- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-93/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- V. K.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2008 m. liepos 14 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.
V. K. kaltinamas tuo, kad 2007 m. gruodžio 6 d., apie 19 val. 50 min., prie veterinarijos vaistinės, esančios Kazlų Rūdoje,Vytauto g. 13, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto, prasidėjusio „Sodžiaus“ bare, su S. K. metu, tyčia peiliu du kartus dūrė S. K. į dešinę ausį ir dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, 1 kartą dūrė į krūtinės sritį, padarydamas durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su pasieninės pleuros, širdaplėvės, širdies sužalojimu, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nuo kurio S. K. mirė.
Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. kardomoji priemonė - suėmimas buvo paskirta Marijampolės r. apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartimi. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. K. sulaikytas 2008 m. kovo 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartimi V. K. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviems mėnesiams. To paties teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi V. K. suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės 14 d., o skundžiama Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi suėmimo terminas V. K. pratęstas dar trims mėnesiams.
Teismo nutartyje nurodoma, kad V. K. kaltinamas labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, už kurį įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, padarymu. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai. Be to, V. K. yra nesaistomas jokiais šeiminiais santykiais, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena, dažnai vyksta į Vokietiją, teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška. Atsižvelgiant į visa tai, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės ir griežtos bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Suėmimo terminas pratęstas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kitų kardomųjų priemonių pagalba nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. K. skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis nepagrįsta. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą ir gyvena su savo artimaisiais Kauno r., Domeikavos sen., Vaškonių k., turi faktinę šeimą. Kaltinime nurodyta nusikalstama veika, jo manymu, padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, todėl gresiantis atsakomybės mastas yra mažesnis. Be to, jis davė parodymus, kuriais prisipažino padaręs tam tikrus veiksmus, ir tokius jo parodymus patvirtina objektyvūs bylos duomenys.
Teismo posėdyje gynėja prašo kaltinamojo V. K. skundą patenkinti, prokurorė prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos (kaltinamojo V. K. apklausų, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, teismo medicinos specialisto išvados, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų, kitos baudžiamosios bylos medžiagos) matyti, kad joje iš tiesų yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog V. K. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo manymas, kad jo veika gali būti vertinama kaip padaryta esant būtinajai ginčiai yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokia bylos medžiaga. Be to, aukštesnysis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų nesprendžia. Todėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir jos termino pratęsimui BPK 121 str. 2 d. nurodytas pagrindas buvo.
Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Tokios sąlygos skirti kaltinamajam suėmimą šioje byloje yra. V. K. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (bausmės minimali riba yra 7 metai, o maksimali – 15 metų), todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant įstatymo numatytam suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrindui, šioje byloje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas V. K. suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą ir jį pakankamai motyvavo. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Šiuo atveju, jau pats nusikaltimo, kuriuo V. K. kaltinamas, sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Be to, apygardos teismas įvertino ir tai, kad kaltinamasis nėra saistomas jokiais šeiminiais santykiais, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena, dažnai vyksta į Vokietiją, teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs ir ikiteisminio tyrimo pradžioje slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška.
Kaltinamojo skunde teigiama, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, kad joje gyvena su savo artimaisiais, tačiau bylos medžiaga liudija kitką. Iš byloje liudytojais apklaustų V. K. tėvų parodymų matyti, kad skunde nurodytu adresu kaltinamasis negyveno jau penkerius metus ir pas tėvus iki įvykio buvo apsilankęs tik prieš kelis mėnesius. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo buvusios žmonos N. K. parodymus apie tai, kad kitą rytą po įvykio kaltinamasis jai skambino ir klausė, ko teiravosi policija. Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis puikiai žinojo apie jo paiešką, tačiau vis vien slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
Atsižvelgiant į visa tai, Kauno apygardos teismo išvados apie BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo buvimą šioje byloje yra visiškai pagrįstos, o nutartis teisėta, todėl ją naikinti nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. K. skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.