Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 175 straipsnį už tai, kad jos nepilnametė dukra A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 22 val. 00 min., pažeisdama viešąją tvarką, J. D. ir kitų kaimynų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius (administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti necenzūriniai žodžiai necituotini), pagrasino, kad tuoj trenks, į pastabas nevartoti necenzūrinių žodžių nereagavo, šiais savo veiksmais padarydama nedidelį chuliganizmą. Atsakomybė už nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų padarytą nedidelį chuliganizmą, tai yra administracinį teisės pažeidimą, numatytą 175 straipsnyje, yra numatyta nepilnamečių tėvams.

Teismo posėdžio metu I. V. sutiko su nepilnametės dukros padarytu pažeidimu, pripažino, jog pastaroji kitų asmenų atžvilgiu elgėsi netinkamai ir ji jau ėmėsi tam tikrų auklėjamojo poveikio priemonių siekiant pakeisti dukros elgesį. Labai apgailestavo dėl tokio savo nepilnametės dukros elgesio.

Be I. V. prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 175 straipsnyje, jos kaltė įrodoma ir policijos registruojamų įvykių registro išrašu (b.l. 4), J. D. pareiškimu bei aplinkybių patikslinimu (b.l. 3, 5), O. G. bei L. L. aplinkybių patikslinimais (b.l. 7, 9), iš kurių turinio matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d., apie 22 val. 00 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, kilus konfliktui, nepilnametė A. V. ten buvusių asmenų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius (nurodyti necenzūriniai žodžiai necituotini).

Motyvuojamoji dalis

A. V. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 175 straipsnyje, požymius, kadangi ji viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, girdint kitiems asmenims, taip pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Atsakomybė už šį pažeidimą yra numatyta nepilnamečio vaiko tėvams, šiuo atveju nepilnametės A. V. motinai I. V..

I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl nepilnametės dukros padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Taigi, ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. V. savo nepilnametės dukros kaltę padarius pažeidimą pripažino visiškai, dėl tokio dukros elgesio nuoširdžiai apgailestavo, ji ėmėsi tam tikrų auklėjamojo poveikio priemonių pastarosios atžvilgiu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti I. V. teiginiais, kad ji supranta savo nepilnametės dukros elgesio netinkamumą, stengiasi ją auklėti teigiamai, nori ir bando pakeisti jos neigiamą elgesį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę – kartą bausta administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 11), į tai, kad I. V. skiria daugiau dėmesio nepilnametės dukros auklėjimui, todėl, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu bei teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti I. V. skiriant švelnesnę nuobaudos rūšį nei ATPK 175 straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 straipsniu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

I. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 straipsnį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatomis, skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.