus iš pradžių miegojo jų lovoje, miegamajame. Po to norėjo jį paimti į rankas, paėmė sūnų prie savęs, su juo gugavo, žaidė ir tuo metu kažkaip staiga jis nenulaikė galvytės ir su kakta atsitrenkė į jo nosį. Sūnus gal kažkiek lūpytę patempė, tačiau net neverkė, toliau žaidė, gugavo. Po to padavė sūnų žmonai. Tada žmona sūnui uždėjo šaltą kompresą, nes kaktos srityje atsirado raudona dėmelė. Tada žmona uždėjo sušlapintą rankšluostį sūnui kaktytės srityje, kad neišsikeltų guzas. Sūnus jautėsi gerai, valgė, miegojo, buvo viskas normaliai, tik po to 2018-08-12 vakare, gal po 18 val., sūnui prasidėjo traukuliai ir iškvietė greitąją pagalbą. Sūnus buvo išvežtas į Panevėžio respublikinę ligoninę ir paguldytas į intensyvios terapijos skyrių. Sūnus ligoninėje buvo apie 10 dienų, tiksliai dabar negali pasakyti. Šiuo metu sūnus yra namuose, jaučiasi gerai, kol kas nepastebi jokių sveikatos sutrikdymo padarinių. Supranta, kad neišlaikė saugiai sūnaus savo rankose ir jis susižalojo, labai gailisi (b. l. 153-154).
Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. sūnus N. Š. jokių sveikatos problemų neturėjo, niekuo nesirgo, jokių vaistų nevartojo. Sūnus buvo maitinamas mišinukais. Iš ryto sūnaus elgesys buvo kaip įprasta, jokių įtarimų nebuvo dėl sveikatos pablogėjimo. Apie 12 val. 30 min. miegamajame paliko miegantį sūnų prižiūrėti vyrui, o ji su tėvais išvyko į miestą. Grįžusi, gal po dviejų valandų, rado sūnų miegantį vežimėlyje, tačiau vaikas netrukus pabudo. Vyras išėjo tvarkyti automobilio, ji pasiliko su sūnumi. Daugiausia buvo miegamajame ant lovos. Pats sūnus 3 mėn. amžiaus, dar pats neapsiverčia, tik bando. Sūnus nėra patyręs jokios traumos, nebuvo užgautas, nuo nieko nenukrito. Vakare po 19 val., vyrui grįžus į namus, ruošėsi kepti šašlykus, buvo atėjęs uošvis B. Š.. Sūnus elgėsi kaip įprastai, vyras paėmė sūnų iš savo tėvo rankų, norėjo jį pamaitinti, tačiau sūnus nevalgė. Ji paėmė sūnų iš vyro rankų ir pasiguldė miegamajame ant lovos. Staiga sūnui ištiko tarsi koks priepuolis, jis persisuko, įsitempė, atrodė, kad lyg kas raumenis būtų sutraukę. Labai išsigando, kvietė vyrą, o jis kvietė greitąją pagalbą. Atrodė, kad sūnus silpsta, glemba, todėl greitosios pagalbos medikai jį iš karto vežė į Panevėžio ligoninę. Ligoninėje sūnui įtartas kraujo išsiliejimas smegenyse, galima trauma. Tačiau sūnus jokios traumos neturėjo, nei ji, nei vyras prieš sūnų fizinio smurto nenaudojo (b. l. 23-24).
Liudytoja I. Š. papildomai parodė, kad gal dvi dienos iki to momento, kai sūnui prasidėjo traukuliai, tai buvo 2018 m. rugpjūčio 10 d., vakare apie 18.30 val. ji išėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Sūnų prižiūrėjo vyras M. Š.. Kai grįžo iš parduotuvės, pamatė, kad sūnaus kaktytė buvo raudona. Buvo nedidelis raudonas taškelis, kelių centimetrų dydžio. Sūnus neverkė, tik vyro paklausė, kas nutiko. Jis sakė, kad visai prieš jos grįžimą, sūnus pradėjo verkti, tada jis paėmė sūnų į rankas. Marius sakė, kad sūnus kažkaip atsilošė ir su galvyte trenkė jam į nosį. Vyras sakė, kad smūgis buvo stiprus, jis sakė, kad pagalvojo, kad jam pačiam nosis lūžo. Tačiau sūnus neverkė, uždėjo šaltą kompresą, vakare jau to raudonumo nepastebėjo. Sūnus jautėsi gerai, nieko blogo nepastebėjo iki 2018 m. rugpjūčio 12 d., kai sūnui ištiko traukuliai. Sūnų paleido iš ligoninės 2018-08-23 (b. l. 25-26).
Liudytoja V. M. parodė, kad dirba VšĮ Panevėžio respublikinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriaus gydytoja. 2018 m. rugpjūčio 12 d. 20.30 val. į skyrių buvo paguldytas N. Š., gim. 2018 m. Atlikus kompiuterinę tomografiją, buvo nustatyta kraujosruva smegenyse. Šiuo metu N. Š. būklė yra stabili. Ligos istorijoje parašyta, kad pristačius vaiką į ligoninę kartu buvo ir tėvai. Abu tėvai neigia, kad buvo panaudotas smurtas. Apžiūrėjus vaiką, matyti 0,5 x 0,5 hematoma kaktoje, bet ji sena. Tėvai aiškino, kad užvakar N. trenkėsi galvytę. Prie kokių aplinkybių tai įvyko, neparašyta. Dėl hematomos kaktoje galėjo atsirasti kraujo išsiliejimas smegenyse. N. Š. atvežtas greitosios dėl buvusių traukulių namuose, po kurių tapo vangus (b. l. 32-33).
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija iš Panevėžio respublikinės ligoninės, kad 2018-08-12 22.00 val. į ligoninę buvo pristatytas su galvos trauma mažametis N. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes 2018-08-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį. (b. l. 1)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-21).
Iš specialisto išvados Nr. G1260/2018(05) matyti, kad: 1. N. Š. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kaktos srityje, kraujosruvomis akių tinklainėse, kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje - smilkininėje srityje, kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus kaktinėse - momeninėse srityse. 2. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant kietu buku daiktu ar paviršiumi, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. 3. Sužalojimai susiformavo neilgame laikotarpyje iki patenkant į gydymo įstaigą, t. y., 2018 m. rugpjūčio 12 d. 20.28 val. 4. Dėl nustatyto kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje - smilkininėje srityje N. Š. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. 5. Negalima atmesti galimybės, kad N. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jam „galvyte trenkiantis į tėčio nosį“ (b. l. 66-67).
Iš prokuroro reikalavimo matyti, kad yra nurodyta tęsti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo dėl to, kad veika turi visuomeninę reikšmę (b. l. 9).
M. Š. sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip bausmę paskiriant laisvės apribojimą. (b. l. 169)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad M. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje.
M. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be M. Š. parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina liudytojų I. Š. ir V. M. parodymai, specialisto išvada bei kituose anksčiau aptartuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.
M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę M. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, dėl neatsargumo sužalojo savo šeimos narį – mažametį sūnų, yra tris kartus teistas, teistumas išnykęs (b. l. 34-37), baustas administracine tvarka (b. l. 96-97), dirba (b. l. 91), gyvenamosios vietos seniūnija nėra gavusi skundų dėl M. Š.. (b. l. 95)
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, M. Š. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad M. Š. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu M. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam užimtumo tarnyboje.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. Š. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.