- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-424-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31097-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Alma Urbanavičienė, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- D. U.
- Ieškovas
- I. R.
- Kategorijos
- 2.3.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovei D. U. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. R. ieškiniu prašė atidalinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį ir ją priteisti atsakovei D. U., o iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 80 500 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią atidalinto ieškovės buto dalį.
Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra paveldėjusios trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas), kurį valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu 2006-02-01 civilinėje byloje Nr. 2-76-235/2006 buvo nustatyta naudojimosi Butu tvarka, tačiau jos nesilaikoma. Dėl Bute gyvenančios atsakovės, veiksmų ieškovė negali patekti į Butą. Ieškovės santykiai su atsakove konfliktiški ir bendru sutarimu rasti racionalaus sprendimo naudotis Butu nepavyksta, o turto padalinti natūra negalima. Ieškovė, vadovaudamasi VĮ Registrų centro pateikiama vidutine rinkos verte, nurodo, kad Buto rinkos vertė yra 161 000 Lt, todėl kompensacijos dydis lygus 80 500 Lt.
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuomininkas išėjo iš Buto, nes nesutarė su atsakovės šeima, atsakovė kėlė didelius reikalavimus (grįžti tam tikru metu, nevesti žmonių). 2012 m. ieškovė siūlė atsakovei pirkti jos dalį už 60 000 Lt, tačiau atsakymo negavo. Tada ieškovė bandė parduoti Buto dalį pati, buvo sudariusi sutartį su brokeriu. Kuomet reikėjo aprodyti Butą, kildavo konfliktai, ji nebuvo į Butą įleidžiama, neturėjo raktų nuo telefonspynės apačioje.
Atsiliepimas
Atsakovė D. U. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji su šeima naudojasi ta Buto dalimi, kurią nustatė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-02-01 sprendime, t. y. dviem kambariais, o ieškovei teismo sprendimu paskirta naudotis kambariu ir sandėliuku. Ieškovė šias patalpas laiko užrakintas, todėl atsakovė neturi galimybės pažeisti naudojimosi tvarkos. Ieškovė turi raktą nuo Buto durų ir gali naudotis Buto dalimi. Ieškovė savo Buto dalį nuomojo nuo 2010-03-15 iki 2010-07-01. Dėl 80 500 Lt piniginės kompensacijos priteisimo atsakovė pažymi, kad ieškovė pati nustatė Buto kainą. Atsakovė ir jos vyras yra bedarbiai, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, šeimai skiriama socialinė pašalpa. Esant tokiai padėčiai, nerealu sukaupti kompensacijos sumą.
Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuomininkų mokesčius mokėjo tik atsakovė. Ieškovė remonto nedarė, prie atsakovės šeimos atliekamų remonto darbų neprisidėjo, Butu nesirūpino, nenorėjo mokėti mokesčių. Pas ieškovę nuomininkai negyvendavo, nes ji juos apgaudavo pinigais. Atsakovė siūlė ieškovei išpirkti jos dalį už 50 000 Lt, bet atsakymo negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atidalino I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ją priteisė D. U.. Iš D. U. I. R. naudai priteisė 23 314,41 Eur piniginę kompensaciją už D. U. tenkančią atidalinto ieškovės buto dalį. Teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2016-04-10. Priteisė iš D. U. I. R. naudai 1 243,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovei po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 67,17 kv. m bendro ploto, 41,19 kv. m gyvenamojo ploto trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute faktiškai gyvena atsakovė kartu su šeima: sutuoktiniu V. U. ir dviem vaikais O. U., gim. 2004-10-20, ir Olivija D. U., gim. 1996-01-14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-235/2006 nustatyta naudojimosi Butu tvarka: I. R. paskirtas naudotis vienas kambarys, plane pažymėtas indeksu 12-8 (18,03 kv. m), ir sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 12-6 (2,38 kv. m), D. U. paskirti naudotis du kambariai, plane pažymėti indeksais 12-5 (11,76 kv. m) ir 12-7 (11,40 kv. m), bei sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 12-4 (0,78 kv. m), o patalpos, plane pažymėtos indeksais 12-9 (virtuvė, 8,63 kv. m), 12-1 (koridorius, 10,65 kv. m), 12-2 (vonia, 2,55 kv. m), 12-3 (tualetas, 0,98 kv. m), palikti bendram naudojimui. Ieškovė Bute negyveno, jai paskirtą naudotis kambarį kelis kartus trumpam laikotarpiui (vieną kartą 4 mėnesiams, kitą kartą – vienai savaitei) buvo išnuomojusi. Vėliau siekė parduoti. Tarp šalių kildavo nesutarimų naudojantis Butu. Ieškovė 2012-10-31 siūlė atsakovei pirkti Buto dalį už 49 000 Lt pirmumo teise. 2013-07-29 ieškovė raštu informavo apie ketinimą parduoti, siūlė teikti pasiūlymus, laiškas grįžo neįteiktas.
Teismas sutiko, kad Buto padalijimas natūra negalimas, į bylą nepateikta duomenų, kad atlikus pertvarkymus būtų galima suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, o net jei tokia galimybė techniškai būtų, nepateikta duomenų, kad kuri nors šalia atliktų pertvarką. Teismas nustatė, kad šalių pozicijos Buto valdymo klausimu priešingos, santykiai konfliktiniai.
Atsižvelgdamas, kad tik atsakovė gyvena Bute, teismas konstatavo, kad Butas, kaip vienintelis šeimos būstas, reikalingas atsakovei. Vien tai, kad atsakovė teigia neturinti pinigų sumokėti kompensaciją, negali būti pagrindu atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atidalijimo.
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad ieškovė įvairiais būdais aktyviai siekė rasti tokį Buto valdymo būdą, kuris tenkintų abi šalis: kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, nuomojo tretiesiems asmenims, tuo siekdama kompensuoti išlaidas už faktiškai nenaudojamą nuosavybę, siūlė atsakovei pirkti Buto dalį iš jos pirmenybės teise, ieškojo jai priklausančios dalies pirkėjų, siūlė parduoti Butą kartu ar ieškoti kito varianto. Tuo tarpu atsakovė buvo pasyvi. Toks elgesys, teismo vertinimu, negali būti pripažįstamas atitinkančiu protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
Buto 177 000 Lt rinkos vertė nustatyta 2014-06-30 teismo ekspertizės aktu. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovės pajamos šiuo metu nėra didelės, turi nepilnametį vaiką, todėl 80 500 Lt kompensacijos išmokėjimas iš karto būtų nepakeliama našta. Tačiau tai negali būti pagrindu atsisakyti ginti ieškovės teisę prašyti jos dalies ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šalims dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo nesutariant. Tuo remdamasis teismas atidėjo sprendimo dalyje dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ieškovei vykdymą vieneriems metams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė D. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad ji su šeima naudojasi ta Buto dalimi, kurią nustatė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-02-01 sprendimu, t. y. dviem kambariais. Ieškovė į jai paskirtus naudoti kambarį ir sandėliuką įrengė užraktus ir laiko užrakintus. I. R. turi raktą nuo Buto durų, todėl gali naudotis nustatyta Buto dalimi. Teismas nustatė, kad ieškovė savo Buto dalį nuomojo. Nuo 2010-03-15 iki 2010-07-01 ieškovei priklausančioje Buto dalyje gyveno vienas nuomininkas, kitas gyveno apie mėnesį. Atsakovės nuomone, ieškovė sąmoningai provokuoja ginčus dėl naudojimosi Butu.
Teismo sprendime nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse priimtas priešingas sprendimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Buto padalinimas natūra negalimas, todėl nebuvo pagrindo taikyti išimtinį atidalinimo būdą, priteisiant piniginę kompensaciją.
Teismas priteisė 80 500 Lt kompensaciją, nors atsakovei ieškovė siūlė pirkti jos Buto dalį už 50 000 Lt ir už 49 000 Lt. Ieškovė bandė parduoti Buto dalį per nekilnojamojo turto agentūras, tačiau nepardavė, o tai reiškia, kad Buto dalies vertė mažesnė nei 50 000 Lt. Atsakovės šeimai skiriama socialinė pašalpa, šeimoje auga du vaikai. Esant tokiai padėčiai nerealu sukaupti sprendimu priteistą kompensacijos sumą. Nukreipus išieškojimą į atsakovės turtą, ji atsidurtų keblioje padėtyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos kilo ne dėl naudojimosi ieškovei priskirtu kambariu, bet dėl naudojimosi bendro naudojimosi patalpomis – virtuve, vonia, tualetu ir koridoriumi. Bylos nagrinėjimo metu teismas išsamiai ištyrė įrodymus, apklausė 6 liudytojus, siūlė bylą baigti taikiai. Ieškovė savo Buto dalį nuomojo 2010 metais. Po to atsakovė trukdė ieškovei aprodyti Buto dalį potencialiems nuomininkams ir pirkėjams, dėl ko ieškovė negalėjo sudaryti sandorių. Atsakovė neginčija teismo sprendime nurodytų aplinkybių dėl atviro atsakovės nepasitenkinimo potencialiais pirkėjais, nesutikimo duoti raktų, konflikto dėl batų.
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atidalijimas natūra negali būti taikomas, nes Butas yra nedalus. Neįmanoma suformuoti dviejų atskirų butų, nes komunikacijos yra bendros, o įėjimas – vienas. Kad Butas yra nedalus, matyti iš ekspertizės akto nuotraukų. Atsakovė nesiūlė jokių kitų atidalijimo variantų, tame tarpe ir Buto padalinimo natūra.
Priteisiama kompensacija turi atitikti atidalijamos dalies vertę. Kompensacija skaičiuojama pagal šaliai tenkančią idealiąją dalį. Byloje atlikus ekspertizę nustatyta, kad Buto vertė yra 177 000 Lt (51 262,74 Eur). VĮ Registrų centras nustatė vidutinę Buto rinkos vertę – 161 000 Lt (46 628,82 Eur). Jeigu atsakovė nesutiko su Buto verte, ji galėjo prašyti paskirti pakartotinę ekspertizę.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad dirba ir gauna darbo užmokestį. Teismas atidėjo sprendimo vykdymą. Atsakovė kartu su ieškove yra paveldėjusios daugiau turto – 140/5000 dalių 0,5000 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, 326/11630 dalis 1,1630 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, 523/18668 dalis 1,8668 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje. Visa atsakovei priklausanti nuosavybė iki šiol registruota mirusios motinos V. G. vardu. Žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) 4.49 ir 4.50 punktuose matyti, kad I. R. ir D. U. nuosavybės dalis panaikinta teismo sprendimu, o 4.8-4.10 punktuose matyti, kad pasikeitusios nuosavybės dalys įregistruotos P. G., V. G. ir I. R. vardais. V. G. įpėdiniai yra trys, du iš jų įregistravo nuosavybę (I. R. ir P. G.), likusi dalis priklauso atsakovei. Analogiška situacija ir su kitais žemės sklypais. Atsakovė jau buvo kreipusis dėl palikimo priėmimo, pagal paveldėjimo teisės nuostatas turtas priklauso jai, nors nėra įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka.
Nurodė, kad atsakovė praleido apeliacinio skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Ginčas kilo dėl galimybės atidalinti daugiabučiame name esantį butą natūra bei atidalinimo, priteisiant kompensaciją pinigais, pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovei po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 67,17 kv. m bendro ploto, 41,19 kv. m gyvenamojo ploto trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute faktiškai gyvena atsakovė kartu su šeima: sutuoktiniu V. U. ir dviem vaikais O. U., gim. 2004-10-20, ir Olivija D. U., gim. 1996-01-14. Ieškovė siekia atsidalinti jai priklausančią ½ Buto dalį, priteisinat kompensaciją natūra.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. , bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Byloje prašomas padalinti objektas – trijų kambarių butas daugiaaukščiame name, turintis vieną įėjimą, virtuvę, santechnikos įrengimus, negali būti padalintas į du atskirus turtinius vienetus, nepaliekant bendrojo naudojimo patalpų. Turto ekspertizės akto duomenys rodo, jog Butas yra standartiniame blokiniame name, 1981 metų statybos, įprastai išplanuotas. Įrengti Bute papildomus santechnikos įrenginius, dar vieną virtuvę ir papildomą įėjimą (Butas yra trečiame aukšte) yra neįmanoma be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodo, jog teismas nesiaiškino galimybės padalinti turtą natūra, tačiau pati taip pat nepateikė nei projekto, nei sąmatos, kokiu būdu Butas galėtų būti padalintas ir kiek tai kainuotų. Atsakovės argumentas dėl galimumo Butą padalinti natūra buvo teismo pagrįstai atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2009 yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, priteisti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui be šio sutikimo galima, jeigu jo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, o atidalijamo savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus, tačiau tokia kompensacija galima tik išimtiniais atvejais, t.y. išnaudojus visas galimybes padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, nepadarius daiktui neproporcingos žalos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog yra susiklosčiusi išskirtinė situacija dėl ieškovės galimybės naudotis jai priklausančia nuosavybe faktinių apribojimų. Byloje buvo nustatyta, kad Bute gyvena tik atsakovės šeima. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-235/2006 nustatyta naudojimosi Butu tvarka: I. R. paskirtas naudotis vienas kambarys, plane pažymėtas indeksu 12-8 (18,03 kv. m), ir sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 12-6 (2,38 kv. m), D. U. paskirti naudotis du kambariai, plane pažymėti indeksais 12-5 (11,76 kv. m) ir 12-7 (11,40 kv. m), bei sandėliukas, plane pažymėtas indeksu 12-4 (0,78 kv. m), o patalpos, plane pažymėtos indeksais 12-9 (virtuvė, 8,63 kv. m), 12-1 (koridorius, 10,65 kv. m), 12-2 (vonia, 2,55 kv. m), 12-3 (tualetas, 0,98 kv. m), palikti bendram naudojimui. Ieškovė neginčija, kad ji yra užrakinusi jai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu naudojimui paskirtas patalpas, tačiau teigia, jog konfliktai kyla dėl naudojimosi bendram naudojimui paskirtomis patalpomis. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančioje Buto dalyje nesiekia gyventi, tačiau įgyvendindama nuosavybės teisę į Buto dalį, siekė Butą nuomoti arba parduoti. Teismo ištirtais įrodymais buvo nustatyta, jog atsakovės elgesys turėjo neigiamą poveikį ieškovei realizuojant nuosavybės teisę. Ieškovei priklausančią Buto dalį nuomojęs liudytojas V. B. nurodė, kad jis turėjo išsikraustyti, nes atsakovė pasakė, kad ji su vyru išvažiuos į sanatoriją ir vienas nuomininkas Bute likti negali. Liudytojui teko išsikraustyti, nors jis buvo sumokėjęs už ilgesnį laiką nuomos mokestį, nei jis gyveno. Liudytojas V. U. patvirtino, kad ieškovei nedavė raktų nuo laiptinės durų. Tai, kad V. B. turėjo išsikelti dėl to, jog atsakovė išvažiavo į sanatoriją, patvirtino ir liudytojas V. U.. Liudytojas J. P., kuris padėjo pardavinėti ieškovei priklausančią Buto dalį, parodė, jog atsakovė atvirai neigiamai reagavo į potencialius pirkėjus. Šioms aplinkybės patvirtina, jog ieškovei sudaromos kliūtys, kurios iš esmės lemia tai, kad ji negali nei tinkamai nuomoti Buto dalies, nei jos parduoti. Atsakovės noras netrukdomai naudotis visomis Buto patalpomis, taip pat ir tomis, kurios paskirtos bendram naudojimui, yra akivaizdus. Net ir tuo atveju, kai ieškovė yra užrakinusi jai naudojimui priskirtas patalpas, atsakovė ir jos šeima turi galimybę vieni naudotis visomis kitomis Buto patalpomis. Ieškovei pardavus ar išnuomojus Buto dalį, tai iš esmės paveikia ar paveiktų atsakovės šeimos interesus, nes atsakovės šeimai Bute reikėtų gyventi su kitais asmenimis.
Ieškovės nuosavybės teisės apribojimai sudaro išimtines aplinkybes, dėl kurių, darytina išvada, ji turi teisę į turto atidalijimą, priteisiant kompensaciją. Išimtinio būdo pasirinkimas yra sąlygotas ir teismo sprendime išsamiai aptartų aktyvių ieškovės veiksmų, kuriais ši stengėsi užsitikrinti galimybę naudotis ir disponuoti turtu, nerezultatyvumas, kuris susijęs su atsakovės pasyvia pozicija, stengiantis efektyviai sudaryti galimybes ieškovei turėti nuosavybę, ja naudotis pasirinktu būdu ir disponuoti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ir pasisakė, kuriam bendraturčiui Butas reikalingas naudotis natūra, ir kuriam priteistina kompensacija, šių teismo išvadų atsakovė neginčija.
Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog jai priteista kompensacija yra per didelė, nes anksčiau ieškovė jai siūlė Buto dalį parduoti už 49 000 Lt. Šioje byloje buvo atlikta Buto vertės nustatymo teismo ekspertizė, kuria Butas įvertintas 177 000 Lt. Nei eksperto kvalifikacijos, nei ekspertizės akto atsakovė neginčijo ir kitokių įrodymų dėl Buto vertės nepateikė. Atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, jog Buto vertė yra mažesnė (CPK 178 straipsnis). Ankstesni ieškovės siūlymai pirkti Buto dalį už mažesnę kainą buvo ieškovės pasirinkimas, kuris gali būti kilęs ir dėl įvairių su objektyvia Buto verte nesusijusių dalykų. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog potencialiems klientams buvo daromas tam tikras psichologinis poveikis, kad jie nenorėtų pirkti Buto dalies bei apsigyventi kartu su atsakovės šeima. Daryti išvadą, kad Buto dalis buvo verta mažesnės sumos nei nustatyta ekspertizės akte vien remiantis tuo, kad ieškovei nepavyko Buto parduoti už mažesnę kainą, nėra pagrindo. Pardavinėjant tik dalį buto, tos dalies kaina gali būti mažesnė ir dėl to, jog nusipirkus pusę buto, juo naudotis reikės su kitais asmenimis, dėl ko turtas tampa mažiau vertingas..
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovė turi ir daugiau turto, kurio nėra įregistravusi savo vardu po motinos mirties. Atsakovė šios aplinkybės nepaneigė. Atsakovė taip pat nėra į bylą pateikusi duomenų apie savo turtinę padėtį ir neįrodžiusi, jog kito turto neturi. Neišgalėjimo sumokėti kompensaciją aplinkybė šioje byloje nėra įrodyta. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu atsakovė įgyja didelės vertės nekilnojamąjį turtą, kartu įgydama ir teisę šiuo turtu disponuoti. Jeigu kitu turtu atsakovė negalėtų padengti kompensacijos lėšų, ji gali parduoti visą Butą, dalį pinigų paskirdama kompensacijai sumokėti, o už kitą dalį įsigydama jos turimo turto vertę atitinkantį mažesnį butą. Atsakovei buvo sudarytos ypač palankios sąlygos išspręsti susidariusią padėtį jai tinkamu būdu, tačiau atsakovė iniciatyvos nerodė, su siūlymais geruoju išspręsti klausimą nesutiko.
Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atidalijimo būdas atitinka CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliaciniame skunde nepateikiama naujų argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Visa tai, sudaro pagrindą atmesti šioje byloje paduotą apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio skundo termino atnaujinimo klausimas išspręstas teismui priimant apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija šioje procesinėje stadijoje apeliacinio skundo padavimo termino pakartotinai nevertina.
Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 200 Eur. Ši suma yra pagrįsta apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl jai priteistina iš atsakovės, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.