Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei N. V. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių padalinimo, bei atsakovės N. V. priešieškinį ieškovui T. V. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių padalinimo, institucija byloje teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys AB DNB bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės N. V. priešieškinis ieškovui T. V., kuriuo prašoma panaikinti tarp šalių santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje; nustatyti nepilnamečių vaikų G. V. ir D. V. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; nukrypti nuo lygių dalių principo ir padalyti turtą bei kreditorinius įsipareigojimus tokia tvarka: atsakovei atitenka 77,08 kv.m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 420 000 Lt; atsakovė asmeniškai vykdo įsipareigojimą pagal 2004-03-30 kredito sutartį su Nodrea Bank Finland PLC Nr. BK 04/03/44D, tai yra padengia nepadengtą 34 821,29 Eur (ekvivalentas litais 120 230,95 Lt) kredito likutį, ši sąlyga galioja tik tarp šalių ir nekeičia sutuoktinių atsakomybės prieš kreditorių; ieškovui atitenka 0,1 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 85 600 Lt ir 150,42 kv.m pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 305 000 Lt; ieškovas asmeniškai vykdo įsipareigojimą pagal 2012-12-04 kredito sutartį su DNB banku Nr. K-2400-2012-397, tai yra padengia nepadengtą 90477,29 Eur (ekvivalentas litais 312 399,99 Lt) kredito likutį, ši sąlyga galioja tik tarp šalių ir nekeičia sutuoktinių atsakomybės prieš kreditorių; šalys solidariai padengia skolą – 43 764 Lt, A. O. bei 12,6 proc. nuo priešieškinio pareiškimo dienos iki pilno atsiskaitymo; ieškovui atitenka lengvasis automobilis Volvo XC70, v/n (duomenys neskelbtini) vertė 40 000 Lt; atsakovei atitenka namų apyvokos ir apstatymo daiktai (pagal ieškinyje pateiktą sąrašą); ieškovui atitenka nešiojamasis kompiuteris, vertė 1 500 Lt; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Be kitų reikalavimų atsakovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo T. V. nepilnamečiams vaikams G. V. ir D. V. laikiną išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad ieškovas keletą mėnesių neprisideda prie šeimos išlaikymo, vaikų neišlaiko nuo 2013 metų lapkričio mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, jog atsakovė N. V. pateikė teismui priešieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalinimo, prievolių padalinimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo T. V. nepilnamečiams vaikams G. V. ir D. V. laikiną išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-22 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė iš ieškovo T. V. nepilnamečiams vaikams G. V. ir D. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos (2014-04-30) iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovas T. V., nesutikdamas su minėta 2014-05-22 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 str.), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės (CPK 145 str.) parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Tokiu atveju, teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.

Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jis ir atsakovė šiuo metu gyvena kartu, tad bendrai dengia ir visas gyvenant kartu patiriamas išlaidas, t. y. komunalinius patarnavimus, maisto ir kitų daiktų pirkimo išlaidas ir pan., o tai, kad už daugumą šių išlaidų apmoka atsakovė nereiškia, jog dalies pinigų už bendrai patiriamas išlaidas ieškovas atsakovei nekompensuoja. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog CK 3.65 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 str. 1 d. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaiko interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis išlaikymo teikimas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas nuolat teikia pastovų periodinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio (pastovaus) išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš ieškovo pusės. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaikų poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog atsakovės N. V. darbo užmokestis yra beveik dvigubai didesnis nei ieškovo, todėl atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės gaunamas pajamas (darbo užmokestį), išlaikymo pareigos paskirstymas yra neproporcingas ieškovo ir atsakovės turtinei padėčiai. Ieškovas, remdamasis šiais argumentais, prašo teismo svarstyti priteistos išlaikymo dydžio sumos sumažinimo galimybę iki 200 Lt dydžio mėnesinio išlaikymo kiekvienam vaikui (abiems bendrai 400 Lt).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios ieškovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis ieškovo, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus. Be to, šiuo atveju ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis negu atsakovės, nesudaro pagrindo sumažinti iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jo vidutinio darbo užmokesčio suma yra 2 810,71 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis yra proporcingas jo gaunamam darbo užmokesčiui. Pats ieškovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis nėra pajėgus mokėti priteisto dydžio laikiną išlaikymą savo vaikams. Laikytina, jog laikino išlaikymo po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš ieškovo šiuo atveju užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, taip pat nepažeidžia ir ieškovo teisių bei interesų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.