Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ZSFP-78492 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), yra įsteigta namo bendrija, veikianti namo gyventojų vardu bei jų teisėtais interesais. Namo sklypas ribojasi su žemės sklypu (toliau – ir Žemės sklypas), kurio nuosavybės teisės priklauso Lietuvos Respublikai. 1975 m. buvo užbaigta Namo statyba bei susiklostė faktinė situacija, jog Žemės sklypu buvo realiai naudojamasi kaip aikštele, kurioje buvo statomi gyventojų automobiliai, taip pat aikštelė užtikrino Namo gyventojų ir bendro naudojimo objektų priešgaisrinę saugą. Pareiškėjui 2020 m. lapkričio mėnesį tapo žinoma, jog yra inicijuotos administracinės procedūros dėl Žemės sklypo suformavimo ir jo sujungimo su besiribojančiu žemės sklypu (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą dėl nurodytų administracinių procedūrų negalimumo, prieštaravimo teisės aktų reikalavimams, tačiau jokie atsakymai gauti nebuvo bei, nepaisant keliamų abejonių, 2021 m. birželio 11 d. buvo surašytas Įsakymas, kurio pagrindu Žemės sklypas buvo sujungtas su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes laisvoje valstybinėje žemėje nebuvo galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų bei jis atitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sąvoką. Įsakymas pažeidžia pareiškėjo (kuris veikia gyventojų interesais) teises ir teisėtus interesus, nes Žemės sklypą sujungus su besiribojančiu žemės sklypu, Namo gyventojams buvo eliminuotos galimybės naudotis aikštele (Žemės sklypu).

2.2. Atsakovas neteisėtai sujungė Žemės sklypą su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi jis neturėjo įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinio statuso bei neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunktyje įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Šiuo atveju Žemės sklypas patenka į mišrias teritorijas, kuriose dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Todėl Žemės sklypas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha, jog atitiktų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą. Vadovaujantis viešais duomenimis, Žemės sklypo plotas yra 0,0568 ha. Akivaizdu, kad Žemės plotas yra ženkliai didesnis, nei tai numato Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtinti imperatyvūs dydžiai (maksimalus plotas yra 0,04 ha). Dėl šių priežasčių Žemės sklypas nėra laikomas turintis įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą. Todėl, vien jau šiuo aspektu, Įsakymas laikomas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat, nors Įsakyme yra nurodyta, jog Žemės sklypo plotas sudaro 0,0219 ha, tačiau Įsakymu buvo sujungta tik dalis Žemės sklypo su besiribojančiu žemės sklypu. Laisvos valstybinės žemės plotas negali būti dirbtinai skaidomas į atskiras dalis, nes jis turi būti vertinamas kaip vientisas plotas. To nenumato nei Nutarimas, nei joks kitas teisės aktas ar teismų praktika.

2.3. Nutarimo 2.15 papunktyje yra įtvirtintas reikalavimas, jog įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo plotas sudaro 0,0568 ha, tuo metu besiribojančio žemės sklypo (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) plotas sudaro 0,0525 ha. Spręstina, jog besiribojančio žemės sklypo plotas yra mažesnis už Žemės sklypo plotą. Tai reikštų, jog net jeigu ir būtų sprendžiama, jog Žemės sklypas atitinka turintis įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, Žemės sklypo sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu prieštarauja Nutarimo 2.15 papunkčiui, nes Žemės sklypo plotas yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo plotą. Žemės sklypas yra taisyklingos formos, kurio plotis yra daugiau nei 19 m, todėl jis neatitinka ir „siauros juostos“ kriterijaus. Be to, taip pat negalima daryti išvados, kad Žemės sklypą sudaro šlaitai ir grioviai.

2.4. Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų individualiam aktui keliamų reikalavimų. Įsakyme nėra nurodyti jokie argumentai, motyvai ar logiški paaiškinimai, jog Žemės sklype nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Dėl šių priežasčių netgi nėra sudarytos jokios objektyvios galimybės patikrinti priimto Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, nes tokie sprendimo motyvai yra žinomi tik atsakovui. Žemės sklypas yra iš esmės taisyklingos formos, į šį žemės sklypą yra galimybė patekti (yra įvažiavimai), juolab, jo plotas yra didesnis nei 5 arai, todėl tai leidžia spręsti, jog šioje teritorijoje yra prielaidos suformuoti naują savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą. Tačiau atsakovas jokių argumentų ir motyvų, kurie būtų leidę spręsti, jog neva nėra galimybės suformuoti racionalaus žemės sklypo, nenurodė.

2.5. Įsakymas priimtas neteisėtai, nes Žemės sklypas buvo naudojamas, jame buvo įrengti inžineriniai įrenginiai (įrengta asfaltuota aikštelė), todėl Žemės sklypas neatitiko įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų tikslų. Ginčijamas Įsakymas nėra laikytinas priimtu teisėtai ir pagrįstai, dėl ko egzistuoja objektyvūs pagrindai jį panaikinti.

Šalies argumentai

3.2. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovui buvo pateikęs prašymą dėl nurodytų administracinių procedūrų negalimumo, prieštaravimo teisės aktų reikalavimams, tačiau atsakymai nebuvo gauti, nurodė, kad Administracijos Žemės tvarkymo ir valdymo skyrius 2021 m. balandžio 26 d. raštu Nr. A51-36873/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ informavo pareiškėją, kad su pateiktomis pastabomis susipažinta, pasiūlymai buvo apsvarstyti ir nuspręsta į pasiūlymus neatsižvelgti, nes jie, Administracijos nuomone, yra nepagrįsti.

3.3. Dėl argumentų, kad buvo dirbtinai skaidomas plotas, nurodė, kad įsiterpęs 219 kv. m valstybinės žemės plotas šiaurės pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonomis linijomis, rytų pusėje – žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietų pusėje – žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vakarų pusėje – žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi šis sujungtas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15 papunkčio nurodytą įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto apibrėžimą, kadangi yra įsiterpęs tarp sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuos žemės sklypus valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis nesudaryta, taigi pasiūlymas dėl galimybės išreikšti valią nuomotis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį nebuvo siųstas. Valstybinės žemės plotas nėra ir negali būti skaidomas į dalis, kadangi yra apribotas sklypais ir (duomenys neskelbtini) raudonomis linijomis. Įsakymu buvo sujungtas visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (525 kv. m) su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu (219 kv. m).

3.4. Dėl argumentų, kad įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą, nurodė, kad šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre registruotas 525 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo suprojektuotas 219 kv. m ploto įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Taigi šis plotas nėra didesnis už besiribojantį žemės sklypą.

3.5. Dėl Įsakymo atitikimo VAĮ nuostatoms nurodė, kad Įsakymas yra priimtas atlikus visas teisės aktais nustatytas procedūras, pritarus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą bei vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl teisėtas ir pagrįstas.

3.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir formuojamam įsiterpusiam valstybinės žemės plotui yra nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios ateityje užtikrins tinkamą inžinerinių tinklų naudojimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nei atsakovas Įsakyme, nei teismas sprendime nepateikė jokių pakankamų motyvų, kuriais pagrįstų Įsakyme nurodytą teiginį, jog Žemės sklypo dalis, kuri sujungta su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra racionalaus dydžio ir ribų.

13.2. Nutarimo 2.15 punkte tiesiogiai nenumatytais atvejais jokiam žemės sklypui negali būti suteiktas įsiterpusio žemės sklypo statusas. Tiek iš Nutarimo 2.15 punkto, tiek iš teismo pateikto šio punkto aiškinimo galima daryti pagrįstą išvadą, kad Nutarimo 2.15 punktas nenumato galimybės laikyti žemės sklypą įsiterpusiu, jei jis įsiterpęs ne tik tarp privataus žemės sklypo ir kelio, bet kartu ir tarp valstybinės žemės sklypų, kurie nėra nuomojami. Todėl Žemės sklypas negali būti pripažintas įsiterpusiu, nes yra įsiterpęs tarp vakarų pusėje esančio valstybės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o rytų pusėje esančio valstybės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra jokių duomenų, jog šie sklypai būtų nuomojami.

13.3. Pagal Nutarimo 2.15 punktą, tam, kad valstybinė žemė atitiktų įsiterpusio žemės sklypo statusą, jos plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha (priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis randasi). Žemės sklypas patenka į mišrias teritorijas, kuriose dominuoja gyvenamoji veikla (daugiaaukštė daugiabutė gyvenamoji statyba) kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Todėl Žemės sklypas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha, jog atitiktų įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą. Žemės sklypo plotas iki jos dirbtinio išskaidymo iš tikrųjų buvo 0,0568 ha. Taigi, vien dėl to Žemės sklypas negali būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu.

13.4. Nutarimo 2.15 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, jog įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Žemės sklypo plotas buvo didesnis už besiribojančio žemės sklypo plotą. Todėl ir šiuo aspektu Įsakymas taip pat laikytinas priimtas neteisėtai.

13.5. Laisvos valstybinės žemės plotas negali būti dirbtinai skaidomas į atskiras dalis, nes jis turi būti vertinamas kaip vientisas plotas. To nenumato nei Nutarimas, nei joks kitas teisės aktas ar teismų praktika.

13.6. Nutarimo 2.15 punkte numatyta įsiterpusio žemės sklypo būtina sąlyga – iš jo neturi būti galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju Įsakyme nėra nurodyti jokie argumentai, motyvai ar logiški paaiškinimai, jog Žemės sklype nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Dėl šių priežasčių netgi nėra sudarytos jokios objektyvios galimybės patikrinti priimto Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, nes tokie sprendimo motyvai yra žinomi tik pačiam atsakovui, nors teismų praktikoje yra laikomasi griežtos pozicijos, jog viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai (jų motyvai), turi būti žinomi ne tik pačiam viešojo administravimo subjektui, tačiau ir kitiems asmenims. Tai, ar yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą, lemia daugelis veiksnių – aplinkoje esama urbanistinė situacija, reljefo ypatumai, esami inžineriniai tinklai ir jų apsaugos zonos, įvažiavimo, išvažiavimo keliai bei galimybė juos įrengti, sąlyga, kad nebūtų pablogintos gretimų sklypų sąlygos ir kt.

13.7. Dirbtinai išskaidyta Žemės sklypo dalis, kuri buvo sujungta su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), yra taisyklingos formos, jos lokacija aiškiai labiausiai tinkama greta esančių daugiabučių namų gyventojų automobilių stovėjimo aikštelei bei kitoms transporto priemonėms privažiuoti (įskaitant greitosios pagalbos, policijos, gaisrinės, neįgaliųjų transporto priemones), ypač dėl to, kad šis žemės sklypas istoriškai tam ir buvo naudojamas. Taigi, visos žinomos aplinkybės tik patvirtina, kad Žemės sklypo dalis, kuri buvo sujungta su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kaip tik yra racionalaus dydžio ir racionalių ribų, dėl ko negalėjo būti pripažinta įsiterpusius žemės sklypu. Atsakovas jokių argumentų ir motyvų (be to, nepateikė ir jokių papildomų rašytinių įrodymų, kurie būtų leidę spręsti kitaip (kartu su Įsakymu)), jog neva nėra galimybės suformuoti racionalaus žemės sklypo, nenurodė. Atsakovas pažeidė VAĮ 8 straipsnį ir Įsakymo visiškai nemotyvavo.

13.8. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Teismas į skundo argumentus ir aplinkybes dėl racionalaus žemės sklypo ribų ir formos neatsižvelgė, bet ir pats nemotyvavo kodėl Žemės sklypo dalis, kuri buvo sujungta su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo racionalaus dydžio ir racionalių ribų.

13.9. Konstitucinio Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kiekvienu atveju tinka individualiai įvertinti žemės ploto atitikimo įsiterpusio sklypo sąvokai kriterijus, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, urbanistinį kontekstą, racionalumo, efektyvumo principus ir šio teritorijų planavimo tikslą – siekiant tinkamai išnaudoti teritorijų planavimo metu atsiradusius nenaudojamus žemės plotus. 1975 m. užbaigus Namo statybą, Žemės sklypu buvo naudojamasi kaip aikštele, užtikrinančia Namo ir gretimo daugiabučio namo gyventojų interesus. Žemės sklypo naudojimo realumą ir objektyvumą patvirtina aplinkybė, jog jis buvo užstatytas inžineriniais įrenginiais – įrengta asfaltuota aikštelė. Tai leidžia spręsti, jog Įsakymo priėmimas neatitinka ir įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų tikslų.