Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-34-348/2013

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-1-64-00272-2011-7

2013 m. vasario 1 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Valdo Vitunsko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Vytautui Gineikai ir Romualdui Matoniui , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nuteistųjų I. Š. ir I. G. apeliacinius skundus dėl 2012 m. liepos 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 215 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmės paskirtos už nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme paskirta už nusikaltimą, numatytą LR BK 214 str. 1 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

pagal LR BK 182 str. 1 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką tęsti mokslą, būti savo namuose nuo 22val. iki 06val. bei nebendrauti su I. Š., L. V.;

pagal LR BK 178 str. 1d.- 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laiką tęsti mokslą, būti savo namuose nuo 22val. iki 06val. bei nebendrauti su I. Š., L. V.;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., pagal BK 182 str.1 d., 215 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka, dalinio sudėjimo būdu, ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 str.1d., 178 str.1 d. ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtias1 (vieneriems) metams ir 3 (trims ) mėnesiams, paskiriant BK 87str. numatytą auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laiką tęsti mokslą, būti savo namuose nuo 22 val. iki 06 val. bei nebendrauti su I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš I. Š. bei I. G. solidariai priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Lt. turtinės žalos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1214 Lt. turtinės žalos, R. J. 2000 Lt. neturtinės bei 4137 lt. turtinės žalos (už neteisėtą mokėjimo instrumentų panaudojimą ir sukčiavimą), iš I. G. priteista R. J. 1000 lt. už svetimo turtą vagystę neturtinės žalos bei 21 550 lt. turtinės žalos. I. G. iki sulauks pilnametystės neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, žalos išieškojimas nukreiktas į įstatyminės atstovės-civilinės atsakovės V. V. turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. ir I. G. nuteisti už tai, kad jie bei nepilnametės I. S. bei A. L., kurios nusikalstamos veikos padarymo metu dar neturėjo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, veikdami bendrai, neteisėtai įgijo R. J. elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami R. J. elektroninės mokėjimo priemonės bei R. J. naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą. Nustatyta, jog 2011 m. kovo 8 d., A. L. atnešus iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), savo globėjos R. J. elektroninės bankininkystės priemones – AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, visi turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą R. J. bei kredito bendrovių turtą ir tuo tikslu veikdami bendrai, veikdami vieningu tikslu ir vieninga tyčia, I. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojus personalinį kompiuterį, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai panaudojus neteisėtai įgytus R. J. tapatybę patvirtinančius bei R. J. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus bei slaptažodį,

2011 m. kovo 8 d., 21 val.05 min., prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės, neteisėtai inicijavus ir atlikus finansines operacijas, R. J. vardu užpildžius paskolos paraišką ir sudarius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį Nr. 1941401 750 litų sumai,

tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2011-03-08, 21 val. 37 min., I. Š. prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, internetinės svetainės, neteisėtus inicijavus ir atlikus finansines operacijas, neteisėtai panaudojus neteisėtai įgytus R. J. tapatybę patvirtinančius bei jos AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės duomenis, R. J. vardu užpildžius paskolos paraišką ir sudarius paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 litų sumai,

tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2011-03-08, 22 val. 14 min., I. Š. prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės, neteisėtai inicijavus ir atlikus finansines operacijas, neteisėtai panaudojus neteisėtai įgytus R. J. tapatybę patvirtinančius bei jos AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės duomenis, R. J. vardu užpildžius paskolos paraišką ir sudarius paskolos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1000 litų sumai,

tęsdami nusikalstamą veiką, 2011-03-08, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, R. Š. neteisėtai panaudojus neteisėtai įgytus R. J. tapatybę patvirtinančius bei jos AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės duomenis, pervedė iš R. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į I. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 6370 litus, o I. S., A. L. ir I. G. panaudojus I. G. elektroninę mokėjimo priemonę bankomate, esančiame prekybos centre „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėmus apgaulės būdu gautus pinigus iš I. G. sąskaitos, bei grįžus atgal į namus pinigus pasidalinus tarpusavyje,

tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2011-03-08, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, I. Š. neteisėtai panaudojus neteisėtai įgytus R. J. tapatybę patvirtinančius bei jos AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės bankininkystės duomenis, pervedė iš R. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) penkių litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildymą į I. S. mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitą. Tokiu būdu bendrais veiksmais I. Š., I. G. bei nepilnametės I. S. bei A. L., kurios nusikalstamos veikos padarymo metu dar neturėjo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, apgaule įgijo UAB „Bobutės paskola“ priklausančius 1000 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 500 litų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 750 litų ir R. J. priklausančius 4125 litus.

Be to, I. G. nuteista už tai, kad 2011-03-14 dienos vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdama bendrai su A. L., kuri nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, iš A. L. globėjos R. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini), pagrobė R. J. priklausančius du auksinius vestuvinius žiedus, kurio vieno vertė 800 litų, žiedą su Aleksandrito akimi pailgos formos - 1000 litų vertės, žiedą su rubino akimi ovalios formos – 700 litų vertės, masyvų žiedą be akies, lygiu paviršiumi, ovalios formos – 1300 litų vertės, masyvų žiedą be akies su šonuose išpjovomis, rombo formos – 1500 litų vertės, žiedą darytą pas juvelyrą stačiakampio formos su kvadratiniais įspaudais – 1200 litų vertės, kriauklės formos žiedą – 1000 litų vertės, siaurą žiedą, kurio kvadratinėje formoje įdėta viena maža akutė – 500 litų vertės, masyvią įdomaus pynimo grandinėlę – 3000 litų vertės, vidutinio storio grandinėlę – 1500 litų vertės, kvadrato formos pakabuką su rutuliuku – 500 litų vertės, juvelyro gamintą stačiakampio formos su kvadratiniais įspaudais pakabuką – 750 litų vertės, rombo formos išgraviruotus be akies auskarus – 1300 litų vertės, auskarus su rubino akimi – 1200 litų vertės, auskarus su mažomis raudonomis akutėmis – 450 litų vertės, aukso laužą (išlyda 2 cm ilgio ir 1 cm storio, plona auksinė grandinėlė, 2 skirtingi auskarai ( rinkutė ir auskaras su raudona akimi), 2 aukso karūnėles) – 1500 litų vertės, 4 masyvias sidabrines grandinėles, storo pynimo – vienos vertė 300 litų, storą sidabrinę ant rankos grandinėlę – 200 litų vertės, sidabrinius auskarus lapų formos – 150 litų vertės, bei 10 vnt. įvairių sidabro papuošalų – bendros 1000 litų vertės, bei atidavus juos visus I. G., kuri minėtus dirbinius realizavo ir kartu pasidalino su A. L. gautus pinigus, tokiu būdu šiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą, padarydama R. J. 21 550 litų turtinę žalą.

Taip pat skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariama, o teisme kaltinama, slapta pagrobusi R. J. aukso ir sidabro dirbinius, tarp kurių buvo 100 litų vertės nenustatytas kiekis nenustatytos rūšies papuošalų, kurių bendra vertė 20550 litų, tačiau teismas ją pripažino kalta, pagrobus įvairių aukso ir sidabro gaminių už 21550 Lt, tame tarpe, jau dešimt bendros 1000 litų vertės įvairių sidabro dirbinių. Ši faktinė aplinkybė laikytina iš esmės

skirtinga nes pripažinti ją rašymo ar apsirikimo klaida tikrai negalima, priimant nuosprendį ji neleistinai pasunkino jos teisinę padėtį ir pažeidė jos gynybos teisę, todėl ši aplinkybė, esant pagrindui, turėjo būti pakeista laikantis LR BPK 256 straipsnio reikalavimų, tačiau prokuroras ir teismas to nepadarė.

Apeliantės nuomone, nesvarstė pagrįstos galimybės ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti (LR BK 93 str. l d. 3 p.). Skundo autorės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė iš jos, atitinkamai, 2000 Lt ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai. Kadangi ji yra dar nepilnametė, gimnazijos moksleivė, kita vertus, pati nukentėjusioji teisiamajame posėdyje pripažino, jog neturtinė žalą labiausiai pasireiškė tuo, kad šią žalą padarė ne kas nors kitas, bet jos globotinė A. L. ir būtent tai ją labiausiai skaudina.

Skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad visos nusikalstamos veikos atskirai (skirtingose bylose) buvo tiriamos ne dėl jo kaltės, juo labiau, kad jos paaiškėjo vienu metu, o jis niekur nesislapstė ir tyrimui netrukdė, duodamas kaltę pripažįstančius parodymus. Tokiu būdu, dėl atskirai ištirtų ir teismo skirtingais nuosprendžiais įvertintų jo padarytų nusikaltimų, jo atžvilgiu susiklostė teisinė situacija, kuomet galutinės realios 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios I. G. gynėjas advokatas R. Matonis prašė nuteistosios I. G. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, nuteistojo I. Š. gynėjas advokatas Vytautas Gineika prašė nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė atmesti nuteistųjų I. G. ir I. Š. apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų I. G. ir I. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Dėl nuteistosios I. G. apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde nuteistojo I. G. tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo kaltinamasis aktas buvo surašytas pažeidžiant LR BPK 219 str. 3 p. reikalavimus ir tai sutrukdė teismui teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Kolegija konstatuoja, jog negali būti patenkintas I. G. prašymas bylą perduoti prokurorui dėl LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, kad dėl to pažeistos jo teisės į gynybą. Kaltinamasis aktas atitinka LR BPK 219 str. reikalavimus, nes jame buvo išdėstyti visi šiame BPK straipsnyje nurodyti duomenys. Tai, kad tyrimo metu baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti kaltinamosios nurodyti asmenys nėra pagrindas bylos perdavimui prokurorui. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šio byloje Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2011-08-29 ir 2011-10-21 nutarimais buvo sprendžiamas kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas ir nustatyta, kad I. S. ir A. L. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn negalimas, nes jos nusikalstamų veikų padarymo metu dar neturėjo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Minėtų nutarimų niekas neskundė, jie yra įsiteisėję.

Taip pat atmetami skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepakeisdamas kaltinimo ir pasunkindamas jos padėtį pažeidė jo teisę į gynybą. Įstatymų leidėjas nedraudžia teismui savo iniciatyva patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Teismo pareiga išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir bylą spręsti iš esmės. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, o privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios. Nagrinėjimo teisme metu nustatęs kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi galimybes jas pakeisti ar patikslinti ne tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, tačiau ir savo iniciatyva, tačiau neesmingai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, o kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, kai jos lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia griežtesnės bausmės skyrimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. G. buvo kaltinama ir perduota teismui dėl vagystės iš R. J. ir padariusi 20550 Lt turtinę žalą, teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad iš R. J. pagrobto turto vertė yra 21550 Lt. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. J. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame padidino pagrobto turto vertę iki 21550 Lt. Šio patikslinti civilio ieškinio kopijos buvo įteiktos kaltinamiesiems (t. 3 b. l. 12). Iš to seka, kad apylinkės teismas ne pakeitė faktines bylos aplinkybes iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, o tik neesmingai patikslino bylos aplinkybes. Toks neesminis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių patikslinimas jokiu būdu nesuvaržė nuteistosios teisės į gynybą. Jis nenulėmė veikos kvalifikavimo, neturėjo jokios reikšmės bausmės skyrimui, nuosprendyje nebuvo nurodyti nauji teisiniai veikos požymiai ir pan.

Nepagrįsti nuteistosios I. G. skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš jos priteisė 2000 Lt ir 1000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai R. J..

Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą, vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Šio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistosios I. G. būtent tokį neturtinės žalos dydį. Kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus.

Taip pat nuteistoji I. G. skunde nurodo, jog teismas jos atžvilgiu turėjo taikyti LR BK 93 str. 1 d. 3 p. ir ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti. Pagal LR BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje (kasacinė byla Nr. 2K-P-85/2008) išaiškinta, kad pagal BK 93 str. asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Kadangi I. G. padarė kelis nusikaltimus, iš kurių dalis sudaro realią sutaptį, LR BK 93 str. taikymas I. G. atžvilgiu yra negalimas.

Dėl nuteistojo I. Š. apeliacinio skundo

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1 d., 2 d.). Bausmės I. Š. už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Apylinkės teismas laikėsi įstatymų reikalavimų atsižvelgti į LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei motyvuoti bausmės skyrimą. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes bei motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant jį nuo bausmės vidurkio (LR BK 61 str. 1 d. ir 2 d.). Teismas, skirdamas I. Š. sankcijose numatytas bausmės rūšis, motyvavo, kodėl parinko būtent tokias bausmes. Su tokiais apylinkės teismo motyvais sutinka ir kolegija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors iki šių nusikalstamų veikų padarymo I. Š. teistas nebuvo, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu jau nuteistas devintą kartą už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Baustas administracinėmis nuobaudomis. Nors dirbo, tačiau nesistengė bent iš dalies atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo I. Š. apeliaciniame skunde nėra naujų reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis ar išimtinėmis ir, kurios nebuvo žinomos pirmos instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį bei paskiriant bausmę.

Kolegijos nuomone, būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegija konstatuoja, kad I. Š. paskirta teisinga bausmė, kuri nėra aiškiai per griežta, neprieštarauja teisingumo principui.

Kolegija pažymi, kad LR BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas anksčiau minėtas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad I. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų, du apysunkius tyčinius nusikaltimus, po šių nusikalstamų veikų padarymo išvadų nepadarė ir toliau sistemingai darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nesistengė atlyginti bent dalies padarytos žalos, LR BK 75 straipsnio taikymas apeliantui yra netikslingas BK 41 straipsnio prasme.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundų motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų I. Š. ir I. G. apeliacinius skundus atmesti.