- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-77-603/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13708-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- S. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. (S. G.) ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas S. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: 1) Nutraukti santuoką, 1996 m. vasario 17 d. sudarytą tarp S. G. ir A. G.; 2) Nustatyti nepilnamečių S. G. ir A. G. vaikų B. G. (gim. 1996 m. rugpjūčio 20 d.) ir D. G. (D. G.) (gim. 2006 m. kovo 21 d.) gyvenamąją vietą su tėvu S. G.; 3) Priteisti iš A. G. išlaikymą B. G. iki pilnametystės kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant B. G. tėvą S. G.; 4) Priteisti iš A. G. išlaikymą D. G. iki pilnametystės kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant D. G. tėvą S. G.; 5) Priteisti išlaikymo įsiskolinimą B. G. už vienerius metus po 400,00 Lt per mėnesį, skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 15 d., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant B. G. tėvą S. G.; 6) Priteisti išlaikymo įsiskolinimą D. G. už vienerius metus po 400,00 Lt per mėnesį, skaičiuojant nuo 2011 m. spalio 15 d., lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant D. G. tėvą S. G.. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių A. G. ir S. G. vaikų B. G. ir D. G. gyvenamąją vietą su tėvu S. G. kol byla bus išnagrinėta; įpareigoti atsakovę A. G. kiekvieną mėnesį, iki kol byla bus išnagrinėta, mokėti 400,00 Lt B. G. per vieną kalendorinį mėnesį laikinojo išlaikymo, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant S. G., įpareigoti atsakovę A. G. kiekvieną mėnesį, iki kol byla bus išnagrinėta, mokėti 400,00 Lt D. G. per vieną kalendorinį mėnesį laikinojo išlaikymo, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant S. G..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo S. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nustatė nepilnamečių vaikų B. G. ir D. G. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu S. G., iš motinos A. G. nepilnametei dukrai B. G. ir nepilnamečiui sūnui D. G. priteisė laikiną išlaikymą po 425 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui S. G..
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. G. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi iš atsakovės priteistą laikino išlaikymo kiekvienam vaikui dydį sumažinti iki 200 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunkti, per mėnesį jos darbo užmokestis susidaro apie 770 Lt. Nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki šios dienos atsakovė gauna ligos pašalpą, kurios dydis svyruoja nuo 50 Lt iki 80 Lt ir tai sudaro visas atsakovės mėnesines pajamas, todėl ji negali abiejų nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui skirti po 425 Lt per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas S. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Tai, kad atsakovė gauna minimalų valandinį darbo užmokestį, nesudaro pagrindo mažinti teismo nepilnamečiams vaikams priteisto laikinojo išlaikymo dydžio, kadangi ieškovė yra darbingo amžiaus, sveika, nėra jokių kliūčių, trukdančių susirasti geriau apmokamą darbą arba dirbti daugiau darbo valandų ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Kadangi atsakovė nėra išnaudojusi visų galimybių didesnėms pajamoms gauti, todėl dėl jos požiūrio į darbą neturėtų nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.Nustatant išlaikymo dydį, teismas turi atsižvelgti ne tik į tėvo (motinos) gaunamas pajamas, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, pateiktų kartu su ieškiniu, atsakovė nuosavybės teise valdo žemės sklypą bei sodo pastatą, esančius adresu Alyvų g. 7, Pakonių k., Sudervės sen., Vilniuje. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie turimus finansinius įsipareigojimus, todėl, atsižvelgiant į jos turimą turtą bei gaunamas pajamas, nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai bloga, objektyviai neleidžianti teikti nepilnamečiams vaikams priteisto dydžio laikinojo išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus.
Apeliantė nesutinka su priteistu laikino išlaikymo dydžiu, argumentuodama tuo, kad jos turtinė padėtis yra labai bloga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės netyrė ieškovo ir atsakovės finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, taip pat ieškinio pagrįstumo tuo aspektu, kiek jame nurodyti vaikų poreikiai, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko, nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs. Atsakovės vaikams teiktinas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į visus reikšmingus kriterijus, tarp jų konkrečius vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, teismo bus nustatytas išnagrinėjus bylą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – laikinai, ginčo nagrinėjimo laikotarpiui, sureguliuoti esamą situaciją tokiu būdu, kad būtų užtikrinamas bent minimalių vaikų poreikių tenkinimas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vaiko poreikiai ir tėvų turtinės galimybės teismo įvertinamos tik preliminariai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas - vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteisto išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, toks teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas nepagrįstu, kadangi priteisiant išlaikymą turi būti laikomasi ir tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo.
Kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį, bus teismo nustatyti išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas teismo sprendimu priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės teisės ginčijamu teismo procesiniu sprendimu yra iš esmės pažeidžiamos.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei vaikų teisėtų interesų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.