Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovui Vladui Narmontui, atsakovės L. T. atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei L. T., trečiasis asmuo J. G., dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas Vladas Narmontas ieškinį palaikė bei patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Tretysis asmuo J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. T. yra jos brolio žmonos sesuo. Kai gimė mergaitė, L. T. sesuo S. J. su Vaikų teisių atstovais nuvažiavo į ligoninę ir ją parsivežė pas save. S. J. turi vyrą ir du vaikus, jie gyvena vieno kambario bute, todėl ji negalėjo auginti E. T., o L. T. nesuvokia kas yra tas vaikas, nes ji pati savimi nesugeba pasirūpinti, rūko nuo žemės rastus vadinamus „kancarus“, duodasi su įvairiais vyrais, geria su neaiškiais asmenimis. L. T. nei karto nėra atėjusi pas ją į namus ir jokio noro pasimatyti su vaiku nerodo, nors L. T. žino kur ji gyvena. Jai E. T. buvo labai gaila, todėl ji ėmė ja rūpintis. Mergaitė su ja gyvena metus, šiuo metu ji gyvena su draugu, kuris taip pat myli mergaitę kaip savo, ji taip pat mergaitę augina kaip savo. Ji yra apsisprendusi ir toliau visapusiškai rūpintis mergaite.

Liudytoja S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal L. T. psichinę būklę ji niekuomet negalėtų auginti vaiko, nes ji mano, kad tas vaikas yra lėlė, kitaip sakant paėmė pasidžiaugti ir padėjo. L. T. savimi negali pasirūpinti normaliai, tad ir vaiku tikrai pasirūpinti negali, nes jai net reikia patiekti maistą, ji nesuvokia, kad reikia apsiprausti, persirengti, ji gali vaikščioti murzina, smirdanti ir pan. Ji ją prižiūrėjo per visą nėštumo laikotarpį, pirko vitaminus, stengėsi prižiūrėti, kad nelakstytų, negertų, kad vaikas gimtų sveikas. J. G. jos akimis yra labai gera mama, ji padėjo ir jai du vaikus užauginti, mano, kad J. G. pasiėmė didelę atsakomybę, bet matosi, kad ji į tai žiūri labai rimtai, nors jai buvo didelių sunkumų, bet ji nepalūždavo. L. T. apsimestinai domisi mergaite, nes ji žino, kad ji privalo kartais paklausti kaip mergaitė laikosi, pas ją nėra suvokimo, ji visada vartoja alkoholį, o jos liga yra įgimta, pagerėjimų nematyti, jos būklė po gimdymo tik pablogėjo. Giminaičių, kurie galėtų imtis rūpintis mergaite, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš elektroninėje byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad mažametės E. T., gim. 2017 m. spalio 23 d., motina yra L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Mažametės E. T. motinai L. T. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, dėl ligos atsiradusios nuo vaikystės jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis penkiasdešimčiai metų bei neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Respublikinė Šiaulių ligoninė 2017 m. spalio 24 d. informavo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad atsakovė 2017 m. spalio 23 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje pagimdė mergaitę. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė 2017 m. spalio 27 d. akte dėl E. T. paėmimo ir jos laikino apgyvendinimo Nr. VT7-26 nurodė, kad 2017 m. spalio 24 d. gavus VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės naujagimių skyriaus vedėjos raštą apie tai, jog atsakovė pagimdė dukrą, 2017 m. spalio 27 d. nuvykta į Šiaulių ligoninę ir iš kūdikių patologijos skyriaus paimta L. T. naujagimė dukra, parvežta ir pristatyta S. J., kuri sutiko laikinai globoti naujagimę. Minėtame akte nurodyta, jog yra pavojus vaiko saugumui: socialinės grėsmės pavojus vaiko fiziniam saugumui, sveikatai, gyvybei. L. T. dėl sveikatos stovio pati pasirūpinti savo dukra negali, todėl nuspręsta paimti vaiką ir jį laikinai perduoti prižiūrėti S. J.. Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2017 m. lapkričio 10 d. rašto dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo E. T. matyti, kad 2017 m. lapkričio 10 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo svarstomas E. T. laikinosios globos (rūpybos) klausimas ir buvo nutarta, kad nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. mergaitę globos mergaitės mamos sesuo S. J., o nuo 2017 m. lapkričio 15 d. E. T. paims globoti J. G.. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo E. T. Nr. A1-2439, nustatyta likusiai be tėvų globos E. T. nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. vaiko laikinoji globa (rūpyba), paskiriant vaiko globėja (rūpintoja) S. J.. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu dėl E. T. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo Nr. A1-2454, nustatyta likusiai be tėvų globos E. T. nuo 2017 m. lapkričio 15 d. vaiko laikinoji globa (rūpyba), skiriant vaiko globėja (rūpintoja) J. G..

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos dėl jos sveikatos būklės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 27 straipsnio nuostatos reikalauja užtikrinti vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Objektyvios aplinkybės gali būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi). Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Atskyrimas nuo objektyviai juo negalinčių pasirūpinti tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Taigi, atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvams išlieka teisė vaiką lankyti, todėl, nors ir negalėdami nuolat gyventi su vaiku, tėvai gali puoselėti santykius su vaiku, toliau palaikyti emocinį ryšį. Atskyrimas gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo taikytas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, mažametės E. T. motinai L. T. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, dėl ligos atsiradusios nuo vaikystės jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis penkiasdešimčiai metų bei neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams atsižvelgus į turimą informaciją buvo nustatyta, jog paliekant naujagimę su mama, kyla pavojus vaiko saugumui: socialinės grėsmės pavojus vaiko fizinio saugumui, sveikatai ir gyvybei. Nustačius šias grėsmes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai priėmė teisėtą sprendimą leisti laikinai priimti ir prižiūrėti mažametę E. T., jos motinos L. T. sesei S. J.. E. T. yra vienišos motinos vaikas, jos tėvystė nenustatyta. Kaip matyti iš byloje esančio Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. E. T. laikinosios globos peržiūros akto Nr. VT8-64, atsakovės ir vaiko ryšys silpnas. Grįžusi iš ligoninės atsakovė nelabai suvokia, kad turi vaiką, kaip jį reikėtų prižiūrėti ir pan. Atsakovė dėl nuo gimimo turimos protinės negalios pati buvo nuolatinai globojama ir šiuo metu jai toliau reikalinga priežiūra. Ji nesuvokia, kaip tinkamai reikia pasirūpinti kūdikiu, kaip reikia jį maitinti, ji labiau su vaiku bendrauja, kaip su lėle, žaislu ir labai trumpai. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina teismo posėdžio metu bylos šalių duoti paaiškinimai. Atsakovės sesuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė savimi pasirūpinti tinkamai negali, ji nesuvokia, kad reikia apsiprausti, persirengti, jai reikia patiekti maistą, todėl akivaizdu, kad mažamečiu vaiku atsakovė pasirūpinti tikrai negebėtų. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovė nesugeba savimi pasirūpinti, rūko nuo žemės rastas cigaretes, keičia partnerius, geria su neaiškiais asmenimis.

Pažymėtina, jog Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas taip pat įtvirtintas CK 3.3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Be to, Konvencijos 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga apginti vaiką nuo įvairaus pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidinėjimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingumo, grubaus, vaiko garbę ir orumą žeminančio elgesio, kuriuos jis gali patirti iš asmenų, atsakingų už vaiko priežiūrą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurias turi užtikrinti tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Remiantis išdėstytomis teisės normomis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovės sveikatos būklę, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė negali užtikrinti tinkamą dukters priežiūrą, jos auklėjimą, ugdymą, todėl reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos yra pagrįstas.

Teismas pažymi, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Be to, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo nuo tėvų atskirtas, toks vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis.

Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Pagal CK 3.195 straipsnio nuostatas tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Pažymėtina, jog šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, įkalinimu ar kitomis priežastimis. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. T., išlaikymą jos vaikui E. T., po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo laikinosios globos (rūpybos) šiam vaikui nustatymo, t. y. nuo 2017 m. spalio 27 d.

Įvertinus tai, jog atsakovė yra atsakinga už mažametės dukros išlaikymą bei jos poreikius, taip pat tai, jog nors atsakovei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tačiau ji pripažinta iš dalies darbinga, t. y. jai nustatytas 35 procentų darbingumas, todėl gali dirbti tam tikrus darbus ir taip prisidėti prie dukros išlaikymo, ieškovės prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant iš motinos L. T., išlaikymą jos vaikui E. T., po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos (rūpybos) šiam vaikui nustatymo, t. y. nuo 2017 m. spalio 27 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.195, 3.200 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal CPK 406 straipsnio 2 dalį, atskyrus vaiką nuo tėvų, turi būti išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Tokia pareiga teismui nustatyta ir CK 3.183 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-2454 E. T. nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. lapkričio 15 d. ir paskirta laikinoji globėja (rūpintoja) – J. G., mažametės gyvenamoji vieta toliau nustatytina laikinosios globėjos J. G. gyvenamojoje vietoje, kur nustatyta vaiko laikinos globos vieta.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį tenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovei 2018 m. rugpjūčio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-2382-14875 suteikta antrinė teisinė pagalba, kuria ji atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atskirti mažametę E. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos L. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, kur nustatyta vaiko laikinoji globos vieta, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikui paskyrimo.

Priteisti iš L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai E. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2017 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymui pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko globėjai (rūpintojai).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo mažametei E. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.