- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- ATP-84-116/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-03118-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nubaustas:
už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio teisės pažeidimo padarymą – 20 Lt bauda;
už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams;
už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, M. M. paskirtas nuobaudas subendrinus, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nubaustas už tai, kad 2011-12-17 apie 2.29 val. Šiaulių m., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 1,94 promilių girtumas) vairavo D. M. priklausantį automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 17 punktų reikalavimus. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, ir 124¹ straipsnio 7 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarimo dalį ir administracinę bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo nutraukti. Apeliantas nurodo, kad su apylinkės teismo nutarimu sutinka iš dalies, mano, kad jo dalis dėl pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnį l dalį yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Apeliantas nurodo, kad 2011 m. gruodžio 16 d. vakare buvo šventė ir, nors paprastai alkoholio beveik nevartoja, tą vakarą kažkiek išgėrė. Nugirdęs kalbant, jog vienas pažįstamas, kurio tą vakarą kompanijoje nebuvo, jį nepagrįstai apkalba, supyko ir sugalvojo su tuo asmeniu išsiaiškinti. Teigia, kad jau po vidurnakčio, 2011 m. gruodžio 17 d. apie 2 val, įsėdo į mamai D. M. priklausantį automobilį „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Važiuojant šiltame automobilyje dėl išgerto alkoholio jam pasidarė negera, norėjosi miego, todėl sumanymo važiuoti pas draugą į pietinį miesto rajoną aiškintis atsisakė. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą Šiaulių mieste, pasuko automobilį į dešinį gatvės pakraštį, išjungė variklį ir prigulė ant priekinių sėdynių. Jį snaudžiantį ant priekinių sėdynių pakėlė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatę vidutinį girtumą – nušalino nuo vairavimo.
Apeliantas teigia, kad jis visiškai pripažįsta, kad sėdo už automobilio vairo neblaivus, pažeidė įstatymą, dėl to yra kaltas ir labai gailisi. Tačiau kategoriškai nesutinka su tuo, jog jis vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tai yra padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad jis aiškiai prisimena visą kelią, kuriuo važiavo iš namų (duomenys neskelbtini), kol sustojo prie „(duomenys neskelbtini)“ fabriko tvoros, (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose. Pasak apelianto, po vidurnakčio miesto gatvės buvo tuščios, jokio automobilių eismo ir važiuojant jam (duomenys neskelbtini) gatve Šiauliuose nebuvo, jokio policijos patrulio nematė ir juo labiau, joks pareigūnas jo tikrai nestabdė.
Apelianto teigimu, jis teisiškai mažai išprusęs, todėl į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus jo padarytų pažeidimų straipsnius nekreipė dėmesio, gavo pranešimą apie vyksiantį teismo posėdį ir jo laukė. Melo netoleruoja, teisme buvo nuoširdus ir atviras, todėl dėl tų dalykų, dėl kurių nebuvo visai tikras, gerb. teisėjai atsakė, kad nepamena. Gavęs skundžiamą nutarimą ir su juo susipažinęs, jis buvo priblokštas bylos medžiaga, kuria teismas pagrindė jo kaltę, t. y. pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose jie nurodė, kad stabdant jis nestojo, vėliau jie jį persekiojo, automobilis buvo sustabdytas, ir jis jame slėpėsi. Apeliantas teigia, kad su šiomis pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis jis kategoriškai nesutinka, jos vienareikšmiškai yra neteisingos, ir teismas, priimdamas nutarimą, tai turėjo pastebėti ir tinkamai įvertinti.
Pasak apelianto, apylinkės teismas, pripažindamas, kad jo kaltė įrodyta policijos pareigūnų E. Č. ir A. B. tarnybiniais pranešimais, privalėjo pastebėti, kad jie identiški, pranešimuose nurodyti duomenys nėra teisingi, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, Patrulių veiklos, vykdant eismo priežiūrą, instrukcijos reikalavimams, ir turėjo objektyviai juos įvertinti. Apelianto teigimu, vien tuo, kad vienas patrulis skrituliu su raudonu atšvaitu jį stabdė 2011-12-15, o kitas 2011-12-17 dieną, teismas turėjo pagrindą suabejoti tokių duomenų tikrumu, kad jis abiem kartais nesustojo, ir tuomet prasidėjo jo persekiojimas. Pagal pareigūnų nurodytus duomenis tarnybiniuose pranešimuose, jis nuvyko į jų nurodytą stovėjimo vietą prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ir apskaičiavo, kad nuo tos vietos, kur policijos pareigūnai jį neva stabdė, iki tos vietos, kur jis pats sustojo dėl prastos savijautos, yra vos 350 metrų. Jei pareigūnai tikrai matė jį važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir jam nesustojus pradėjo persekioti, tikrai turėjo matyti, kad jis, privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvę, pasuko į dešinę ir šia gatve pavažiavęs dar apie 100 metrų kirto sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve, kurią pravažiavęs sustojo šaligatvio dešinėje. Teigia, kad eksperimentuodamas važiavo maršrutu, kurį pranešimuose nurodo pareigūnai: „(duomenys neskelbtini) gatve jis pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir dingo iš mūsų akiračio, mums pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę pamatėme automobilį stovintį dešinėje gatvės pusėje“. Pasak apelianto, tokia patrulių nurodyta situacija iš viso negalima, tai yra patruliams sekant jam iš paskos (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) namo iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve yra 200 metrų, o įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę, už nepilnų 100 metrų yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, kurią kirtus stovėjo jo vairuojamas automobilis. Šios aplinkybės patvirtina jo paaiškinimą teisme, kad pareigūnai, jeigu jie ir patruliavo Šiaulių miesto gatvėse, tačiau jo 2011-12-17 2.29 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje tikrai nestabdė, juo labiau nepersekiojo naudodami garso ar šviesos priemones. Apelianto teigimu, teismas, pareigūnų tarnybinius pranešimus pripažindamas tinkamu įrodymu šioje byloje, privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jie visiškai vienodi, tačiau nesiaiškino, ar juose išreikšta kiekvieno pareigūno nuomonė tikrai yra jo asmeninė, kodėl pranešimuose skiriasi nurodyta įvykio data ir kodėl pareigūnai pažeidė patrulių veiklos instrukciją, tai yra važiuojantį automobilį skrituliais su raudonu atšvaitu vienu metu stabdė abu ekipažo patruliai.
Apeliantas teigia, kad gerbia įstatymus ir mano, kad kiekvienas asmuo, padaręs pažeidimą, turi būti nubaustas, tačiau yra tikras, kad bausmė savo tikslą pasiekia tik tada, kai pažeidėjas nubaudžiamas už tą pažeidimą, kurį jis padarė. Mano, kad teismas, remdamasis tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, juos įvertino subjektyviai, bylą išnagrinėjo vienpusiškai, todėl priėmė iš dalies neteisingą nutarimą.
Apeliantas mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai rėmėsi tik policijos pareigūnų A. B. ir E. Č. tarnybiniais pranešimais, kurie neatspindi objektyvios tiesos, neįvertino viseto ir dėl jo padaryto pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį padarė neteisingas išvadas. Dėl šių prieasčių, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl ATPK 130 straipsnio l dalies pažeidimo turi būti panaikinta ir byla jo atžvilgiu dėl šios dalies nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią administracinių teisės pažeidimų bylą, nesiėmė visų priemonių siekiant išsiaiškinti visų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo aplinkybių, byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai A. B. ir E. Č. apie nestojusį automobilį būtų pranešę policijos budėtojui ir kitiems ekipažams, nesiaiškino, ar minėti policijos pareigūnai stabdydami M. M. vairuojamą automobilį naudojo tarnybinio automobilio specialiuosius garso ir šviesos signalus ir kitų svarbių aplinkybių.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas taip pat negali patikrinti visų apeliacinio skundo argumentų, ir, atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kiti apeliacinio skundo argumentai neanalizuojami ir nevertinami.
Siekiant tinkamai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą yra būtina apklausti policijos pareigūnus A. B. ir E. Č., iš policijos išsireikalauti duomenis ir pokalbių įrašus apie policijos patrulių pranešimus dėl galimai nestojusio ir persekiojamo M. M. vairuojamo automobilio „BMW 730“, išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai stabdydami M. M. vairuojamą automobilį naudojo tarnybinio automobilio specialiuosius garso ir šviesos signalus, bei gauti tai patvirtinančius duomenis, pašalinti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose esančius prieštaravimus nustatant, kuris pareigūnas stabdė M. M. vairuojamą automobilį, ir nustatyti kitas bylai svarbias ir tinkamai išspręsti reikalingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą neišanalizavo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo aplinkybių, rėmėsi vien tik rašytiniais duomenimis, nesiėmė visų priemonių tinkamam bylos išnagrinėjimui, daroma išvada, kad 2012 m. sausio 2 d. nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių pašalinti visų paminėtų trūkumų ir neaiškumų, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti šiame apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.