- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-219-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- R. K., D., D. K., Vytauto J
- Atsakovas
- A. D., K. D., O. M.
- Trečiasis asmuo
- J. Ž., K. U., Alytaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Diana Dūdienė, Jūratė Rusteikaitė, Jūratė Rusteikatė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. K., D. K. ir Vytauto J. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-30-182/2008 pagal ieškovų R. K., D. K., Vytauto J. K. ieškinį atsakovams A. D., K. D., O. M., tretiesiems asmenims K. U., J. Ž., Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai R. K., D. K. ir V. J. K. 2007-10-01 pateikė ieškinį, 2008-03-14 ir 2008-08-26 patikslintus ieškinius, prašydami:
1) nustatyti kelio servitutą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Leipalingio k.v., esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje (tarnaujančiam daiktui), priklausančiam atsakovei A. D., pagal Žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 1999-12-22 įsakymu Nr.59-1318, suteikti teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų keliu per atsakovės sklypo (tarnaujantį daiktą) dalį, kuri ieškovų pateiktame siūlomo nustatyti kelio servituto plane pažymėta tarp taškų 19-20-21-22-23-24-25-26, užimančią 459 kv.m. viešpataujantiems daiktams, tai yra ieškovų R. K. ir D. K. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Leipalingio k.v. ir ieškovo V. J. K. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Leipalingio k.v., esantiems (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje, viešpataujantiems daiktams tinkamai naudoti;
2) nustatyti kelio servitutą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Leipalingio k.v., esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje (tarnaujančiam daiktui), priklausančiam atsakovui K. D., pagal Žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 2002-05-20 įsakymu Nr.15-786, suteikti teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų keliu per atsakovo žemės sklypo (tarnaujantį daiktą) dalį, kuri šio žemės sklypo plane pažymėta taškais 1-2-3, o taip pat ieškovų pateiktame siūlomo nustatyti kelio servituto plane pažymėta tarp taškų 7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20, užimančią 319 kv.m. viešpataujantiems daiktams, tai yra ieškovų R. K. ir D. K. žemės sklypui ir ieškovo V. J. K. žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje, viešpataujantiems daiktams tinkamai naudoti;
3) nustatyti kelio servitutą žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Leipalingio k.v., esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje (tarnaujančiam daiktui), priklausančiam atsakovei O. M., pagal Žemėtvarkos projektą, patvirtintą Alytaus apskrities viršininko 2002-05-20 įsakymu Nr.15-786, suteikti teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų keliu per atsakovės žemės sklypo (tarnaujantį daiktą) dalį, kuri šio žemės sklypo plane pažymėta taškais 1-2-3, o taip pat ieškovų pateiktame siūlomo nustatyti kelio servituto plane pažymėta tarp taškų 8-20, užimančią 319 kv.m. viešpataujantiems daiktams, tai yra ieškovų R. K. ir D. K. žemės sklypui ir ieškovo V. J. K. žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje, viešpataujantiems daiktams tinkamai naudoti;
4) nustatyti kelio servitutą žemės sklypui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), Leipalingio k.v., esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje (tarnaujančiam daiktui), priklausančiam atsakovui K. D., suteikti teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų keliu per atsakovo žemės sklypo, (tarnaujantį daiktą) dalį, kuri ieškovų pateiktame siūlomo nustatyti kelio servituto plane pažymėta tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-8, užimančią 214 kv.m. viešpataujantiems daiktams, tai yra ieškovų R. K. ir D. K. žemės sklypui ir ieškovo V. J. K. žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje, viešpataujantiems daiktams tinkamai naudoti;
5) Jei pirmasis reikalavimas atsakovei A. D. nebūtų patenkintas, prašė taikyti alternatyvų ieškinio reikalavimą, t.y. nustatyti kelio servitutą A. D. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje (tarnaujančiam daiktui), suteikiant teisę neatlygintinai bet kuriuo paros metu ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų keliu per atsakovės sklypo (tarnaujantį daiktą) dalį, kuri ieškovų pateiktame alternatyviame siūlomo nustatyti kelio servituto plane pažymėta tarp taškų 19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36, užimančią 576 kv.m. viešpataujantiems daiktams, tai yra ieškovų R. K. ir D. K. žemės sklypui ir ieškovo V. J. K. žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) kaime, Druskininkų savivaldybėje, viešpataujantiems daiktams tinkamai naudoti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai išvažiavimui į plentą visada naudojosi bendro naudojimosi keliu, kuris eina per atsakovų žemės sklypus. 2006 m. atsakovės A. D. nuosavybės teise valdomame sklype esančios bendrojo naudojimo kelio atkarpos dalis buvo neteisėtai suarta ir užsėta, o įvažiavimas į šį bendrojo naudojimo kelią užtvertas naujai pastatyta tvora su vartais, tokiu būdu ieškovai nebegali bendrojo naudojimo keliu patekti į savo žemės sklypus. Būtinybę nustatyti kelio servitutą atsakovų sklypams patvirtina ta aplinkybė, kad šiuose sklypuose esantis bendrojo naudojimo kelias yra pažymėtas įvairiuose teritorijų planavimo dokumentuose, kurie gali būti keičiami tik teisės aktų nustatyta tvarka. Trečiojo asmens K. U. žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, yra nustatyti ir įregistruoti kelio servitutai (teisė važiuoti transporto priemonėmis bei naudotis pėsčiųjų taku), kurie užtikrina ieškovų žemės sklypų, kaip viešpataujančių daiktų, tinkamą naudojimą. K. U. sklypui nustatytas kelio servitutas nesiriboja su pagrindiniu keliu Leipalingis – Seirijai, o veda tiesiai į A. D. sklype esantį (buvusį) kelią, kuris paskui susijungia su bendro naudojimo keliu, einančiu per K. D. ir O. M. žemės sklypus. Ieškovai nesutiko su A. D. siūlomu alternatyviu keliu patekti į ieškovų sklypus, t.y. palei šiaurinę atsakovų ir K. U. sklypų dalį, pamiške, valstybei priklausančia žeme iki pat Giedvardžio einančiu keliu, leidžiančiu tinkamai susisiekti su ieškovų sklypais, kadangi atsakovės nurodomoje vietoje kelio nėra, o yra tik naujai suformuotos vėžės virš 2006 m. vasarą paklotos ir užkastos kabelio linijos. Be to, minimos vėžės, kaip kelias, negali būti naudojamas dėl to, kad jo intensyvus naudojimas bei važiavimas transporto priemonėmis prieštarautų teisės aktų nuostatom, reglamentuojančiom elektros tinklų apsaugos taisykles. Taip pat ieškovai sutinka siūlyti alternatyvų variantą, t.y. šią kelio servituto dalį nustatyti, aplenkiant gyvenamąjį namą didesniu atstumu. Įvertinant galimus atsakovų nuostolius dėl kelio servituto jų žemės sklypams nustatymo, reikėtų atsižvelgti į tai, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantys sklypai naudojami tik rekreaciniams tikslams, poilsiniams poreikiams tenkinti. Įvertinus šių sklypų naudojimo sezoniškumą bei tai, kad sklypuose (juose esančiuose/būsimuose statiniuose) ieškovai pastoviai negyvena ir neketina turėti nuolatinės gyvenamosios vietos, važiavimas transporto priemonėmis bei naudojimasis pėsčiųjų taku per atsakovų žemės sklypus būtų palyginus itin retas, dėl ko atsakovų nuostoliai (jei jie kiltų) dėl servituto nustatymo teismo sprendimu būtų minimalūs (CK 4.112 str. 1 d., 4.124 str. 1 d., 4.126 str. 1 d., Žemės įstatymo 23 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė A. D. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 4,48 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav. Atsakovei priklausančiame žemės sklype servitutai nenustatyti. Ieškovai per atsakovei priklausantį žemės sklypą važiuodavo be jos sutikimo, savavališkai. Atsakovė yra įregistravusi ūkininko ūkį, verčiasi žemės ūkio kultūrų auginimu, todėl, būdama žemės sklypo savininkė, savo žemės sklypą suarė ir užsodino bulvėmis bei kitomis kultūromis. Nuo tada ieškovai savo žemės sklypus pasiekdavo, važiuodami pamiškės keliu, priklausančiu Veisiejų miškų urėdijai arba žvyrkeliu, einančiu Drapalių kaimo link, todėl jų teiginiai, jog neturi kitos galimybės pasiekti savo žemės sklypus, yra nepagrįsti. Pasiekti savo sklypus ieškovai gali bent dviem alternatyviais keliais. Atsakovė siūlė ieškovams nustatyti servitutinį kelią pagal jos pateiktą projektą, t.y. nuo asfaltuoto kelio Leipalingis – Serijai ties mišku pasukti į dešinę ir važiuoti pamiške esančiu keliu iki trečiojo asmens K. U. ir jos žemės sklypų ribos, po to pasukti į dešinę ir jos sklypu važiuoti iki trečiojo asmens K. U. sklype esančio servituto. Atsakovė sutiko, kad ieškovai susisiekimui su pamiške einančiu keliu naudotųsi jos žemės sklypo dalimi. Kelias, esantis pamiškėje yra mineralizuota zona, kuri skirta privažiuoti į mišką, kilus gaisrui. Veisiejų miškų urėdija sutinka, kad pamiškėje esantis kelias (mineralizuota zona) būtų naudojama susisiekimui su ieškovų žemės sklypais. Šis projektas geriausiai atitinka abiejų šalių interesus. Ankstesnis žemės sklypo, kuris dabar priklauso ieškovams, savininkas žemės sklypą pasiekdavo, naudodamasis nuo miško pusės šiauriniu sklypo pakraščiu ir toliau 6 metrų pločio žvyruotu keliu, einančiu per mišką iki asfaltuoto kelio Leipalingis – Seirijai (CK 1.5 str., 4.117 str.– 4.121 str., 6.237 str. – 6.242 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str., Žemės įstatymo 21 str. 6 p., 23 str. 3 p.).
Atsakovas K. D. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad K. U. savo sklypu išvažiuoja per mišką žvyrkeliu iki kelio Leipalingis – Seirijai, tai sudaro apie 700 m gero žvyruoto kelio, tuo pačiu keliu galėtų naudotis ir ieškovai. Jei ieškovams toks variantas netinka, atsakovas pritarė 2007-08-22 Alytaus apskrities viršininko sudarytos specialistų komisijos akto išvadoms ir sutiko, kad ieškovai važiuotų pamiške per A. D. ir K. D. sklypus. Naujai daromą kelią būtų galima atitraukti 1 m atstumu nuo patiesto elektros kabelio. Atsakovas nesutiko, kad servitutinis kelias eitų pro A. D. sodybą, kurioje jis gyvena, kadangi tai neatitiktų sanitarinių higienos reikalavimų.
Tretysis asmuo K. U. atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad, atsakovei A. D. suardžius bendrojo naudojimo kelio atkarpos dalį, einančią per jai priklausantį sklypą ir pastačius apsauginę tvorą, pravažiavimas tapo neįmanomas. Netekę susisiekimo su pagrindiniu keliu, ieškovai buvo priversti suformuoti naujas vėžes ir važiuoti šiaurinėmis K. D., A. A. D. ir K. U. sklypo ribomis ir vėliau kirsti didelę K. U. sklypo dalį iš šiaurinės pusės, kad patektų į savo sklypus. Šia dalimi ieškovai naudojasi neteisėtai, kadangi K. U. sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, jau yra nustatytas ir įregistruotas kelio servitutas viešpataujančių daiktų – ieškovų sklypų atžvilgiu. Dėl šios priežasties ieškovai susisiekimui su savo sklypais turi teisę naudotis tik įregistruoto servituto apimtyje. Ieškovų neteisėtai naudojamas pravažiavimas K. U. sklype buvo užtvertas. Nenustačius ieškovų prašomo kelio servituto, būtų pažeista ne tik ieškovų, bet ir trečiojo asmens nuosavybės teisės (CK 4.98 str., 4.124 str., 4.126 str., Žemės įstatymo 23 str. 1 d. 3 p.).
Tretysis asmuo J. Ž. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutinis kelias eitų prie pat jai nuosavybės teise priklausančios namų valdos. Nuo namo iki kelio ašies atstumas tesudaro apie 5 metrus. Nustačius ieškovų prašomą servitutą būtų drumsčiama ramybė ir dėl automobilių judėjimo per namo kiemą einančiu keliu kiltų grėsmė name gyvenantiems asmenimis. Automobiliai keltų triukšmą, dulkes, jų išmetamos dujos keltų pavojų sveikatai, užterštų šulinio vandenį. Be to, ieškovai turi kitas alternatyvias galimybes pasiekti savo sklypus, tačiau ieškovai nesinaudoja visomis galimybėmis, o siekia tik jiems patogesnio privažiavimo (CK 4.113 str., Žemės įstatymo 21 str. 1 p., 23 str. 3 p.).
Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė nagrinėti jį teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008-11-05 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš kiekvieno ieškovo atsakovės A. D. naudai po 500 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, po 166,66 Lt išlaidų, susijusių su alternatyvaus servituto plano parengimu, viso po 666,66 Lt bei po 112,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas priteisė iš kiekvieno ieškovo trečiojo asmens J. Ž. naudai po 166,66 Lt turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad ieškovai, atsakovai ir tretysis asmuo K. U. yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav., savininkai. Ieškovui V. J. K. nuosavybės teise priklauso 2,7002 ha žemės sklypas, ieškovams R. K. ir D. K. - 0,5623 ha žemės sklypas, trečiajam asmeniui K. U. -4,8086 ha žemės sklypas, atsakovei A. D. - 4,48 ha žemės sklypas, atsakovui K. D. - 1,12 ha ir 0,64 ha žemės sklypai, atsakovei O. M. - 3,36 ha žemės sklypas. Trečiajam asmeniui J. Ž. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir ūkio pastatai ir pro J. Ž. namų valdą eitų ieškovų prašomas nustatyti servitutinis kelias.
Teismas nustatė, kad ieškovų žemės sklypai neturi tiesioginio susisiekimo su pagrindiniu asfaltuotu keliu Leipalingis – Seirijai, įvertinęs vietos apžiūros protokolą. Atsakovai šios aplinkybės neginčijo, pripažindami, kad ieškovų žemės sklypai nesiriboja su pagrindiniu keliu. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas ne dėl servituto nustatymo būtinumo, bet dėl konkrečios servituto nustatymo vietos. Teismas konstatavo, kad tiek pagrindinis, tiek alternatyvus ieškovų prašomo nustatyti servitutinio kelio planas (variantas) neprotingai riboja net trijų asmenų – atsakovų, kaip žemės sklypų savininkų, nuosavybės teises, pažeidžia jų teisėtus interesus, t.y. ieškovai prašo nustatyti servitutus net keturiems žemės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, kurie priklauso trims skirtingiems asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškovų siūlomas nustatyti servitutinis kelias visų žemės savininkų sklypus padalintų į dvi dalis. Tai sumažintų jų vertę, apribotų atsakovų teisę žemės sklypus naudoti pagal tikslinę jų paskirtį. Teismas nustatė, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Be to, atsakovė A. D. yra įregistravusi ūkininko ūkį. Teismas pažymėjo, jog, nustačius servitutą pagal ieškovų prašomą planą, būtų apsunkintas žemės ūkio naudmenų įdirbimas, atsakovė A. D. ir kiti atsakovai netektų galimybės žemės ūkio produktus auginti vientisuose sklypuose. Teismas, vertindamas ieškovų pagrindinį planą, atkreipė dėmesį, kad ieškovų siūlomas servitutinis kelias eina prie pat J. Ž. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Teismas iš 2006-06-11 vietos apžiūros protokolo nustatė, kad atstumas nuo pietvakarinio namo kampo iki keliuko ašies yra 5,10 m, atstumas nuo pietrytinio namo kampo iki keliuko ašies 5,60 m, o atstumas nuo gyvenamojo namo iki keliuko krašto tesudaro 4 m. Teismas pažymėjo, jog tenkinus ieškovų reikalavimus, jie įgytų teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis pro pat J. Ž. priklausantį gyvenamąjį namą. Transporto priemonių judėjimas nedideliu atstumu nuo gyvenamojo namo trikdytų gyvenamojo namo gyventojų ramybę, ribotų jų teisę į poilsį. Teismas konstatavo, jog toks ieškovų reikalavimas (nustatyti servitutinį kelią prie pat gyvenamojo namo) yra nesuderinamas su LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau Vyriausybės nutarimas) 6 p., 6.1 p. reikalavimais, kadangi J. Ž. priklausantis gyvenamasis namas atsidurtų servitutinio keliuko apsaugos zonoje. Teismas, vertindamas ieškovų pateiktą alternatyvų siūlomo servituto variantą (planą), pažymėjo, kad servitutinis kelias taip pat eitų net per keturis sklypus, būtų apribotos trijų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės, atsakovų žemės sklypai būtų padalinti į dvi dalis.
Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė A. D. siūlė ieškovams nustatyti servitutinį kelią pagal jos pateiktą projektą, nuo asfaltuoto kelio Leipalingis – Seirijai ties mišku pasukti į dešinę ir važiuoti valstybei priklausančioje žemėje esančiu pamiškės keliu iki trečiojo asmens K. U. ir jos žemės sklypų ribos, tada pasukti į dešinę ir jos sklypu važiuoti iki trečiojo asmens K. U. sklype esančio servituto. Be to, A. D. sutiko, kad ieškovai susisiekimui su pamiške einančiu keliu naudotųsi jos žemės sklypo dalimi neatlygintinai. Teismas iš Leipalingio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto II – ojo papildymo, patvirtinto Alytaus apskrities viršininko 2007-11-12 įsakymu Nr. 15-Ž-2478, ištraukos nustatė, kad valstybei priklausančio žemės sklypo atkarpoje, esančioje prie miško, nuo asfaltuoto kelio Leipalingis – Seirijai iki A. D. ir K. U. žemės sklypų ribos projektuojamas 4 metrų pločio servitutinis kelias. Teismas pažymėjo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad valstybė atsakovės pasiūlytam servituto projektui pritartų ir neprieštarautų, tačiau servitutinio kelio įrengimo detales reikėtų papildomai derinti su skirstomųjų tinklų, miškų urėdijos, regioninių kelių priežiūrą atliekančios institucijos atstovais.
Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad atsakovės pasiūlytas servituto variantas yra neįgyvendinamas, nes atsakovės nurodyta pamiške yra nutiestas 10 kW požeminis elektros kabelis, einantis į kaimo turizmo sodybą. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimo VI skyriuje, reglamentuojančiame elektros linijų apsaugos zonų teisinį režimą, nėra įtvirtintas imperatyvus draudimas elektros linijų apsaugos zoną naudoti susisiekimui su gretimais žemės sklypais. Priešingai, Vyriausybės nutarimo VI skyriaus 20 p. 20.1 p. numatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus. Kelias yra apibrėžiamas, kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Tai reiškia, kad elektros linijos apsaugos zonoje tiesti (statyti) kelius galima gavus elektros tinklų įmonės raštišką leidimą, bet jokiu būdu ne imperatyvų – absoliutų draudimą vykdyti kelių tiesimo (statybos) darbus. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės siūlomo servituto atkarpoje, kurioje nutiestas požeminis elektros kabelis, elektros tinklų įmonė nedavė raštiško leidimo tiesti (statyti) kelią. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pasiūlytas servituto planas (variantas) ne tik suteiktų ieškovams galimybę tinkamai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais sklypais, t.y. užtikrintų ieškovų privažiavimą prie sklypų, bet ir užtikrintų protingą visų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyrą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės siūlomas servitutinis kelias apribotų tik jos vienos, o ne trijų žemės sklypų savininkų, nuosavybės teises, jis eitų prie sklypo ribos, todėl atsakovės žemės sklypas nebūtų padalintas į dvi dalis, būtų išsaugotas žemės sklypo vientisumas, taip iki minimumo sumažinant atsakovės nuosavybės teisių apribojimą.
Teismas iš atsakovų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nustatė, kad jų žemės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, servitutai nenustatyti, šie duomenys yra nenuginčyti. Teismas pažymėjo, kad K. U. ir V. J. K. žemės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, kelio servitutai buvo nustatyti ne nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu, bet po kelerių metų, tvirtinant žemės sklypų padalijimą, o atkuriant nuosavybės teises nei atsakovams, nei dabar ieškovams priklausantiems žemės sklypams, kaip tarnaujantiems daiktams, kelio servitutai nebuvo nustatyti.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovai, reikalaudami nustatyti servitutą būtent pagal jų pasiūlytus planus neišnaudojo visų alternatyvių galimybių susisiekimui su savo žemės sklypais, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovų ieškinį atmetė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškinys atmestas, konstatavo, jog atsakovė A. D. ir tretysis asmuo J. Ž., įstojusi į bylą atsakovų pusėje, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovė prašė priteisti iš ieškovų 1500 Lt turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 500 Lt išlaidas, susijusias su siūlomo servituto plano sudarymu, o tretysis asmuo prašė priteisti 500 Lt turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalių dydžių, todėl iš kiekvieno ieškovo atsakovės naudai priteisė po 500 Lt, o trečiojo asmens J. Ž. naudai po 166,66 Lt iš kiekvieno ieškovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad atsakovės išlaidos, susijusios su alternatyvaus servituto plano parengimu, pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl iš kiekvieno ieškovų atsakovės naudai priteisė po 166,66 Lt (CK 1.5 str. 4 d., 4.112 str. 1 d., 4.124 str. 1 d., 4.126 str. 1 d., 4.262 str., CPK 79 str., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. 150 str.).
Šalies argumentai
Ieškovai R. K., D. K. ir V. J. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinant ieškinį visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų siūlomas nustatyti tiek pagrindinis, tiek alternatyvus kelio servituto planas (variantas) yra susijęs su neproporcingu ir nepagrįstu atsakovų nuosavybės teisių ribojimu bei teisėtų interesu pažeidimu, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl servituto priverstinio nustatymo teismo sprendimu. Ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas nebūtų naujai suformuotas bei papildomai apsunkinantis atsakovų žemės sklypų naudojimą kelias, kadangi šis kelias realiai buvo ir yra naudojamas susisiekimui tiek atsakovų, tiek ieškovų (iki A. D. neteisėtų veiksmų suariant keliuko atkarpą), t.y. prašymas šį kelią teismo sprendimu įteisinti kaip servitutinį, papildomai negali nei sumažinti atsakovų sklypų vertės, nei padalinti juos į dvi dalis, nei apsunkinti žemės ūkio naudmenų įdirbimą, nei atimti galimybę žemės ūkio produktus auginti vientisuose sklypuose.
2) Teismo nurodytas galimas kilusio ginčo sprendimo būdas nustatyti kelio servitutą pagal atsakovės A. D. siūlomą kelio servituto projektą yra susijęs su papildomais atsakovams priklausančių sklypų apsunkinimais, kadangi teismo nurodytas kelias niekada nebuvo suformuotas ir jo suformavimas bei eksploatavimas lemtų atsakovės A. D. žemės sklypo sumažėjimą, esamų žemės ūkio naudmenų sunaikinimą ir apsunkinimą jas įdirbant, žemės sklypo padalijimą. Be to, dėl itin siauro valstybei priklausančioje žemėje esančio pamiškės ruožo siūlomas servitutinis kelias ar jo dalis ribotųsi ar užimtų dalį atsakovų K. D. ir A. D. žemės sklypų šiaurinio ploto arba tektų kirsti valstybei priklausančio miško ruožą ir tokiu būdu atsirastų nepagrįsta žala valstybei. Minėtam kelio servituto varianto įgyvendinimui būtinas papildomas derinimas su atsakingomis institucijomis, t.y. elektros skirstomaisiais tinklais, miškų urėdija, regioninių kelių priežiūrą atliekančios institucijos atstovais, jo realizavimas susijęs su didelėmis laiko sąnaudomis, piniginėmis lėšomis bei kitais apsunkinimais. Dėl to toks kelio servituto variantas kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo įstatyme įtvirtintam normalių sąnaudų kriterijui bei teismų praktikoje pabrėžiamai tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų pusiausvyrai.
3) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovų aplinkybių, kurias pagrindė rašytiniai įrodymai, kad bendro naudojimo keliukas, einantis per atsakovų žemės sklypus ir sutampantis su ieškovų prašomu nustatyti kelio servituto planu yra kartografiškai pažymėtas, nurodytas kaip kelio naudmena, ir/ar išjungtas iš bendrų atsakovų žemės sklypų naudmenų daugelyje žemėtvarkos dokumentų. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybių, kad atsakovės A. D. elgesys, suariant keliuko atkarpą, jungiančią jos sklypą su trečiojo asmens K. U. yra neteisėtas, pažeidžiantis specialiuose žemėtvarkos planavimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, nes savavališkai kelio naudmenas pakeitusi žemės ūkio naudmenomis, neturėdama tam leidimo, atsakovė pažeidė ne tik ieškovų teises ir saugomus interesus, tačiau ir LR Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. reikalavimus bei kitus galiojančius įstatymus.
4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis tik vieninteliu motyvu dėl nustatytinu servitutiniu keliu ribojamų žemės sklypų ir jų savininkų skaičiaus atmetė ieškovų pateiktą alternatyvų kelio servituto variantą, kuriuo siūlomas nustatyti kelio servitutas protingu atstumu aplenkia A. D. sodybą, todėl negali prieštarauti nustatytiems kelių apsaugos zonos reikalavimams. Tokiu kelio servituto variantu, kaip galimu ginčo sprendimo būdu, įsitikino ir pats teismas vietos apžiūros metu 2008-06-11.
5) A. D. nebuvo pateikusi teismo sprendime nurodyto siūlomo kelio servituto varianto. Atsakovės A. D. projektas dėl kelio servituto nustatymo yra iš esmės skirtingas nei nurodyta skundžiamame sprendime: atsakovės siūlomas servitutinis kelias prasidėtų ties trečiojo asmens K. U. sklype esančiu kelio servitutu, vestų rytine atsakovės A. D. sklypo ploto dalimi ir suktų į dešinę palei šiaurinę trečiojo asmens K. U. sklypo dalį (t.y. ne į kairę vedančią pamiškės keliuku palei šiaurinę A. D. sklypo ribą kaip nurodo teismas), toliau užsuktų į kairę į valstybinėje žemėje esantį žvyruotą kelią. Toks A. D. siūlomas variantas, kurio nenurodė teismas skundžiamame sprendime, nebuvo priimtinas ieškovams, nes jis faktiškai neįgyvendinamas. Šiaurinė K. U. sklypo dalis betarpiškai ribojasi su valstybei priklausančiu mišku, todėl pagal atsakovės siūlomą planą nėra galimybės išvažiuoti valstybei priklausančio miško žeme, neiškertant miško arba nekertant K. U. sklypo ribų ir jas žyminčios tvoros. Tokiam pasiūlymo variantui nepritarė nei K. U., nei Alytaus apskrities viršininko administracija, jo nelaikė įgyvendinamu ir teismas.
6) Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi reikalavimai teismui buvo pareikšti dėl dviejų atskirų nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų), kurių vienas priklauso bendraturčiams R. K. ir D. K., todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti padalintos į dvi dalis ir atmetus ieškinį turėtų būti priteistos iš ieškovo V. J. K. ir solidariai iš ieškovų R. K. ir D. K..
Atsiliepimas
Atsakovė A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai turėtų tartis su K. U. ir atlygintinai naudotis jo sklype einančiu keliu.
Atsakovė O. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą.
Atsakovas K. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą, bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo J. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. 2008-12-18 Druskininkų m. architektūros skyrius J. Ž. namo projekte nubraižė 3x2,5 m. pločio verandą namo pietinėje pusėje, šiuo metu jau išlieti verandos betoniniai pamatai. Dėl šių aplinkybių ieškovų norimas tiesti servitutinis kelias eitų per 1,5 m nuo gyvenamojo namo. Be to, J. Ž. planuoja užsiimti kaimo turizmo verslu, todėl nustačius servitutinį kelią būtų apribotos ir pažeistos jos nuosavybės teisės.
Tretysis asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pabrėžęs, kad, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai–nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).
Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Viena vertus tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pvz., sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pvz., turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu. Savininko nuostoliai dėl servituto nustatymo gali būti daikto pertvarkymo išlaidos, veiklos ribojimai ir nuostolių dydžio klausimas yra susijęs su servituto turiniu (suvaržymų pobūdžiu, apimtimi ir kt.). Lietuvos teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismui nustatant servitutą viena iš reikšmingų bylos aplinkybių yra servituto atlygintinumo klausimo išsprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).
Nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškovų reikalavimai grindžiami kelio servituto nustatymo planais, kurie neatitinka minėtų reikalavimų (1 t., b.l. 84 - neįrašyta, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų) ir pirmosios instancijos teismas nepareikalavo ieškovų pateikti servituto nustatymo planą (schemą), suderintą valstybės žemėtvarkos institucijose (1 t., b.l. 84; 4 t., b.l. 118, 119). Apeliacinės instancijos teismui pateiktas ieškovų servituto planas (5 t., b.l. 95-96) irgi nėra suderintas valstybės žemėtvarkos institucijose.
Nagrinėjamoje byloje pirmojoje instancijoje atsakovė A. D. pateikė priešieškinio reikalavimus (4 t., b.l. 81-86), prašydama ieškovams nustatyti servitutinį kelią pagal jos pateiktą projektą, t.y. nuo asfaltuoto kelio Leipalingis – Serijai ties mišku pasukti į dešinę ir važiuoti pamiške esančiu keliu iki trečiojo asmens K. U. ir jos žemės sklypų ribos, po to pasukti į dešinę ir jos sklypu važiuoti iki trečiojo asmens K. U. sklype esančio servituto. Atsakovė A. D. pateikė kelio servituto planus (2 t., b.l. 92-95; neįrašyta, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų; 4 t., b.l. 175), nesuderintus valstybės žemėtvarkos institucijose.
Pirmosios instancijos teismas atsakovės A. D. pateiktus priešieškinio reikalavimus 2008-08-21 nutartimi (4 t., b.l. 87-88) priėmė, laikydamas atsiliepimu į ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovui, kaip šaliai, pareiškus priešieškinio reikalavimus, įstatymas nenumato galimybės teismo nuožiūra pakeisti šalies pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir priešinius reikalavimus laikyti atsiliepimu į ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, t.y. atsakovės A. D. pateikto priešieškinio (4 t., b.l. 81-86) ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 141 str. 3 d., 143 str., 230 str., nes teismas nebuvo paskyręs termino ieškovams ir atsakovei A. D. visiškai suformuluoti reikalavimus ir jų pagrindą.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą. Tai, kad teismas nebuvo paskyręs termino ieškovams ir atsakovei A. D. visiškai suformuluoti savo reikalavimus ir jų pagrindą, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 115 str., 138 str., 143 str.).
Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Kadangi tinkamas šios bylos išsprendimas susijęs su naujų reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu, būtinumu užtikrinti išsamų didelės apimties tyrimą, o dėl to būtų pagrįsta užtikrinti bylos šalių teisę į apeliaciją, tai byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir prašymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina byla (LR CK 1.5 str., CK 4.112 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Įstatymų leidėjas numatė, kad panaikinus sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Apeliantų advokatė Jūratė Rusteikaitė – Bakšienė (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėjo Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2008-12-05 įmokos mokėjimo kvitą (4 t., b.l. 214) 509 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantų advokatei grąžinti žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti advokatei Jūratei Rusteikatei – Bakšienei (a. k. (duomenys neskelbtini) 509 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė Teisėjai Rasa Gudžiūnienė