- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-18
- Bylos Nr.
- 2KT-46/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Atsakovas
- Pakruojo ūkininkų
- Ieškovas
- A. E. R.
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio pirmininkas Vytas Milius, susipažinęs su atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-239-368/2009, iškeltos pagal ieškovės A. E. R. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nagrinėjimo ir prašymu dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Pakruojo ūkininkų kredito unijos pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-239-368/2009, iškeltos pagal ieškovės A. E. R. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atsakovas prašo bylą iš Šiaulių apygardos teismo perduoti nagrinėti kitam teismui. Nušalinimo pareiškime nurodoma, kad abejonės kyla ne tik dėl bylą nagrinėjančio Šiaulių apygardos teismo teisėjo E. M., bet ir dėl viso teismo nešališkumo. Atsakovas pažymi, jog nurodytas teisėjas priėmė ne vieną prieštaringą procesinį sprendimą byloje – kelias nutartis dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, kurias po atskirųjų skundų gavimo, pats pasinaikino, taip pat nutartį dėl teismo posėdžio datos pakeitimo. Dėl šių priežasčių bylą nagrinėjančiam teisėjui buvo pareikštas nušalinimo pareiškimas. Tačiau laikinai ėjusi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėja L. P. 2009 m. birželio 1 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl teisėjo E. M. nušalinimo. Atsakovo nuomone, nutartyje nepasisakyta dėl pareiškime išdėstytų nušalinimo motyvų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas abejoja, ar Šiaulių apygardos teismas gali nešališkai išnagrinėti civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.
Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą (ieškinį, prašymą) išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti pagrįstų abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr.2KT-32/2009). Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teismas) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teismas) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas abejones dėl civilinę bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo grindžia dviem aplinkybėmis: 1) Bylą nagrinėjantis teisėjas priėmė kelis nepagrįstus procesinius sprendimus byloje; 2) Civilinių bylų skyriaus pirmininkė nepasisakė dėl šiam teisėjui atsakovo pareikštame nušalinimo pareiškime išdėstytų motyvų ir nepagrįstai netenkino pareiškimo.
Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą ir bylą perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovei atsisakius dalies turtinio pobūdžio reikalavimų, bylą nagrinėjantis teisėjas bylą perdavė pirmąja instancija nagrinėti apylinkės teismui. Tačiau atsakovui pateikus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, teisėjas pasinaikino savo nutartį. Vėliau tokia situacija pasikartojo dar kartą. Šios aplinkybės iš tiesų sudaro pagrindą abejoti, ar darbo byla, kurios išnagrinėjimui įstatyme nustatyti itin trumpi terminai, nagrinėjama ekonomiškai ir operatyviai. Tačiau bylą nagrinėjantis teisėjas atsakovo nurodytus procesinius veiksmus atliko laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Vien tik tokių nutarčių priėmimas ir jų pasinaikinimas byloje nesudaro pagrindo atsirasti abejonėms dėl bylą nagrinėjančio teisėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Revizuoti laikinai ėjusios Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjos 2009 m. birželio 1 d. nutartyje, kuri neskundžiama apeliacine tvarka, išdėstytų argumentų Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas neturi įgaliojimų.
Atsakovui nepateikus duomenų apie Šiaulių apygardos teisme dirbančių kitų teisėjų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra pagrindo abejoti viso teismo nešališkumu atsakovo atžvilgiu. Priešingu atveju būtų galima nušalinti teismą nuo jam įstatymu priskirtos bylos nagrinėjimo esant asmenų pageidavimui, o ne įstatyme įtvirtintam konkrečiam nušalinimo pagrindui.
Tuo pačiu atkreiptinas atsakovo atstovo dėmesys procesinėmis teisėmis, taigi, ir teisėjo bei teismo nušalinimo teise, naudotis sąžiningai. Naudojimasis procesine teisėjo (teismo) nušalinimo teise ne pagal jos paskirtį gali sukelti CPK 95 straipsnyje nurodytus teisinius padarinius.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-239-368/2009, iškeltos pagal ieškovės A. E. R. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl grąžinimo į darbą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nagrinėjimo ir prašymą dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, atmesti.