Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nutarime nurodyta, kad teismas, skirdamas nuobaudą, vertino M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismo nutarime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas numatyta kaip privaloma nuobauda, o ne alternatyvi ar papildoma administracinė nuobauda. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 2 d. nustatyta, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Aplinkybės, kuriomis M. M. pasinaudojo automobiliu, neleidžia konstatuoti buvus išskirtinę situaciją, leidžiančią daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taip pat teismo nutarime nurodyta, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat minėtame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso.

Teismas vadovavosi teismine praktika ir nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Teismas pažymėjo, kad skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį ir skaičių. Teismas skyrė nuobaudas, numatytas ATPK 130² str. sankcijoje – administracinį areštą sankcijos minimumo ribose su privalomu transporto priemonės konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu M. M. pripažintas kaltu dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra, apeliaciniu skundu prašoma panaikinti automobilio konfiskavimą bei prašoma pakeisti administracinį areštą į viešuosius darbus. Šis prašymas negali būti tenkinamas. ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip privaloma administracinė nuobauda. Taigi ATPK 130² straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda yra privaloma. Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi, nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Šiuo atveju buvo konfiskuota D. U. nuosavybės teisėmis priklausanti transporto priemonė „Volvo V70“. Apeliaciniame skunde teigiama, jog konfiskuotu daiktu apeliantui buvo leista naudotis, tačiau apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones iš jo buvo atimta, savininkei D. U. buvo nežinoma. Nors ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu buvo nepaneigta, tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, iš jo galėjo būti teisėtai konfiskuotas ir jam nepriklausantis daiktas, kurio savininkė teismo nutarimo dalies dėl jai nuosavybės teisėmis priklausančio daikto konfiskavimo net neskundžia. Tai, kad D. U. vardu buvo sudaryta minėto daikto pirkimo – pardavimo sutartis, dar nereiškia, jog ji ir yra jo savininkė (t. y. ji galėjo būti šį daiktą perleidusi apeliantui arba šio daikto nuosavybės teisės (pirkimo – pardavimo sutartimi) galėjo būti tik įformintos jos vardu). Teisme apklausta D. U. nurodė, kad ji kartu su M. M. važiavo pirkti automobilį į Italiją ir kartu jį pargabeno, jį perdavė M. M.. Taigi nustatyta, kad automobilis M. M. perduotas su D. U. žinia ir sutikimu. Dėl to daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, nes tokia papildoma nuobauda yra numatyta ATPK 130² straipsnio sankcijoje. Apeliacinio skundo argumentai, jog daikto konfiskavimas netiesiogiai paveiks jo šeimos narių interesus, irgi nepagrįsti. Prieš darydamas šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, apeliantas turėjo pagalvoti, kad tokie jo veiksmai pažeis ne tik jo paties, visuomenės, bet ir jo šeimos narių interesus. Šie argumentai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apylinkės teismas pagrįstai nenustatė išskirtinių aplinkybių, leidžiančių apeliantui taikyti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Pagrįstai apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Tačiau šis faktas neduoda pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme ar jos visai netaikyti. Pažymėtina, kad skirdamas nuobaudą pažeidėjui ir taikydamas transporto priemonės konfiskavimą, teismas vadovavosi kitomis normomis (ATPK 26 str., ATPK 130² str.), o ne vien išimtinai viena norma (ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis). Todėl nėra pagrindo daryti išvadas, kad teismas netinkamai taikė įstatymą.

Skundo argumentai arba apelianto pageidavimas, kad jam turėjo būti skirti viešieji darbai, o ne administracinis areštas, irgi nepagrįsti. Iš M. M. pažymos apie baustumą matyti, jog už šiurkščius administracinius pažeidimus jis buvo ne kartą baustas ir anksčiau, tačiau tinkamų išvadų nepadarė, transporto priemonę pavojingai vairuoja neblaivus, net neturėdamas teisės jų vairuoti. Todėl areštas jam paskirtas pagrįstai, nes tik šios nuobaudos paskyrimu galima pasiekti nuobaudos tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo automobilį neblaivus ir kai teisė vairuoti jam buvo atimta. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėjas, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, vairavo automobilį neblaivus, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. M. anksčiau baustas už KET pažeidimus, tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. M. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.