Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. Š. ir jo gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo E. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartimi E. Š. už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą esant nepakaltinamam buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą E. Š. buvo pratęsta vėliausiąja 2025 m. balandžio 24 d. teismo nutartimi.

Teisme gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo E. Š. iš priverstinio ambulatorinio gydymo į priverstinį stacionarinį gydymą. Prie teikimo pridėtame E. Š. psichikos būsenos patikrinimo akte nurodyta, kad po paskutinio priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo 2025 m. balandžio 24 d. teismo nutartimi E. Š. buvo du kartus stacionarizuotas į ligoninės psichiatrijos skyrių – nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2025 m. gegužės 26 d. ir nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. spalio 24 d., abiem atvejais atvežtas lydint policijos pareigūnams dėl pastarojo neadekvataus, agresyvaus elgesio. Akte nurodoma, kad lankymosi režimo pas gydytoją psichiatrą ir socialines darbuotojas nepažeidinėjo, su darbuotojomis kartais bendrauja ironiškai, sarkastiškai, familiariai, galima stebėti nekritiškumą savo būsenai, emocijos dažnai neadekvačios situacijai, dažnai išreiškia priešiškumą tėvams, mąstymas nenuoseklus, išpasakoja buvusias klausos pseudohaliucinacijas (teigia galvoje jaučiantis kitų žmonių minčių transliacijas), „nušvitimo“, ypatingų galių, nuodijimo kliedesines idėjas. Komisija pažymi, kad E. Š. gydymas ne stacionare leidžia tikėtinai manyti, kad jis vaistus vartoja ne pagal paskyrimus, nėra užtikrinta ilgalaikė remisija, pasitaiko agresijos protrūkių. Esant dažniems ligos atkryčiams, lydimiems agresijos, nesant namuose galimybės kontroliuoti vaistų vartojimą, komisija prašo E. Š. keisti priverstinį ambulatorinį gydymą į priverstinį stacionarinį gydymą.

Teismo posėdžio metu teikimą pateikusios institucijos atstovas patvirtino teikime nurodytas aplinkybes ir prašė teikimą tenkinti, pats E. Š. su teikimu nesutiko, gynėja dėl teikimo paliko spręsti teismui.

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalį teismas, išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, – jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Pažymėtina, kad taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis pakeičiama, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Asmens psichikos būklės pakitimai, nepašalinantys jo pavojingumo visuomenei, sąlygoja taikomos priemonės pakeitimą: asmens psichinei būklei pablogėjus, priverčiamoji medicinos priemonė pakeičiama į griežtesnę.

Iš byloje esančio 2025 m. gruodžio 4 d. E. Š. psichikos būklės patikrinimo akto matyti, kad po paskutinio priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo 2025 m. balandžio 24 d. teismo nutartimi E. Š. buvo du kartus stacionarizuotas į ligoninės psichiatrijos skyrių – nuo 2025 m. gegužės 8 d. iki 2025 m. gegužės 26 d. ir nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. spalio 24 d., abiem atvejais atvežtas lydint policijos pareigūnams dėl pastarojo neadekvataus, agresyvaus elgesio. Kaip matyti iš akto, jis lankymosi režimo pas gydytoją psichiatrą ir socialines darbuotojas nepažeidinėjo, tačiau stebimas nekritiškumas savo būsenai, jo emocijos dažnai neadekvačios situacijai, dažnai išreiškia priešiškumą tėvams, mąstymas nenuoseklus, išpasakoja buvusias klausos pseudohaliucinacijas (teigia galvoje jaučiantis kitų žmonių minčių transliacijas), „nušvitimo“, ypatingų galių, nuodijimo kliedesines idėjas. Kaip matyti, gydymo įstaigos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad E. Š. psichinė būsena yra pablogėjusi, nėra užtikrinama ilgalaikė remisija. Pats E. Š. teisme neigė sergantis, teigė vaistų nevartojantis ir besijaučiantis puikiai, jo teigimu – jis pats yra gydytojas, o gydytojas yra pacientas. Taigi, iš bylos medžiagos ir teisme paaiškinimus davusių asmenų matyti, kad E. Š. psichinė būsena yra pablogėjusi, jis vaistus galimai vartoja ne pagal paskyrimus ar visai jų nevartoja, savo būklei nekritiškas, dažni jo ligos atkryčiai, lydimi agresijos, gan ilgi jo gydymo stacionare laikotarpiai, pasitaiko agresijos protrūkių.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes apie E. Š. psichikos būklę, ką patvirtina teismui pateikti duomenys ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davę asmenys, teismas sprendžia, jog E. Š. psichinė būsena yra pablogėjusi, todėl yra pagrindas E. Š. pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl gydymo įstaigos teikimas tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 440 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti.

Pakeisti E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ir gydymą tęsti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.