Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-133-860/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-19
Bylos Nr.
2-133-860/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03269-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Atsakovas
J. Ž., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, L. V.
Ieškovas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno rajono
Civilinė byla Nr. 2-133-860/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03269-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 20.2; 20.3.10; 21.4.1.1; 21.6; 22.1; 22.4; 25.3; 30.1; 30.3; 30.4.1; 30.5; 30.7; 30.10; 41; 49; 93.2.22; 95.7; 99.3; 99.5; 99.7; 99.11; 110.4; 113.1; 113.8; 114.2; 114.3; 114.5; 114.9.1; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 114.11; 116.1; 116.4.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant V.Kapalinskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui G. N., atsakovui J. Ž., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. Š., trečiojo asmens atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. V. ir J. Ž., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Kauno rajono 1 – ojo notarų biuro notarei R. S. dėl sprendimo dalies panaikinimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) 2008-11-28 sprendimo Nr. 2.5-41-29002 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. V.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Nemenčinės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka 1,09 ha ploto valstybinės reikšmės miškas; pripažinti negaliojančia 2009-06-04 dovanojimo sutartį, reg. Nr. 2-4624, kuria L. V. dovanojo J. Ž. minėtą žemės sklypą; taikyti restituciją natūra: įpareigoti J. Ž. grąžinti valstybei 1,10 ha žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka 1,09 ha ploto valstybinės reikšmės miškas; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1 - 4).

Ieškinyje nurodė, kad minėto VAVA sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota L. V. nuosavybės teisės į 1.10 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau šiame žemės sklype 1.09 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Teigia, kad priimant VAVA 2008-11-28 sprendimo Nr. 2.5-41-29002 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. V.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 1.10 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, kuriame yra 1.109 ha valstybinės reikšmės miško, esančio Gamernės vs., Nemenčinės sen., Vilniaus r., buvo pažeistos imperatyvios LR Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6, 13 ir 16 straipsnių nuostatos. Dėl šios priežasties VAVA 2008-11-28 sprendimo dalis, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai 1.10 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, kuriame yra 1.09 ha valstybinės reikšmės miško, esančiame Gamernės vs., Nemenčinės sen., Vilniaus r., naikintina kaip neteisėta ir prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams. Panaikinus šį administracinį aktą, jo dalį, turi būti panaikintos ir šio akto pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. 2009-06-04 žemės sklypo dovanojimo sutartis, patvirtinta Kauno rajono 1 – ojo notarų biuro notarės R. S., kuria L. V. padovanojo jam nuosavybės teisę priklausantį 1.10 ha žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Vilniaus r., J. Ž.. Ši sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Panaikinus VAVA sprendimo dalį ir pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, taikytina restitucija natūra, t.y. 1.10 ha žemės sklypas, esantis Gamernės vs., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka 1,09 ha ploto valstybinės reikšmės miškas, grąžintinas valstybės nuosavybėn (CK 1.80 str. 2 d., 4 d., 4.96 str. 3 d.). Neturėjimas teisės perleisti daiktą yra įgijėjo teisių atsiradimo kliūtis. Teigia, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. suteikia teisę prokuratūrai ginti viešąjį interesą. Imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas vertintinas kaip viešasis interesas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius) pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 67 - 70).

Kiti atsakovai nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, pateiktame atsiliepime su ieškiniu sutinka (b.l. 62 - 64).

Nurodė, kad byloje yra pateikti neginčijam įrodymai, kad ginčo žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra 1.09 ha valstybinės reikšmės miško plotas. Teigia, kad VAVA 2008-11-28 sprendimas Nr. 2.5-41-29002, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą valstybinės reikšmės mišką, t.y. jį perleidžiant privačion nuosavybėn, yra neteisėtas, nes jis priimtas pažeidžiant LR Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 2 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 str. imperatyvias nuostatas. Pripažinus negaliojančiu administracinį aktą, išnyksta ir pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų būti panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikyta restitucija.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį pilnai palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovas pakeitė poziciją, kuri buvo išdėstyta atsiliepime, ir su pareikštu ieškiniu pilnai sutiko.

Atsakovas J. Ž. su ieškiniu nesutiko.

Trečiojo asmens atstovė su ieškiniu sutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad pagal Žemės įstatymo 2 str. 2 p. žemė turi būti racionaliai tvarkoma, iš to išplaukia, kad nėra tikslinga palikti atsakovui 1 arą, nes tokio kiekio žemės sklypo racionaliai tvarkyti yra neįmanoma. Dėl šios priežasties palaiko ieškovo reikalavimą dėl viso ginčo žemės sklypo (1.10 ha) grąžinimo valstybės nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2008-11-28 sprendimu Nr. 2.5-41-29002 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. V.“ atkūrė nuosavybės teises piliečiui L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į tenkančio nekilnojamojo turto dalį 5,14 ha žemės (buvusio savininko K. V. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 5,14 ha žemės): vietoj turėtos 5,14 ha žemės (vertė 2 873 Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 1.64 ha (vertė 2 261 Lt) žemės sklypą Nr. 1100-2 žemės ūkio paskirčiai (kiti žemės ūkio pasities žemės sklypai); bendrą 1.10 ha (vertė 612 Lt) žemės sklypą Nr. 1100-1 miškų ūkio paskirčiai (apsauginių miškų sklypai), esančius Pakryžės (skl. Nr. 1110-2) k., Sužionių sen., Gamernės (skl. Nr. 1100-1) viensėdyje, Nemenčinės sen., Vilniaus r., Vilniaus apskrityje (b.l. 11, 24). Šiam ginčui išspręsti yra aktuali ta Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalis, kuria nuspręsta perduoti atsakovui L. V. neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 1.10 ha žemės sklypą Nr. 1100-1 miškų ūkio paskirčiai (apsauginių miškų sklypai), esantį Gamernės viensėdyje, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus r., Vilniaus apskrityje. Minėto įsakymo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota atsakovo L. V. nuosavybės teisė į 1.10 ha ploto miškų ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Nemenčinės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 14 - 15). Atsakovas L. V. minėtą žemės sklypą (1.10 ha) 2009-06-04 žemės sklypo dovanojimo sutartimi perleido (padovanojo) atsakovui J. Ž. (b.l. 12 - 13). Tai iš esmės tvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 6 - 7).

Byloje taip pat nustatyta, kad į minėtą 1.10 ha žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Nemenčinės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 1.09 ha valstybinės reikšmės miško plotas, tai matyti iš LR Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 (2004-11-03 nutarimo Nr. 1370 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-11-07). Šis LR Vyriausybės nutarimas priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p. nuostatą. Kad šis žemės sklypas (1.09 ha), kuriame auga miškas, tikrai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t.y. Valstybinės miškų tarnybos 2010-10-22 pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. P1010-22587 (b.l. 18), 2010-10-22 pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksaciniai rodikliai Nr. 22586 ir 2010-10-21 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 497 (b.l. 17 - 21). Teismas abejoti šiais įrodymais (t.y. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos oficialiais rašytiniais įrodymais) neturi jokio pagrindo. Be to, šią aplinkybę pripažįsta ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Taigi, laikytina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog į ginčo žemės sklypą, t.y. 1,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Nemenčinės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 1,09 ha ploto valstybinės reikšmės miškas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d. be kita ko nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d. 6 p. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. be kita ko nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima (2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 ir 4 d., 13 str. 1 d. 1 p., 16 str. miškai, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškams, piliečiams negrąžinami natūra, jie išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina teisės aktų nustatyta tvarka.

Taigi, teisinis reglamentavimas yra aiškus ir imperatyvus - piliečiai (asmenys) negali įgyti jokiu pagrindu nuosavybėn miško, kuris yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

Byloje, kaip minėta, nustatyta, kad atsakovui L. V. Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-28 sprendimu Nr. 2.5-41-29002 be kita ko buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. V. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 1.10 ha žemės sklypą Nr. 1100-1 miškų ūkio paskirčiai (apsauginių miškų sklypai), esantį Gamernės viensėdyje, Nemenčinės seniūnijoje, Vilniaus r., Vilniaus apskrityje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka 1.09 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas konstatuoti, kad priimant šią sprendimo dalį (dėl 1.09 ha valstybinės reikšmės miško) buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Kitaip sakant, minėta Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas įvertinęs tai, kad netikslinga palikti atsakovui 0.01 ha žemės sklypo plotą, nes tokio dydžio žemės sklypo plotas negalėtų būti racionaliai naudojamas (Žemės įstatymo 2 str. 2 d.), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo J. Ž. išsakytą poziciją, jog jis nemato galimybės vykdyti veiklos 1 aro žemės sklype, daro išvadą, kad yra pagrindas naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-28 sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1.10 ha žemės sklypą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių yra nurodęs, kad jeigu piliečiams natūra grąžinamas turtas, kurio pagal galiojančius įstatymus grąžinti natūra negalima (juolab kad tai yra specialiai aptarta įstatyme), tai reiškia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant įstatymus, o grąžintas turtas pripažintinas kaip gautas neteisėtu būdu (2010-05-17 nutartis Nr. 3K-212/2010). Taigi, kadangi atsakovas L. V. ginčo žemės sklypą gavo neteisėtu būdu, todėl jis negalėjo jo ir perleisti kitam asmeniui, t.y. aptariamu atveju 2009-06-04 sudaryti dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ginčo žemės sklypą perleido atsakovui J. Ž.. Todėl yra pagrindas pripažinti šią dovanojimo sutartį negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.).

Teismas mano, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti restituciją natūra (CK 6.146 str.).

Administracinio akto (šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-28 sprendimo dalies) panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu (CK 1.80 str. 2 d.). Vienas iš restitucijos taikymo pagrindų – kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui tai, ką jis gavo neteisėtai (CK 6.145 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma (2 d.). Be to, restitucijos taikymo galimybė šiuo atveju pagrindžiama kita specifine aplinkybe, t.y. tuo, kad, panaikinus Vilniaus apskrities viršininko sprendimą (jo dalį) atkurti nuosavybės teises, atsakovas nepraranda teisės atkurti nuosavybės teises kitais įstatymams neprieštaraujančiais nuosavybės teisių atkūrimo būdais. Taigi, kadangi atsakovai ginčo žemės sklypą įgijo neteisėtai, todėl, kaip minėta, taikytina restitucija natūra. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasi Teismas, žr., pvz., 2010-02-05 nutartį Nr. 3K-3-47/2010, 2010-05-17 nutartį Nr. 3K-212/2010.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovams CK 4.96 str. 2 d. nuostatos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, netaikytinos. Kaip minėta, atsakovas L. V. ginčo žemės sklypą gavo neteisėtu būdu, todėl jis šio sklypo negalėjo perleisti tretiesiems asmenims (šiuo atveju atsakovui J. Ž.). Tokiu būdu gauto turto išreikalavimas reglamentuojamas specialiųjų nepagrįsto praturtėjimo instituto normų. Atvejai, kai negalima išreikalauti kaip be pagrindo įgyto turto, nustatyti CK 6.241 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CK 6.241 str. 1 d. nurodytų išimčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali būti išreikalautas. Taigi, atsakovas privalo grąžinti žemės sklypo dalį įgytą be teisinio pagrindo. Be to, CK 4.96 str. 3 d. nustato, kad jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Kadangi Vilniaus rajono žemėtvarjkos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pakeitė poziciją, lyginant su ta, kuri buvo išdėstyta atsiliepime, ir su pareikštu ieškiniu pilnai sutinka, todėl teismas nepasisako dėl Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsiliepime išdėstytų motyvų (prieštaravimų).

Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ne vien vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, be to, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Byloje nenustatyta, kad atsakovai L. V. ir J. Ž. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl išlaidos turėtų būti priteisiamos tik iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-11-28 sprendimo Nr. 2.5-41-29002 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. V.“ dalį, kuria buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,10 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Nemenčinės sen., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2009-06-04 žemės sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Kauno rajono notarės R. S., notarinio registro Nr. 2-4624, kuria atsakovas L. V. perleido (padovanojo) atsakovui J. Ž. 1.1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją natūra: įpareigoti atsakovą J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei 1.10 ha žemės sklypą, esantį Gamernės vs., Vilniaus r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis