Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Alkesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-679-343/2008, iškeltoje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui UAB „Alkesta“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. A., A. B., K. B., A. D., V. F., L. G., E. G., V. K., D. K., A. K., M. N. ir kitiems, taip pat UAB “Spaudvesta” dėl įpareigojimo perleisti akcijas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą perduoti savo visų akcijų saugojimą, apskaitą (UAB „Alkesta“ akcininkų akcijų apskaitos dokumentus ir visus kitus su UAB „Alkesta“ akcininkų vertybinių popierių apskaitos tvarkymu susijusius duomenis) ir jos tvarkymą, tarp jų ir operacijų UAB „Alkesta“ akcijomis registravimo funkcijų vykdymą, AB Šiaulių bankas. Teismas taip pat uždraudė UAB „Alkesta“ vykdyti savo akcininkų vertybinių popierių apskaitą bei tvarkymą, tarp jų ir operacijų UAB „Alkesta“ akcijomis registravimo funkcijų vykdymą. Nurodė, kad visiškai sutinka su ieškovės prašyme dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu išdėstytais argumentais ir sprendė, jog neuždraudus atsakovui vykdyti UAB „Alkesta“ akcijų saugojimą, apskaitą, tvarkymą, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas papildomas laikinąsias apsaugos priemones taikė apie jų nagrinėjimą nepranešęs atsakovui, nes sprendė, jog yra reali grėsmė, kad atsakovas gali bet kuriuo metu perleisti savo akcijas, atlikdamas atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose (CPK 148 str. 1 d.).

Teismas nepagrįstai apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą nepranešė atsakovui ir tokiu būdu apsunkino jo galimybę ginti pažeistas teises.Teismo išvados, jog atsakovas gali bet kuriuo metu perleisti savo akcijas, atlikdamas atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose, pagrįstos tik prielaidomis, bet ne įrodymais. Kai kurie šioje byloje dalyvaujantys tretieji asmenys nesąžiningais veiksmais siekia įsigyti UAB „Alkesta“ akcijų. UAB „Spaudvesta“ su keliasdešimt fizinių asmenų sudarė preliminariąsias UAB „Alkesta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (šie asmenys nagrinėjamoje byloje įtraukti kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų), pagal kurias pardavėjams avansu sumokėjo visą sutartą pinigų sumą. Pardavėjai avanso grąžinimą užtikrino pasirašytais vekseliais bei įkeitė pirkėjui UAB „Spaudvesta“ nuosavybės teise atsakovo akcijas. Tarp šių asmenų kilę ginčai išspręsti teismine tvarka ir Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtino jų sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Alkesta“ pardavėjai šias akcijas perleido UAB „Spaudvesta“ nuosavybėn. Pastebi, jog apgaulingų sandorių pasekmė - UAB „Spaudvesta“ įregistravo nuosavybės teises į anksčiau buvusių atsakovo akcininkų turėtas UAB „Alkesta“ akcijas.

Teismo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, kadangi tuo atveju, jeigu teismas priims ieškovei galimai palankų teismo sprendimą, atsakovas nebegalės vengti įvykdyti šį sprendimą ir įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į akcijas, taip pat negalės perleisti UAB „Alkesta“ akcijų kitiems asmenims.Jeigu atsakovo akcijų tvarkymas ir akcijų savininkų registravimas iš UAB „Alkesta“ nebūtų perleistas kitam asmeniui, visuomet išliktų reali grėsmė, jog UAB „Alkesta“ gali savo akcijas perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn ir įregistruoti šių asmenų nuosavybės teises į akcijas. Tokiu atveju ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus, o tai iš esmės apsunkintų ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymą.Tai, kad atsakovas UAB „Alkesta“ akcininkų apskaitą, operacijų akcijomis registravimo tvarką vykdė nesąžiningai, įrodo faktas, jog atsakovas po kitoje civilinėje byloje priimtos Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutarties dėl draudimo supirkti savo įmonės akcijas, toliau supirkinėjo šias akcijas ir šiuo metu yra įgijęs 23 224 UAB „Alkesta“ akcijų (nutarties priėmimo dieną atsakovas buvo supirkęs 15 200 UAB „Alkesta“ akcijų). Teismo taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės nesukėlė neigiamų padarinių dalyvaujantiems byloje asmenims, o atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl tariamai nesąžiningų ieškovės ir UAB „Spaudvesta“ veiksmų pagrįsti tik prielaidomis bei nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

Tai, kad atsakovas UAB „Alkesta“ akcininkų apskaitą, operacijų akcijomis registravimo tvarką vykdė nesąžiningai, įrodo faktas, jog atsakovas 2007 m. birželio 22 d. pateikė skirtingus duomenis apie įsigytų savų akcijų skaičių - 15 200 ir 23 224 (tą pačią dieną teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė UAB „Alkesta“ pirkti savas akcijas). UAB „Alkesta“ akcijų apskaitos tvarkymui atsakovas taiko nevienodus standartus, nes vienus balsavimo teisių perleidimo sandorius, nors ir pažeisdamas teisės norminių aktų reikalavimus, registruoja vertybinių popierių sąskaitose (fizinių asmenų balsavimo teisių perleidimo sutartys su UAB „Spaudvesta“ įregistruotos po pusmečio nuo jų gavimo), o kitų apskritai neregistruoja (kai keli fiziniai asmenys balsavimo teises perleido UAB „Alkesta“ vadovui). Netaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas galėtų perleisti ginčo akcijas tretiesiems asmenims, o tai iš esmės pasunkintų arba padarytų nebeįmanomą ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymą byloje. Ginčo suma yra labai didelė, todėl egzistuoja padidinta ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizika.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir areštavęs atsakovo UAB „Alkesta“ nuosavybės teise valdomas UAB „Alkesta“ akcijas civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės O. L. ieškinį atsakovui UAB „Alkesta“ dėl įpareigojimo parduoti UAB „Alkesta“ akcijas, teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą perduoti savo visų akcijų saugojimą bei tvarkymą AB Šiaulių bankui. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti nuosavybės teisės į uždarosios akcinės bendrovės akcijas atsiradimo momentą, šių akcijų saugojimo ir tvarkymo teisinę reikšmę. Tik nustačius šias aplinkybes, galima nutarti, ar siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, tikslinga apriboti įmonės teises pačiai tvarkyti savo vertybinius popierius ir įpareigoti nurodytus veiksmus atlikti kitą teisės subjektą.

Akcija - tai vertybinių popierių rūšis, suteikianti teisę jos turėtojui (akcininkui) tam tikras turtines teises - gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti, taip pat neturtines teises – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose, kitas įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas teises (CK 1.102 str., Akcinių bendrovių 15 ir 16 str.). Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialios arba materialios (Akcinių bendrovių 40 str. 8 d.). Akcijų rūšies pasirinkimas (materialios ar nematerialios) yra išimtinė uždarosios akcinės bendrovės teisė. Skirtingų rūšių akcijų specifika lemia ir nuosavybės teisės į šias akcijas atsiradimo bei pasibaigimo ypatumus.

CK 4.49 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Ši teisės norma taikoma ir nustatant vertybinių popierių nuosavybės teisės pasibaigimo bei atsiradimo momentą. Tokia išvada darytina dėl to, jog nors vertybiniai popieriai ir nėra daiktai (CK 1.97 str. 1 d., 4.1 str.), tačiau jie laikytini turtu plačiąja prasme, o nurodytoje normoje pažymėta, kad ji taikoma ir nuosavybės teisės atsiradimo momento nustatymui į turtą apskritai, ne tik į daiktus. Be to, nuosavybės teisė, kaip absoliuti daiktinė teisė, gali būti perleista ne tik į daiktus, bet į bet kurį turtą (pinigus, turtines teises, vertybinius popierius ir pan.), todėl nuosavybės teisės įgijimą bei praradimą nustatančios teisės normos taikomos bet kokio turto teisinio statuso pasikeitimui, išskyrus specialiai įstatyme aptartus atvejus. Tačiau specialiame teisės norminiame akte – Akcinių bendrovių įstatyme numatyta CK 4.49 straipsnio pirmosios dalies išimtis. Nurodyta teisės norma nustato specifinę akcijų - tiek materialių, tiek ir nematerialių - perleidimo tvarką bei specifines nuosavybės teisės į šias akcijas atsiradimo ir praradimo taisykles (Akcinių bendrovių įstatymo 46 str.). Materialios akcijos perleidžiamos kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje, t.y. indosamentą (Akcinių bendrovių 46 str. 1 d.). Šiuo atveju nuosavybės teisė į materialią akciją asmeniui atsiranda nuo akcijos perdavimo momento, tačiau su sąlyga, jeigu padarytas atitinkamas įrašas (indosamentas) toje akcijoje. Nemateriali akcija neturi tiesioginės materialios išraiškos ir negali būti perduota materialia forma šios akcijos įgijėjui. Todėl įstatymas turi nustatyti specifinę nematerialių akcijų perleidimo tvarką ir specifinį nuosavybės teisės į tokias akcijas atsiradimo momentą.

CK 1.101 straipsnio dešimtoji dalis įtvirtina taisyklę, kad įmonės išleisti nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Jeigu uždaroji akcinė bendrovė nusprendžia išleisti nematerialias akcijas, asmuo nematerialios akcijos savininku laikomas nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Akcinių bendrovių 40 str. 9 d.). Sandorio, kurio pagrindu asmuo įgijo nematerialią akciją, sudarymui įstatymas nustato privalomą rašytinę formą ir privalomus rekvizitus, kurių nesilaikymas šį sandorį daro negaliojantį (Akcinių bendrovių 46 str. 3 ir 4 d.). Tačiau vien susitarimo dėl uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos perleidimo įforminimas tinkama forma, net ir nurodžius visus įstatyme numatytus rekvizitus, dar nereiškia, jog asmuo tapo įsigytos akcijos savininku. Nematerialių akcijų perleidimas turi būti fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (Akcinių bendrovių įstatymo 46 str. 2 d.). Taigi uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos savininku, turinčiu teisę nevaržomai disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialios sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Galima daryti išvadą, jog šiuo atveju nuosavybės teisei, kaip absoliučiai daiktinei teisei, į nematerialias akcijas atsirasti yra būtinos dvi sąlygos: 1) sutarties, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims) sudarymas rašytine forma, nurodant joje įstatyme nustatytus rekvizitus; 2) šios sutarties pagrindu nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas tiek akcijas perleidusio, tiek ir jas įgijusio asmens vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises. Tokią išvadą patvirtina ir minėtoji CK 1.101 straipsnio dešimtoji dalis, kurioje nustatyta, kad nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Tokiam teiginiui neprieštarauja nagrinėjamoje byloje esančios 2006 m. tarp atsakovo ir atsakovo akcininkų sudarytos UAB „Alkesta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kurių 4.1 punkte numatyta, kad pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į parduodamas akcijas iš karto po šios sutarties pateikimo bendrovei bei atitinkamo įrašo joje padarymo momento (t. 6, b.l. 18-48). Taigi, ir pats atsakovas nuosavybės teisės į nematerialias akcijas įgijimo nesiejo su sandorio sudarymo ar pinigų sumokėjimo momentu.

Kitas teisės klausimas, kurį būtina išspręsti byloje – koks teisės subjektas turi užfiksuoti nematerialios akcijos perleidimo faktą. Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio trečioji dalis, nustatydama CK 1.101 straipsnio dešimtojoje dalyje numatytos taisyklės dėl nematerialių vertybinių popierių tvarkymo, išimtį, įtvirtina, jog uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų ? nematerialių akcijų savininkų ? asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė, tačiau sutartimi ji gali perduoti akcijų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Nurodyta teisės norma įpareigoja Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų ? nematerialių akcijų savininkų ? asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles. Tokias taisykles Vyriausybė patvirtino 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041. Šių taisyklių 3 punkte nurodoma, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas kiekvienam akcininkui, įsigijusiam akcijų bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialių akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Bendrovės nematerialias akcijas perleidę bei jas įsigiję asmenys turi pateikti bendrovei sutartį, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į šias akcijas, o akcijų apskaitos tvarkytojas turi pareigą nedelsiant padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose. Dar daugiau, akcijų apskaitos tvarkytojas akcijas įsigijusiam asmeniui per 2 darbo dienas nuo įrašų padarymo dienos privalo išduoti akcijų apskaitos tvarkytojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir akcijų apskaitos tvarkytojo antspaudu patvirtintą išrašą iš akcininko sąskaitos (Taisyklių 17 punktas). Pastebėtina, kad šioje sąskaitoje be kitų duomenų taip pat turi būti nurodytos disponavimo akcijomis teisės ar su akcijomis susijusių kitų teisių apribojimo atveju – informacija apie apribojimus, susijusius su įraše nurodytomis akcijomis (taisyklių 6.7.9 punktas). Akcijų apskaitos tvarkytojui nevykdant šios pareigos, asmuo, sudaręs sandorį dėl nematerialių akcijų įgijimo, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo užfiksuoti akcijų perleidimo faktą (CPK 5 str. 1 d., CK 1.138 str. 8 p.).

Iš byloje esančios medžiagos negalima daryti išvados, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ginčo akcijų arešto atsakovas UAB „Alkesta“ būtų perleidęs savas įsigytas akcijas kitiems asmenims. Ieškovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Spaudvesta“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, įsigyjant UAB „Alkesta“ akcijų tuo metu, kai jau buvo priimta Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, nesusiję su šia byla, be to, jie nepagrįsti įrodymais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Tačiau byloje esančios kitos aplinkybės leidžia spręsti, jog bendrovė yra pažeidusi teisės norminiuose aktuose nustatytus akcijų apskaitai bei jų tvarkymui nustatytus reikalavimus. Kaip matyti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Spaudvesta“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų bei pateiktų dokumentų, keliasdešimt UAB „Alkesta“ akcininkų perleido balsavimo teises UAB „Spaudvesta“. Balsavimo teises įgijusi įmonė per notarų biurą 2007 m. gegužės 28 d. informavo atsakovą jo buveinės adresu apie sudarytas balsavimo teisių perleidimo sutartis (t. 4, b.l. 152-154). Nepaisant to, iš UAB „Alkesta“ operacijų akcijomis registravimo žurnalo matyti, jog atitinkamus įrašus atsakovas, kaip akcijų apskaitos tvarkytojas, atliko tik 2008 m. sausio 9 d. (t. 4, b.l. 135-140). Kaip minėta, aukščiau nurodytos Taisyklės įpareigoja nematerialių akcijų tvarkytoją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, atlikti įrašus sąskaitoje, ir tą pačią dieną padaryti įrašus bendrovės operacijų akcijomis registravimo žurnale (Taisyklių 6.7.10, 8, 9, 17 punktai). Šios aplinkybės leidžia manyti, jog yra pagrįsta abejonė dėl atsakovo tinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo - nematerialių akcijų apskaitos ir tvarkymo, kilus ginčui tarp šalių. Esant ypač konfliktiškai situacijai tarp šalių, tikimybė, jog akcijų tvarkymas, apskaita gali būti netinkamai vykdomi, yra dar didesnė.

Šie argumentai leidžia daryti išvadą, kad net ir galiojant teismo nustatytam draudimui atsakovui perleisti ginčo akcijas kitiems asmenims, tokio draudimo pažeidimo atveju atsakovui taikomos sankcijos būtų neproporcingos tiems teisiniams padariniams, kurie galėtų atsirasti teismui priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą byloje. Atsakovui pačiam užfiksavus savų akcijų perleidimo sandorį bei akcijų savininko pasikeitimo faktą, ieškovei galimai palankų sprendimą taptų nebeįmanoma įvykdyti ar jo įvykdymas iš esmės pasunkėtų, nes akcijas nuosavybės teise valdytų nebe atsakovas, o tretieji asmenys. Įvykus ginčo akcijų perleidimui, galimybės įvykdyti ieškovei galimai palankų sprendimą iš esmės pasunkėtų dėl to, kad tokio sprendimo nebūtų galima įvykdyti ieškovei nepareiškus papildomų reikalavimų dėl akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei jų pagrindu atsiradusios akcijų registracijos panaikinimo, ir nenuginčijus šių sandorių teisėtumo. Be to, atsakovo akcijas įgiję tretieji asmenys tokiu atveju gali būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, kadangi nematerialių akcijų saugojimą, apskaitą ir tvarkymą vykdo pati bendrovė ir šie duomenys nėra įregistruoti viešame registre. Todėl būtina užtikrinti, kad uždaroji akcinė bendrovė ne tik negalėtų perleisti jos pačios valdomų savų nematerialių akcijų kitiems asmenims, bet ir pati negalėtų įregistruoti akcijų naujų savininkų, kadangi nuo nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimo asmuo įgyja nuosavybės teisę į šias akcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nematerialių akcijų saugojimą, tvarkymą ir apskaitą perdavė ne ieškovės siūlomam asmeniui, o su bylos šalimis nesusijusiai kredito įstaigai – AB Šiaulių bankui. Vertybinių popierių rinkos įstatyme vertybinių popierių saugojimas, apskaita ir tvarkymas įvardyti kaip viena iš investicinių paslaugų (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 str. 11 d. 6 p.). Šią paslaugą be atskiros licencijos turi teisę teikti vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, tarp jų – ir bankai, kuriems tokią teisę suteikia banko licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota (Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 str. 11 d. 6 p., 20 str. 1 d., 23 str. 3 d.). AB Šiaulių bankas tokią teisę turi, jis sutiko vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, ieškovė sumokėjo 10 000 Lt užstatą šiam bankui už atsakovo įsigytų savų akcijų saugojimą, apskaitą ir tvarkymą (t. 3, b.l. 106, 109). Esant tokioms aplinkybėms, nėra abejonės dėl atsakovo įsigytų savų akcijų, taip pat kitų atsakovo UAB „Alkesta“ akcininkų valdomų šios įmonės akcijų tinkamo saugojimo, apskaitos ir tvarkymo iki ginčo išnagrinėjimo. Taigi teismo taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė padeda išvengti esamos padėties, susijusios su UAB „Alksta“ akcijų valdymu, pasikeitimo ir visiškai užkerta galimybę atsakovui, net ir pažeidus galiojantį teismo draudimą perleisti ginčo akcijas, įregistruoti nuosavybės teisę į šias akcijas. Toks teismo procesinis sprendimas labiausiai atitinka visų dalyvaujančių byloje asmenų, taip pat ir atsakovo, interesus, neriboja atsakovo teisių ir neuždeda jam pareigų.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neinformavo jo apie prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą. CPK 148 straipsnio pirmoji dalis suteikia teismui teisę klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus apie tai atsakovui, jeigu yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas skundžiamoje nutartyje procesinį sprendimą nepranešti atsakovui apie ieškovės prašymo nagrinėjimą motyvavo tuo, kad atsakovė gali bet kuriuo metu perleisti akcijas ir padaryti atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog toks pranešimas papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali padaryti nebeįmanomu (t. 3, b.l.105). Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.