- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 1S-56-530/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-1-00087-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas 2014 m. lapkričio 21 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos trečiojo sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimas Nr. 95-530 taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam E. B. iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas 2013-05-10 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-08-19, pabaiga – 2015-08-17.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-11-31 nutarimu Nr. 95-530 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiam neatlikus 8 mėnesių 28 dienų (Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmės. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-12-17 nutartimi Komisijos 2014-11-21 nutarimą taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtino ir paskyrė baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) arba mokytis, tęsti darbą arba mokslus per 15 dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Šalies argumentai
Prokurorė skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-17 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: atsisakyti patvirtinti Komisijos 2014-11-21 nutarimą Nr. 95-530 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde pažymima, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įmanoma toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir jo nusikalstamo elgesio riziką, ankstesnius teistumus, tai, kad jis jau 4 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, tačiau išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Skunde prokurorė sutinka su tuo, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau mano, kad vien to nepakanka ir atkreipia dėmesį į tai, kad E. B. bausmę atlieka už sunkaus, pavojingo visuomenei nusikaltimo padarymą, už tokio pobūdžio nusikaltimą jam buvo skirta minimali, tik 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios neatlikta dalis dar pakankamai didelė. Prokurorė nurodo, kad svarbu įvertinti ir nusikalstamo elgesio riziką lemiančius veiksnius, ko teismas nepadarė, o būtent, kad E. B. ilgus metus vartojo narkotikus, gydėsi dėl šios priklausomybės, pats nuteistasis pripažino, kad gydymo metu jis vėl pradėjo vartoti ir kurį laikotarpį narkotinių medžiagų įgijimas ir vartojimas buvo kasdienė veikla, kad susiję ir su jo įvykdytomis veikomis. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis - 44 balai, be to, skunde pažymi, kad nusikalstamumo riziką didinantys nustatyti veiksniai yra ne tik nusikalstamo elgesio istorija, bet ir gyvenimo stilius ir draugai. Prokurorės įsitikinimu, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priešingai, paminėtos aplinkybės rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką taip pat BVK 8 str. 1 d. ir 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Formaliųjų kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Būtina nustatyti ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Įstatymas įpareigoja svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę būtina įvertinti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, ką nustačius būtų pagrindas manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai neįvertino visų materialųjį pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl nepagrįstai patvirtino Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Apygardos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad BVK 157 str. numatytos lygtinio paleidimo sąlygos, sudarančios formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, yra nustatytos objektyviai ir neginčijamai. Tačiau apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino kitas aplinkybes, kurios taip pat yra reikšmingos sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t. y. teismas netinkamai įvertino aplinkybes, sudarančias materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą.
Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pripažinti, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, ankstesnių teistumų skaičius, kitos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės yra pakankamos išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad nuteistąjį paleidus lygtinai bus pasiekti bausmės tikslai, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. B. bausmę atlieka pataisos namuose, paprastosios grupės sąlygomis už sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Nuteistasis anksčiau teistas keturis kartus už analogiškų ir panašių nusikalstamų veikų padarymą. Savo kaltės E. B. bylos nagrinėjimo metu nepripažino, iš Psichologinės tarnybos išvados matyti, kad ir šiuo metu padarytą nusikaltimą jis analizuoja labiau iš subjektyvių pozicijų, linkęs sumenkinti jo svarbą bei savo nusikalstamą vaidmenį, kas leidžia teigti, kad nuteistasis nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nesugeba pilnai prisiimti už juos atsakomybės.
Didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir nuteistojo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką įvertinta 44 balais iš 168 galimų. Nors nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu iš esmės vertinamas teigiamai, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, savo elgesiu stengiasi įrodyti, kad pasitaisė ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, byloje nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas. Du kartus nuteistasis skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei projekte. Pataisos namuose nesimokė, neįdarbintas dėl sveikatos būklės. Iš pateiktų ir aptartų duomenų matyti, to neneigia ir pats nuteistasis, kad viena iš pagrindinių problemų, kuri įvardinta ir kaip vienas iš jo kriminogeninių veiksnių, yra piktnaudžiavimas narkotikais, tačiau iš socialinės reabilitacijos programų, kuriose E. B. dalyvavo, matyti, kad specialiose, šios problemos sprendimo programose jis nedalyvavo, jokių korekcinių programų, siekiant išlaikyti motyvaciją nebevartoti narkotikų, nuteistasis nelankė. Tai, kad nuteistasis įgyvendino individualų socialinės reabilitacijos planą, neturi nuobaudų, turi teigiamą motyvaciją integruotis į visuomenę, rodo, jog nuteistasis savo elgesį laisvės atėmimo koreguoja teigiama linkme, tačiau įvertinus aukščiau aptarus faktorius, vien tai šiuo metu neduoda pagrindo teigti, kad bausmės tikslai jau pasiekti, o nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Visos paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad E. B. nuosprendžiu paskirtos ir individualizuotos bausmės tikslai jau yra pasiekti, o paleidus nuteistąjį lygtinai teisingumo principas nebus pažeistas.
Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, teisme kaltės nepripažino. Teismas už sunkaus ir pavojingo nusikaltimo padarymą E. B. paskyręs minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymas gali užtikrinti bausmės tikslus. Nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, nuteistojo asmenybės vertinimas šiuo atveju neleidžia sutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, kad E. B. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, net esant nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jo padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog E. B. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių visumos pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos trečiojo sektoriuje 2014 m. lapkričio 21 d. nutarią Nr. 95-530 taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam E. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.