Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Aivarui Velučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo (probuojamojo) A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedusio, dirbančio, administracine tvarka bausto, teisto, prašymą (skundą) dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos sprendimo neleisti išvykti į trumpalaikiams išvykimams užsienio valstybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė –3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 11 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant kaltinamąjį šiuo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei neturėti ir neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 7 d., bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2019 m. lapkričio 7 d.

2018 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas nuteistojo A. R. prašymas, kartu pridedamas 2018 m. vasario 12 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos sprendimas Nr. 1K-718, leisti išvykti jam į komandiruotes Švedijoje. Pareiškėjas nurodo, kad yra įsteigęs įmonę UAB „Logos statyba“, kurios darbai yra susiję su užsienio įmonėmis. Jam sunku plėstis ir valdyti įmonės veiklą, nes daugumą objektų randasi kitoje šalyje – Švedijoje. Jam būtini trumpalaikiai išvažiavimai iš Lietuvos tam, kad būtų galima įdarbinti kitus žmones, aprodyti darbo vietas bei sudaryti sutartis su kitais užsakovais, kurie vykdo veiklą Švedijoje. Prašo išnagrinėti jo prašymą ir priimti sprendimą dėl galimybės trumpiems išvykimams į Švediją.

Teismo posėdžio metu A. R. savo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, jog jam yra reikalinga darbo reikalais išvykti į Švediją trumpalaikėms komandiruotėms. Įmonę UAB „Logos statyba“ jis įsteigė 2017 m. rudenį, yra jos vadovas, šiuo metu ten dirba du žmonės, įmonė užsiima darbuotojų paieška Lietuvoje ir jų įdarbinimu Švedijoje statybose. Dokumentų tai patvirtinančių šiuo metu jis neturi.

Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė prašė A. R. prašymo netenkinti.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė A. R. prašymo šiuo metu netenkinti, nes nėra pateikta jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas (skundas) tenkintinas iš dalies.

PĮ nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), jos metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Įstatymas numato, jog teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija ir probuojamųjų priežiūrą vykdo probacijos tarnybos. Probacijos tikslas yra užtikrinti probuojamųjų resocializaciją ir mažinti nusikalstamų veikų recidyvą (PĮ 4 straipsnis). PĮ 14 straipsnyje nurodytos bendrosios probuojamųjų asmenų pareigos ir viena iš jų (4 punktas) yra pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos ribų. PĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais gali būti skundžiami apylinkės teismui BPK nustatyta tvarka.

Nuteistajam A. R. 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 11 p., atidėtas 3 (trejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismas nuteistajam paskyrė du įpareigojimus – šiuo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei neturėti ir neįsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Iš Probacijos skyriaus pateiktos asmens bylos matyti, jog į Probacijos tarnybos registrą A. R. įtrauktas nuo 2016 m. lapkričio 17 d., probuojamasis 2016 m. lapkričio 21 d. buvo išsamiai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti probaciją ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų padarymą (a. b. l. 48). Atliktas A. R. nusikalstamumo rizikos vertinimas, naudojant OASys metodiką, nustatyta žema rizika (35 taškai). 2016 m. lapkričio 21 d. sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (a. b. l. 49). Iš probuojamojo asmens bylos taip pat matyti, kad A. R. vykdo individualų probuojamojo priežiūros planą. A. R. nuo 2017 m. lapkričio 17 d. dirba UAB „Logos statyba“ (a. b. l. 91).

Probuojamasis 2018 m. sausio 18 d. pateikė prašymą Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui, kuriuo prašė leisti jam išvykti į Švediją darbo reikalais. Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2018 m. vasario 12 d. sprendimu prašymo netenkino ir tokio leidimo nesuteikė.

Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Teismas neturi įgaliojimų išduoti ar neišduoti leidimo išvykti, tokią kompetenciją turi Probacijos tarnyba, o teismas tik vertina, ar toks sutikimas ar atsisakymas yra pagrįstas.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į vieno iš teismo A. R. paskirtų įpareigojimų bausmės vykdymo atidėjimo metu – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, matyti, kad pareigos pobūdis numato jo buvimą namuose, tačiau, jei tai nesusiję darbo ar mokymosi režimu. Toks įpareigojimas, viena vertus, lemia, jog probuojamajam būnant kitoje užsienio valstybėje komandiruotės metu Probacijos tarnybos pareigūnai neturėtų galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio. Kita vertus, pati pareiga – neišeiti iš namų, apima ir sąlygą, kuri susijusi su darbo veikla.

Teismas sutinka su Probacijos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. sprendime išdėstytais argumentais, jog Probacijos įstatyme numatyta probuotojų pareiga užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą (Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Vykdant įstatyme numatytas pareigas, Lietuvos probacijos tarnybų pareigūnai probuojamųjų priežiūrą gali vykdyti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Probuojamajam išvykus už Lietuvos Respublikos ribų, probacijos tarnybų pareigūnai neturi galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio ir vykdyti probacijos tarnybų darbuotojams valstybės deleguotų funkcijų. Taip pat teismas sutinka su Probacijos skyriaus sprendime išdėstytais teiginiais, jog šiuo metu Lietuvoje nėra jokio galiojančio teisės akto, reglamentuojančio trumpalaikius probuojamųjų išvykimus už Lietuvos Respublikos ribų.

Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. R. dirba UAB „Logos statyba“ nuo 2017 m. lapkričio 17 d. Tą patvirtino ir pats A. R. teismo posėdžio metu bei į bylą pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas apie įmonės įsteigimą, kurios vadovu yra nuteistasis. Tačiau nuteistasis nepateikė teismui jokių dokumentų, pagrindžiančių savo prašymą, įrodančių, jog įmonė yra reali, faktiškai vykdo savo veiklą (įmonės nuostatai, Sodros, VMI duomenys, komandiruočių įsakymai, grafikai ir pan.). Šių dokumentų nuteistasis nebuvo pateikęs ir Probacijos tarnybai.

Svarbu pažymėti ir tai, kad siekiant bausmės vykdymo atidėjimo tikslų įgyvendinimo, reikalingas ir pačio probuojamojo aktyvus prisidėjimas vykdant probacijos sąlygas. A. R., norėdamas išvykti trumpalaikiams darbams į užsienį, turėtų ieškoti galimybių po komandiruočių atvykti į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą ir atsiskaityti apie įvykdytas probacijos sąlygas. Šiuo atveju, manytina, jog siekiant tinkamo bausmės vykdymo atidėjimo įgyvendinimo, reikalingas atsiskaitymo apie įvykdytas probacijos sąlygas periodiškumas. Be to, A. R. turėtų Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai pateikti pagrįstą savo prašymą leisti išvykti į komandiruotę trumpalaikiams darbams, su išvykimo ir grįžimo grafikais bei kitais reikalingais dokumentais. Probuotojui būtina gera valia stengtis bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, jog teismo paskirti įpareigojimai ir probacijos sąlygos būtų tikrai vykdomi. Priešingu atveju, asmeniui paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas netenka prasmės, nes paskirto įpareigojimo – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, probacijos sąlygų vykdymo priežiūra, kai probuojamasis būtų užsienyje, taptų neveiksminga.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistajam A. R. suteikus galimybę darbo reikalais išvykti trumpalaikėms komandiruotėms už Lietuvos Respublikos ribų bei paskyrus papildomas pareigas, kurios įpareigotų nuteistąjį iš anksto informuoti instituciją, prižiūrinčią ir kontroliuojančią jo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, apie išvykimo į užsienį ir grįžimo į Lietuvos Respubliką laiką, tai padėtų įgyvendinti jam skirtus tikslus ir nebūtų pažeisti probacijos principai.

Nors įstatyme nėra numatyta probacijos pareigūnų teisė kreiptis į teismą su teikimu ir prašyti paskirti įstatyme nenumatytą įpareigojimą, tačiau esant Probacijos įstatymo 29 straipsnyje numatytiems pagrindams, nuteistojo priežiūrą vykdantys pareigūnai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo nuosprendžiu skirtus įpareigojimus, kurių nuteistasis negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių arba skirti kitus, kurie darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis.

Šiuo atveju A. R. prašymo (skundo) nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismo skirtas įpareigojimas neužtikrina probacijai keliamų tikslų, be pagrindo apriboja nuteistojo teises (teisę į darbą) ir sudaro kliūtis pasiekti bausmės tikslus, todėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 1K-718 naikintinas.

Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba įpareigotina spręsti klausimą dėl sąlygų sudarymo probuojamajam A. R. išvykti trumpalaikėms komandiruotėms darbo reikalais į užsienio valstybę, t.y. Švediją. Tuo tarpu A. R. turi bendradarbiauti su probacijos pareigūnais ir su jais derinti savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos bei grįžimo iš Švedijos laikotarpius darbo tikslais, asmeniškai pateikiant tam reikalingus dokumentus (BK 75 straipsnio 3 dalis) ir gavus Probacijos tarnybos sutikimą. Bausmės vykdymo atidėjimo metu pareiga suderinti savo darbines funkcijas, tarp jų ir išvykimo į komandiruotes užsienyje bei buvimo jose laikotarpius, kad nebūtų pažeistos ar apsunkintos probavimo sąlygos, tenka pačiam probuojamajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. R. prašymą (skundą) tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 1K-718.

Įpareigoti Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybą spręsti klausimą dėl sąlygų sudarymo A. R., nuteistam 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdyti savo darbines funkcijas, tarp jų ir išvykstant į trumpalaikes komandiruotes užsienio valstybėse, tačiau prieš tai jam asmeniškai kreipiantis su tokio pobūdžio prašymu į probacijos pareigūnus, pateikiant visus tam reikalingus dokumentus ir suderinus buvimo užsienio komandiruotėje ir grįžimo į Lietuvos Respubliką terminus.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.