- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- T-186-470/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04018-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Nuteistasis
- V. S.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą taikymo nuteistajam V. S. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2010-02-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., 300 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d. - galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 19500 Lt bauda.
2010-11-03 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2010-02-11 nuosprendis pakeistas: panaikintas BK 183 str. 1 d., 63 str. Laikyti nuteistu pagal BK 300 str. 1 d., 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d. - galutinė bausmė 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo su 19500 Lt bauda.
2011-04-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 223 str. 1 d., 219 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 63 str. 3 d., 9 d. - galutinė bausmė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.
2011-10-12 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 223 str. 1 d., 183 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 72 str. 2 d., 3 d. - galutinė bausmė 6 m. 9 mėn. laisvės atėmimo su 47858,33 Lt konfiskavimu. Bausmės pradžia - 2010-11-23, bausmės pabaiga- 2017-08-23. Atliko įstatymu numatytą 4/5 bausmės dalis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2010-12- 07. Liko atlikti 1 metai 3 mėnesiai 26 dienos laisvės atėmimo bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. S. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Komisijos nutarimas pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.
Gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės skundas dėl Komisijos 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka už kelių nusikaltimų padarymą. Anksčiau teistas 6 kartus. Dėl paskutinio nusikaltimo savo kaltės nepripažino. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują nusikaltimą. Du kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, sąlygų nepažeidė. Nors nuteistasis ir nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų, tačiau po to darė naujas nusikalstamas veikas. Pakartotinis nusikaltimų darymas, nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas yra pagrindas pripažinti, kad anksčiau paskirtos bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Iš jo yra priteista ieškinių 84733,81 eurų sumai, išieškota tik 903,20 eurų. Nors nuteistasis šiuo metu pataisos namuose dirba, gauna atlyginimą, tačiau didesnę jų dalį išleidžia savo poreikiams kas leidžia spręsti, kad ir bausmės atlikimo metu, kuomet didžiąją dalį nuteistojo poreikių tenkina valstybė, prioritetas yra ne siekis atlyginti žalą pagal gautus vykdomuosius raštus, o tenkinti savo asmeninius poreikius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. S. praeityje dažnai atsidurdavo situacijose, kuriose nusikalsdavo, periodiškai užsiimdavo veikla, kuri susijusi su nusikalstamumu. Nuteistasis jaučia ir išreiškia didelį nepasitenkinimą teisine sistema ir jos vykdomosiomis institucijomis. Pataisos namuose baustas 4 kartus, nuobaudos negalioja. Skatintas 5 kartus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika 58 balai (pagal OASys). Nors socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kad vertinimas sumažėjo 3 balais, tačiau iš 2015-01-19 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad nusikalstamo elgesio rizika buvo 55 balai. Iš šių duomenų matyti, kad priešingai nei nurodoma nutarime, nusikalstamo elgesio rizikos balai ne mažėja, o didėja ir nėra akivaizdžios pažangos ją mažinant. Be to, kaip matyti iš nutarimo V. S. priklauso vidutinės rizikos grupei - 58 balai. Pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Prokurorė prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.
Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis V. S. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Nuteistasis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą paskatintas penkis kartus. Nuo ankstesnio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio nuteistojo elgesio rizikos vertinimas keitėsi, ankstesnio vertinimo metu rizikos balai buvo 55 balai pagal OASys, o šiuo metu 58 balai. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi. Dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose programose. Šios nuteistąjį patenkinamai charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą 2014-06-09, 2015-01-19 ir 2015-07-30, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo nepakitusi - 55 balai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė – 58 balai pagal OASys, nuo praeito vertinimo ne tik, kad nesumažėjo, bet padidėjo 3 balais ir tai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laisvėje galės gyventi nenusikalsdamas. Nuteistasis baustas drausmine tvarką 2015-10-20 už grubų pažeidimą, nors ši nuobauda negalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, nuteistasis turi didelį civilinį ieškinį – 83830,61 eurų, kurio tik nedidelė dalis atlyginta, nors nuteistasis dirba ir gauna pajamų, tačiau jas leidžia savo poreikiams. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs apginti save, minimalizuoti neigiamas elgesio pasekmes, nesugeba vertinti situacijos iš kitos pozicijos. Praeityje užsiimdavo veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, atsidurdavo rizikingose situacijose. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai teigiamai pasikeitę. Nuteistojo ankstesni teistumai, lėšų tvarkymas, mąstymas, elgesys, nuostatos ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais.
Likusi didelė piniginių prievolių suma rodo, kad nuteistajam reikalingos didelės pajamos siekiant tikėtis galimai nenusikalstamo jo elgesio ir tai leidžia abejoti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – daugiau kaip 1 metai ir 3 mėnesiai. Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius padidėjusi ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
tenkinti prokurorės R. Berčiūnienės skundą dėl nutarimo taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą.
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.