- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1786-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01798-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. R. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, t. y. dėl to, kad 2010 m. gegužės 15 d., apie 1 val. 25 min., ji vairavo automobilį „Opel Meriva“ būdama neblaivi, kai nustatytas 0,66 promilių girtumas. Teismas pažymėjo, jog A. R. tvirtino, kad prieš tikrinimą alkoholio matuokliu buvo pasipurškusi burną gleivinės purškalu „MIRAMILE“, nuo kurio ir galėjo atsirasti užfiksuotas promilių skaičius. Teismas atliko eksperimentą ir jo pagrindu padarė išvadą, jog nėra galimybės paneigti A. R. argumento, kad alkoholio matuoklis 0,66 promilių neblaivumą nustatė dėl burnos purškalo panaudojimo. Pabrėžė, kad medicinos įstaigoje buvo nustatyta, jog A. R. yra blaivi. Nurodė, kad 2010 m. birželio 21 d. ekspertizės akte konstatuota, jog purškalo „MIRAMILE“ sudėtyje esantis etilo alkoholis sudaro pagrindą teigti, kad šio purškalo poveikis, esant nepraskalautai burnai, galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad A. R. vairavo automobilį būdama neblaivi.
II.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad A. R. versiją apie naudotą burnos purškalą iškėlė tik pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atliekant eksperimentą, pasipurškus burnos purškalu „MIRAMILE“, po vienos minutės alkoholio matuoklis rodė 2,82 promilės, tuo tarpu policijos pareigūnai A. R., tariamai pasipurškusiai šiuo purškalu, nustatė 0,66 promilės. Pabrėžia, kad byloje nėra įrodymų, jog policijos pareigūnai pažeidė vairuotojo neblaivumo tikrinimo tvarką. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti kitą eismo įvykio dalyvį bei neblaivumą tikrinusį policijos pareigūną, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti A. R. argumentus dėl jos naudoto burnos purškalo, bei apibūdinti kitas neblaivumo nustatymo aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir nurodo, kad policijos pareigūno prašė, jog jos neblaivumas būtų patikrintas antrą kartą. Pažymi, kad policijos pareigūnai nesutiko jos nuvežti į medicinos įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Paaiškina, kad negali tikslai nurodyti, kiek laiko praėjo nuo purškalo panaudojimo iki pūtimo į alkoholio matuoklį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, jog aplinkybė, kad A. R. vairavo automobilį būdama neblaivi, neįrodyta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2010 m. gegužės 15 d., 1 val. 48 min., po eismo įvykio A. R. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 buvo nustatytas 0,66 promilės neblaivumas (b. l. 10). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0648054 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0201 buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti (b. l. 14). Atsižvelgiant į galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 0,017 promilės) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, matyti, kad asmens neblaivumas aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą (0,643 promilės). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. R. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais.
Iš byloje esančio Medicininės pažiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 32 matyti, kad A. R. tos pačios dienos 6 val. 10 min. medicinos įstaigoje alkoholio matuokliu nustatyta 0,00 promilių, iš A. R. 6 val. 20 min. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 17, 19), todėl padaryta išvada, kad A. R. blaivi. Pažymėtina, kad A. R. blaivumo faktas patvirtintas ne sustabdymo momentu, o praėjus keturioms valandoms nuo pažeidimo fiksavimo. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime nenuneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Be to, ekspertizės akte Nr. EG739/10(05), įvertinus Vidmarko formulėje esantį nurodytą natūralų alkoholio skilimo per 1 val. kiekį, konstatuota, kad yra pagrindo teigti, jog pirmojo matavimo alkoholio matuokliu metu A. R. galėjo būti nustatytas 0,66 promilių girtumas (b. l. 24). Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino ir nepagrįstai rėmėsi vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamos A. R. argumentu, jog prieš policijos pareigūnams atliekant jos neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu, ji burną papurškė skysčiu „MIRAMILE“. Nors teismo atliktas eksperimentas patvirtino, jog skystis „MIRAMILE“, jį panaudojus prieš tikrinimą alkoholio matuokliu, gali įtakoti alkoholio matuoklio rodmenis, ką iš esmės patvirtino ir minėtas ekspertizės aktas Nr. EG739/10(05), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad A. R. būtų buvusi pasipurškusi minėtu skysčiu prieš policijos pareigūnams atliekant jos neblaivumo patikrinimą. Priešingai, pirminiame paaiškinime A. R. apie burnos purškalo naudojimą nieko nenurodė (b. l. 12) ir šią versiją iškėlė tik pirmosios instancijos teisme. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno T. D. tarnybinio pranešimo, A. R. neblaivumas buvo patikrintas policijos pareigūnui pajutus iš A. R. burnos sklindantį alkoholio kvapą (b. l. 48). Policijos pareigūno R. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog kitas eismo įvykio dalyvis įtarė A. R. esant neblaiviai, nes iš jos burnos sklido alkoholio kvapas (b. l. 9). Taigi pirmosios instancijos teismui kilus įtarimų, jog alkoholio matuoklio rodmenys galėjo būti sąlygoti burnos purškalo, turėjo apklausti kitą eismo įvykio dalyvį ir minėtą policijos pareigūną. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas T. D., atlikęs A. R. patikrinimą alkoholio matuokliu, taip pat galėjo patvirtinti ar paneigti A. R. nurodytą aplinkybę, kad burnos purškalą ji galėjo naudoti likus 1-2 minutėms iki pareigūno atlikto neblaivumo patikrinimo.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. R. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pirmosios instancijos teismui visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų bylai svarbių įrodymų, taip pažeidžiant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.