- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 2A-256/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Advokatai
- Raimondas Kivylius, Audrius Stonkus
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. ir atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ dėl 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, prašydamas priteisti iš atsakovo 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad jam dirbant atsakovo įmonėje stividoriumi, 2007 m. gegužės 6 d. darbo metu, vykdant krovos darbus laivo triume, įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio ieškovas buvo sunkiai sužalotas. Nurodė, jog po traumos jis yra visiškai nedarbingas, negali vaikščioti. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007 m. rugsėjo 4 d. išdavė nedarbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 0010760, kurioje konstatuotas J. Z. darbingumo netekimo procentas yra 95. 2007 m. birželio 5 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 10 17 punkte pagrindine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardinta neįvertinta rizika darbuotojų saugai dėl galimo darbuotojų patekimo į krovinio kėlimo-nuleidimo zoną triume ir tai, kad pavojinga zona nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Ieškovas nurodė, kad dėl jo patirtų sveikatos sužalojimų yra kaltas darbdavys, nes nebuvo darbdavio instrukcijų dėl pavojingų krovos zonų žymėjimo įspėjamaisiais ženklais. Ta aplinkybė, kad po nelaimingo atsitikimo darbdavys pašalino minėtą rizikos faktorių, reiškia jo kaltės pripažinimą. Kadangi darbdavys pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus bei darbo įstatymus, todėl privalo atlyginti neturtinę žalą, nes ieškovas iki šiol patiria nuolatinį emocinį stresą, negali gyventi įprasto gyvenimo, apribotas bendravimas su aplinkiniu pasauliu, negali pasirūpinti šeima, jaučia didelius nepatogumus, jam pačiam reikalinga nuolatinė priežiūra.
Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. nėra darbdavio kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Atsakovas nurodė, kad dėl minėto įvykio yra kaltas pats ieškovas, nes pats pažeidė norminius aktus, kuriuos įsipareigojo ir privalėjo vykdyti, ir, suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, prisiėmė riziką atlikti neteisėtus veiksmus, dėl kurių jam atsirado žala. Ieškovas ne kartą ir tinkamai buvo instruktuotas saugiai dirbti, pats buvo atsakingas už saugias darbo sąlygas. Atsakovas geranoriškai įvertino ieškovo sunkią padėtį, 2007 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais jam išmokėjo 9 000 Lt materialinę pašalpą, be to, atleido ieškovą iš darbo šalių susitarimu, išmokėdamas 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę pašalpą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškovo J. Z. naudai 50 000 Lt neturinės žalos atlyginimo, 1 180 Lt advokato paslaugų teikimo išlaidų, o valstybei – 1 500 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovo sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Sprendžiant šį ginčą, esminę reikšmę turi nelaimingo atsitikimo priežasčių vertinimas. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas buvo išsamiai ir visapusiškai informuotas bei instruktuotas apie saugias darbo sąlygas reglamentuojančius reikalavimus, nustatytus teisės aktais. Tačiau nesutiko su ta aplinkybe, jog ieškovas privalėjo visapusiškai asmeniškai (subjektyviai) įvertinti visus rizikos faktorius – krano veikimo ir krovinių kėlimo ir nuleidimo zoną laivo triume pažymėti įspėjamaisiais ženklais, neaptartais teisės aktuose ir galinčiais turėti įtakos saugiam darbui vykstant krovos darbams laivo triumuose, nes atsakovas nepateikė jokio įrodymo, patvirtinančio tokią aplinkybę. Ta aplinkybė, jog po nelaimingo atsitikimo darbdavys įvykdė 2007 m. birželio 4 d. nelaimingo atsitikimo akte nustatytą prevencinę priemonę, t. y. saugos instrukciją papildė atitinkama imperatyvia teisės norma, numatančia pareigą stividoriui kontroliuoti, kad prieš darbo pradžią ir krovos darbo metu krano veikimo zona būtų pažymėta įspėjamaisiais ženklais krantinėje, ant laivo denio ir laivo triume, patvirtina, jog pareiga vertinti saugaus darbo rizikos faktorius ieškovui buvo nustatyta nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas nurodė, kad ieškovo elgesys taip pat turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, nes ieškovo savo kaltės pripažinimas, neįvertinant kitų darbuotojų veiksmų, t. y. neįsitikinant, ar iš tikrųjų nevyksta kraninės aikštelės (krovinio dėžės) nuleidimas (galiojo Krovos terminalo dokininko-mechanizatoriaus pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 513-01 10-15 8.24 punktas, draudžiantis krovinio kėlimo ir nuleidimo metu būti triumo liuko angos zonoje), patvirtina, kad pagal savo pareigas ir darbo stažą ieškovas galėjo elgtis atsargiau ir rūpestingiau, nes, norėdamas tinkamai įvertinti darbų eigą, krovinio likutį, krovos darbus galėjo sustabdyti per signalizuotoją. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui neturtinę žalą sukėlė tik pats nelaimingas atsitikimas ir dėl jo atsiradusios sunkios pasekmės - padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, taip pat į darbdavio elgesį po nelaimingo atsitikimo, konstatavo didesnį ieškovo kaltės laipsnį ir priteisė dalinį kompensacinio pobūdžio neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovas J. Z. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovui J. Z. iš atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 250 000 Lt, o taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl 2007 m. gegužės 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo yra didesnė paties darbuotojo, o ne darbdavio kaltė. Nagrinėjamu atveju turėjo būti konstatuota žymiai didesnė arba net absoliuti atsakovo kaltė. Byloje nustatyta, kad po nelaimingo atsitikimo 2007 m. birželio 28 d. atsakovas padarė pakeitimus krovos terminalo stividoriaus pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijoje, kurią papildė 2.18 punktu, numatančiu stividoriaus pareigą kontroliuoti, kad prieš darbo pradžią ir krovos darbo metu krano veikimo zona būtų pažymėta įspėjamaisiais ženklais krantinėje, ant laivo denio, laivo triume. Iki nelaimingo atsitikimo šis klausimas atsakovo lokaliniais aktais nebuvo sureguliuotas. Tokiu būdu atsakovas pripažino savo kaltę. Nors ieškovas pagal savo pareigines instrukcijas buvo atsakingas už jam pavaldžių darbuotojų darbų saugą, darbdavys privalėjo tinkamai užtikrinti ir jo saugias darbo sąlygas, t.y. aiškiai instruktuoti, kaip žymėti pavojingas krano veikimo zonas ir pan. Esant pažymėtai krano veikimo zonai ant denio ir pačiame triume, kai vykdomi krovos darbai, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta.
2. Teismas, neteisingai konstatavęs mažesnį atsakovo kaltės laipsnį, priteisė nepagrįstai mažą žalos atlyginimą, tuo pažeisdamas ieškovo teises ir nukrypdamas nuo suformuluotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007, nurodė, kad tinkamai taikant LR CK 6.250 str., turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Minėtoje byloje darbuotojui nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytos neturtinės žalos dydis buvo sumažintas nuo 150 000 Lt iki 50 000 Lt. Tačiau toje byloje buvo konstatuotas didesnis paties darbuotojo kaltės laipsnis (įrodyta, kad jis buvo tinkamai instruktuotas), netekta 85 proc. darbingumo, darbuotojo amžius nelaimingo atsitikimo metu – 58 metai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neteko 95 proc. darbingumo, jo amžius nelaimingo atsitikimo dieną buvo 37 metai. Todėl teismas turėjo priteisti didesnę neturinės žalos atlyginimo sumą. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas jam padarytą žalą vertina žymiai didesne suma, t.y. 250 000 Lt, į gerą atsakovo turtinę padėtį bei į ieškovui padarytą neturtinę žalą: po nelaimingo atsitikimo ieškovas jaučia nuolatinį fizinį skausmą, negali vaikščioti ir dirbti, jaučia emocinį stresą dėl negalėjimo gyventi įprasto gyvenimo. Jis turi du nepilnamečius vaikus, kurių negali tinkamai išlaikyti. Jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kurią jam teikia tėvai.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui J. Z. neturtinės žalos atlyginimą, nenustatęs sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Būtent ieškovo neteisėti veiksmai (darbo saugos taisyklių pažeidimas) buvo žalos atsiradimo priežastis. Todėl atsakovas neturi atlyginti ieškovui atsiradusios žalos.
2. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu neturėjo būti taikoma arba atsakovas turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės LR CK 6.2583 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, t.y. rizikos prisiėmimo dėl galimų pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, kad jis įėjo į laivo triumo angos zoną vykstant krovos darbams, t.y. tuo metu, kai tai daryti griežtai draudžiama, pažeisdamas teisės aktus.
3. Teismas neteisingai pripažino nukentėjusiojo veiksmus kaip nerūpestingus ir neatidžius, todėl padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas tik iš dalies kaltas dėl žalos jam padarymo. J. Z. buvo laiku ir tinkamai supažindintas su saugos darbe norminių aktų reikalavimais, tarp jų – su Krovos terminalo stividoriaus pareigine, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 513-010-12 bei Krovos terminalo dokininko-mechanizatoriaus pareigų, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 513-0110-15. Dokininko-mechanizatoriaus instrukcijoje įtvirtintas draudimas būti šalia arba po keliamu, nuleidžiamu, kabančiu arba perkeliamu kroviniu, keičiamais ir nuimamais krovinio kabinos įtaisais, tara ar tuščiomis dugninėmis (7.16.1); būti keičiamųjų ir nuimamųjų krovinio kabinimo įtaisų, taros ir tuščių perkėlimo-krovimo mechanizmų linijoje (7.16.2); būti kranų darbo zonoje (7.16.3); krovinio kėlimo ir nuleidimo metu būti triumo liuko angos ribose (8.24). Dokininko-mechanizatoriaus instrukcijoje taip pat nustatyta, kad esančiais triumo angoje trapais lipti ir išlipti iš triumo leidžiama pagal krano darbus vadovaujančio signalizuotojo komandą tik per krovinio, keičiamųjų ir nuimamųjų krovinio kabinimo įtaisų nuleidimo ar perkėlimo pertraukas (8.4). Ieškovui pažeidus šiuos draudimus, jo elgesys turėjo būti kvalifikuotas kaip didelis paties ieškovo, turinčio pakankamą stividoriaus darbo patirtį, neatsargumas ir rizikos prisiėmimas.
Šalies argumentai
4. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas – atestuotas padalinio vadovas saugai ir sveikatai, keliamų kranų vadovas pažeidė darbo saugos taisykles, reglamentuotas įstatymuose ir detalizuotas bendrovės lokaliuose teisės aktuose. Ieškovas, kaip darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai jo vadovaujamoje krovos zonoje technologinėse linijose, privalėjo tinkamai įgyvendinti darbdavio jam patikėtas saugaus darbo organizavimo ir vykdymo pareigas (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 2 d.). Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas atsakingas už darbo saugą ir nesilaikydamas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, instrukcijų reikalavimų, grubiai pažeidė darbo drausmę, dėl ko ir įvyko šis nelaimingas atsitikimas (LR DK 264 str. 4 d.).
5. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (LR CPK 185 str.). Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad atsakovas po nelaimingo atsitikimo darbe stividoriaus instrukciją papildė atitinkama teisės norma, laikė atsakovo kaltės pripažinimu. Teismas neatsižvelgė, kad 2007 m. birželio 4 d. nelaimingo atsitikimo akte Valstybinės darbo inspekcijos pateiktas prevencinis nurodymas atsakovui įvertinti riziką dėl galimo darbuotojų patekimo į krano kėlimo darbų zoną, kraunant laivą paženklinti visą krano veikimo zoną: ant krantinės, ant denio, triumuose, yra valdingo pobūdžio, dėl ko atsakovas privalėjo į jį atsižvelgti. Be to, Valstybinė darbo inspekcija, pateikdama minėtą prevencinį pasiūlymą, nenumatė, kad krovos metu ženklinti visą krano veikimo zoną – nėra galimybės. Toks ženklinimas būtų visiškai neveiksmingas, neatitiktų jam numatytų funkcijų, trikdytų darbuotojų darbą ir keltų pavojų.
Šalies argumentai
6. Teismo motyvai yra prieštaringi, nekonkretūs, neaiški jų loginė konstrukcija. Teismas sprendime, neaišku dėl ko, nurodė, kad tik iš dalies sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovas buvo išsamiai ir visapusiškai informuotas bei instruktuotas apie saugias darbo sąlygas reglamentuojančius reikalavimus, teisės aktus. Be to, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, teismas nesutiko su ta aplinkybe, jog ieškovas pats privalėjo visapusiškai asmeniškai (subjektyviai) įvertinti išimtinai visus rizikos faktorius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Ieškinys pareikštas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovo sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovas apeliaciniais skundais ginčija priteisto neturtinės žalos dydį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad žala ieškovo sveikatai padaryta jam vykdant darbines pareigas.
Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatą neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų yra nustatytas LR DK 248 straipsnio, nustatančio darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, 4 punkte, pagal kurį darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. Pagal LR DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis LR CK.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad žalai atsirasti padėjo nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, bei, pripažinęs didesnį nukentėjusiojo asmens kaltės laipsnį dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, sumažino priteistinos žalos dydį iki 50000 Lt.
Neturtinė žala yra būtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Neturtinę žalą nustato teismas pagal įstatyme nustatytus ir teismo pripažintus reikšmingai kriterijus. Kol nenustatytas nukentėjusiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos dydis, nėra konkretaus mažintino žalos atlyginimo dydžio. Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalies esmę, tuo atveju, kai nukentėjusiojo asmens kaltė yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį, teismas turi nustatyti nukentėjusiojo ir žalos padariusio asmens kaltės dydį. Mišrios kaltės atveju, esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms, iš žalą padariusio asmens priteistinas žalos dydis turi būti proporcingas jo kaltei. Nustatant kiekvieno iš civilinės atsakomybės santykio dalyvio kaltę, jos dydis turi būti objektyvizuotas konkrečia skaitmenine ar procentine išraiška. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas dėl priteistino žalos dydžio nagrinėjamu atveju sprendė nenustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių – nukentėjusiojo asmens neturtinės žalos dydžio ir kiekvienos iš ginčo šalių kaltės dėl 2007 m. gegužės 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta esant būtinybei, remiantis byloje esančiais įrodymais, spręsti dėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių egzistavimo.
Pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiojo asmens prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes šios žalos dydžio nustatymas priskirtinas teismui kaip teisingumą vykdančiam subjektui. Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Sveikatos sutrikdymo atvejais, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, teisinę reikšmę turi ir šios aplinkybės: sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybė, kurios turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui bei stiprumui, galinčios turėti įtakos neturtinės žalos kompensacinio ekvivalento nustatymui. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko 95 proc. darbingumo, kuris 2008 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis sumažėjo iki 90 proc. (1 t., b.l. 149, 2 t., b.l. 45), į tai, kad jis negali vaikščioti, išlaikyti dviejų nepilnamečių vaikų, į jo fizines, emocines kančias ir turimus nepatogumus, į tai, kad patirtos traumos pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą, ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį vertina 125 000 Lt. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo gydymo išlaidų ir operacijai reikalingos pinigų sumos neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl neturinės žalos dydžio, kadangi jos susijusios su turtinės žalos nustatymu.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio ir nukentėjusiojo asmens kaltę. Byloje nustatyta, jog ieškovas, dirbdamas stividoriumi pas atsakovą, buvo sužalotas nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2007 m. gegužės 11 d., metu, kai, vykdant krovos darbus laive, jis nusileido į laivo apatinį denį, pateko į triumo liuko angos zoną ir buvo traumuotas kranu nuleidžiamos kraninės aikštelės (krovinio dėžės). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl mišrios kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ir dėl to kilusių pasekmių buvimo.
Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (LR DK 2 str. 1 d. 5 p.). Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes.
Vadovaujantis LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 4 straipsniu, kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, o už šių sąlygų sudarymą yra atsakingas darbdavys. Viena iš darbdavio pareigų, sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas – imtis priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus (LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 p.). Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai priskirtini darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų kategorijai. Šių norminių teisės aktų grupei priklauso ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.351 patvirtintos Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės Nr. DT 8-00. Taisyklių 93 punkte numatyta, jog, atliekant krovinių kėlimo darbus, krano veikimo zoną būtina pažymėti įspėjamaisiais ženklais. Iš 2007 m. birželio 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 10 nustatyta, jog 2007 m. gegužės 6 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu krano veikimo zona nebuvo pažymėta, o pats darbdavys nebuvo ėmęsis jokių priemonių šiame norminiame teisės akte įtvirtinto reikalavimo įgyvendinimui. Tik nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip prevencinę priemonę darbdaviui nurodžius „įvertinti riziką dėl galimo darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į kėlimo kranų darbų zoną, kraunant laivus paženklinti visą krano veikimo zoną: ant krantinės, ant denio, triumuose“, 2007 m. birželio 28 d. pakeista atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ Krovos terminalo stividoriaus pareigų, saugos ir sveikatos instrukcija buvo papildyta 2.18 punktu, numatančiu krovos terminalo stividoriaus pareigą kontroliuoti, kad prieš darbo pradžią ir krovos darbo metu krano veikimo zona būtų pažymėta įspėjamaisiais ženklais krantinėje, ant laivo denio, laivo triume (2 t., b.l. 31). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog darbdavio kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nagrinėjamu atveju pasireiškė darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktų reikalavimų, o būtent Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.351 patvirtintų Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių Nr. DT 8-00 93 punkto pažeidimu, kadangi darbdavys iki nelaimingo atsitikimo 2007 m. gegužės 11 d. nesiėmė jokių priemonių šio reikalavimo įgyvendinimui bei darbuotojo, atsakingo už krano veikimo zonos paženklinimą, paskyrimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, esant pažymėtai krano veikimo zonai, galėjo būti išvengta ieškovo subjektyvaus visų rizikos faktorių vertinimo dėl krovinio veikimo ir krovinių kėlimo ir nuleidimo zonų laivo triume, o tuo pačiu, tikėtina, ir paties nelaimingo atsitikimo.
Tačiau byloje esantys įrodymai liudija dėl nelaimingo atsitikimo buvus ir ieškovo J. Z. kaltės. 2007 m. gegužės 6 d. įvykus nelaimingam atsitikimui, ieškovas J. Z. dirbo stividoriumi AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Jis buvo tinkamai ir laiku supažindintas su saugos darbe norminių aktų reikalavimams, tarp jų – su Krovos terminalo stividoriaus pareigine, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 513-010-12 bei Krovos terminalo dokininko-mechanizatoriaus pareigų, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 513-0110-15, kuriomis jis privalėjo vadovautis savo veikloje (Krovos terminalo stividoriaus pareiginės, saugos ir sveikatos instrukcijos 1.5.25 punktas). Krovos terminalo dokininko-mechanizatoriaus pareiginės, saugos ir sveikatos instrukcijos 8.24 punkte kaip vienas iš saugos darbe reikalavimų, dirbant laivuose, buvo numatytas draudimas krovinio kėlimo ir nuleidimo metu būti triumo liuko angos ribose, o kai po deniu nėra erdvės – reikalavimas ne mažesniu kaip 7 metrų atstumu pasitraukti iš krovinio kėlimo zonos. Nesant tokių sąlygų, numatytas reikalavimas išeiti iš triumo arba pasinaudoti specialia slėptuve (saugumo kabina). Ieškovas kaip stividorius profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti, jog buvimas triumo liuko angos ribose, kai vykdomi krovos darbai, yra nesaugus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas pažeidė minėtą draudimą būti triumo liuko angos ribose, o taip pat į tai, jog jis pats pagal savo pareigas buvo atsakingas už tai, kad jam priskirti darbuotojai dirbtų laikydamiesi darbų saugos reikalavimų, ieškovo elgesį, būnant triumo liuko angos ribose krovos darbų laive vykdymo metu, vertina kaip didelį neatsargumą, kas šiuo atveju sąlygoja ieškovo kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe buvimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo yra 60 proc. ieškovo J. Z. kaltės ir 40 proc. atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ kaltės. Todėl, remiantis šioje nutartyje nustatytu ieškovo neturtinės žalos dydžiu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma turėtų sudaryti 50 000 Lt, kurią teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų nagrinėjamoje byloje teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, susijusių su ieškovo neturtinės žalos ir ginčo šalių kaltės dydžiu, teismas iš esmės nustatė teisingą iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ir naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini. Atmetus apeliacinius skundus, iš ginčo šalių jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.