Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl išvados ir rašto panaikinimo bei įpareigojimo pakeisti pavardę ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą, taip pat dėl įpareigojimo įtraukti gimimą į apskaitą išduodant vaiko gimimo įrašą, suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija biudžetinė įstaiga Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pareiškėja prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto CMS) 2018 m. rugpjūčio 28 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-3235/18(2.4.1.51-TD1), kuria Vilniaus miesto CMS netenkino prašymo santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardę iš V. pakeisti į W., taip pat įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti pareiškėjos pavardę iš V. į W. bei išduoti naują santuokos sudarymo įrašą; 2) panaikinti Vilniaus miesto CMS 2018 m. spalio 11 d. raštą dėl gimimo įtraukimo į apskaitą Nr. A133-3795/18(2.4.1.27-TD1), kuriuo Vilniaus miesto CMS netenkino prašymo S. E. W., gim. 2017 m. balandžio 6 d., gimimo įraše vaiko pavardę įrašyti W., ir įpareigoti įtraukti S. E. W. gimimą į apskaitą Lietuvoje išduodant vaiko gimimo įrašą su vaiko ir pareiškėjos pavardėmis W.. Pareiškėja nurodė, kad ji ištekėjo už Nyderlandų Karalystės piliečio R. P. H. W.. Bažnytinės santuokos apskaitos akto civilinės metrikacijos skyriuje įrašas apie santuoką buvo įregistruotas 2015 m. liepos 8 d. Po santuokos sudarymo pareiškėja pasirinko vyro pavardę W., tačiau Civilinės metrikacijos skyrius į apskaitą įtraukdamas santuoką pareiškėjos pavardę sulietuvino ir išduotame santuokos liudijime įrašė pavardę V. vietoj W. Pareiškėja pateikė prašymą dėl jos pavardės pakeitimo iš V. į W., tačiau Vilniaus miesto CMS priėmė 2018 m. rugpjūčio 28 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-3235/18(2.4.1.51-TDl), kuria, vadovaudamasis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, prašymo netenkino. 2017 m. balandžio 6 d. gimė pareiškėjos duktė S. E. W., kuri yra Nyderlandų Karalystės pilietė. Nyderlanduose išduotame vaiko gimimo liudijime dukters pavardė yra W. pavardė W. įrašyta ir vaiko pase. Pareiškėja užsienyje gimusios S. E. W. gimimą norėjo įtraukti į apskaitą Lietuvoje, tačiau Vilniaus miesto CMS 2018 m. spalio 11 d. raštu, vadovaudamasis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, nurodė, kad vaiko pavardė gali būti įrašyta V. Anot pareiškėjos, dėl skirtingų pavardžių ji ir jos sutuoktinis nuolat patiria nepatogumų įrodinėdami, kad yra susituokę ir kad pareiškėja yra S. E. W. motina. Turint skirtingus dokumentus su W. ir V. pavardėmis, pareiškėjai ir jos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės, patiriama daug administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant pateikiamų dokumentų autentiškumą, viešame gyvenime nuolatos keliamos abejonės dėl šeimos ryšių, o ateityje pareiškėja gali susidurti su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir (ar) patirti keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Anot pareiškėjos, draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos toliau patirtų pareiškėja Vilniaus miesto CMS neišdavus vaiko gimimo įrašo, naujo santuokos sudarymo įrašo su vyro pavarde W. Anot pareiškėjos, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau tą galima padaryti vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Suinteresuotas asmuo prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra. Anot suinteresuoto asmens, Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 nustatyta tvarka. Nurodytų taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Pagal Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį vaikas, kurio abu tėvai ar vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų. Pareiškėjos vaikas gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl jam, kaip ir visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taikytini Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai. Taigi Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Šiuo metu rašant vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose oficialiuose dokumentuose vadovaujamasi A. T. 1991 m. sausio 31 d. nutarimu „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis neturėjo teisinių galimybių patenkinti pareiškėjos prašymų, nes priebalsė w sulietuvinta forma rašoma v. Suinteresuoto asmens teigimu, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėja priversta savo teises ginti teisme.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

2015 m. liepos 4 d. pareiškėja sudarė santuoką su Nyderlandų Karalystės piliečiu R. P. H. W. ir pasirinko vyro pavardę W. (e. b. l. 6). 2018 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto CMS sprendimu Nr. A136-3235/18(2.4.1.51-TD1) atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą, įrašant pavardę W. (e. b. l. 19-20). 2017 m. balandžio 6 m. gimė pareiškėjos duktė S. E. W., kuri yra Nyderlandų Karalystės pilietė. 2018 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto CMS sprendimu Nr. A133-3795/18(2.4.1.27-TD1) atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą gimimo įraše vaiko pavardę įrašyti W. (e. b. l. 17-18).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Pagal Lietuvos Respublikos A. T. 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos K. T. 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Viena vertus, tiek ginčijamų Vilniaus miesto CMS sprendimų priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis. Kita vertus, ESTT savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda–Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal ESTT praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos sudarymo įrašą pareiškėjos pasirinkta vyro pavarde W. taip pat atsisakymas įtraukti į apskaitą ir išduoti gimimo įrašą su vaiko pavarde W. sukelia pareiškėjai ir jos šeimai nuolatinio-periodinio pobūdžio nepatogumų, be kita ko, keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant asmens tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą. Šie nuolatinio-periodinio pobūdžio nepatogumai, akivaizdu, kartosis ir ateityje, t. y. pareiškėja, jos šeimos nariai ir toliau turės aiškinti aplinkiniams šeimos narių skirtingų pavardžių (nors ir besiskiriančių tik viena raide) priežastis, bus painiojama pareiškėjos pavardės rašyba (e. b. l. 46-64). Šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad draudimas įrašyti pareiškėjos ir jos dukters pavardę su W raide, taip pat valstybinės lietuvių kalbos prioriteto besąlyginis gynimas yra neproporcingas pareiškėjos ir jos šeimos narių patiriamiems nepatogumams. Be to, teismo vertinimu, turi būti gerbiama-užtikrinama ir pareiškėjos teisė pasirinkti sutuoktinio pavardę, t. y. tokią sutuoktinio pavardę, kuri nurodoma visuose dokumentuose, įskaitant ir dokumentus, rašomus-pildomus lietuvių kalba. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkinamas.

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-3235/18(2.4.1.51-TD1).

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. spalio 11 d. raštą dėl gimimo įtraukimo į apskaitą Nr. A133-3795/18(2.4.1.27-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš V. į W. ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti S. E. W., gim. 2017 m. balandžio 6 d., gimimą į apskaitą Lietuvos Respublikoje, išduodant vaiko gimimo įrašą su vaiko pavarde W..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.