- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-12-193-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00009-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Artūras Ridikas, Bronė Vidzėnienė
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Nuteistasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-193/2013
Teisėjas Audrius Sadauskas Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00009-2012-6
2013 m. kovo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G., jos atstovei L. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-19 nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas laisvės apribojimas dešimčiai (10) mėnesių, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. G. 299,82 litų turtinę žalą ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laiką bendrauti su nukentėjusiąja A. G. (LR BK 48 str. 5 d. 2 p., 6 d. 2 p.).
Iš V. T. A. G. priteista 299,82 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt neturtinės žalos bei 1500 Lt nukentėjusiosios A. G. turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Iš V. T. priteista 18 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. T. nuteistas už tai, kad 2011-12-10 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, asmeninio konflikto metu, tyčia spyrė koja A. G. į krūtinės kairę pusę, padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, po to pagriebęs ant laiptelių stovėjusį plastikinį gėlių vazoną su žemėmis metė į A. G. ir pataikė jai į pakaušį, tuo šiais veiksmais padarė A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės 2012-06-19 nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, kad šis teismo nuosprendis yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas, nes jame padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pažymi, kad aptariamos nusikalstamos veikos jis nepadarė, o yra apkalbamas nukentėjusiosios ir jos artimųjų. Byla buvo iškelta ir nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, todėl privati kaltintoja - nukentėjusioji A. G. - privalėjo neabejotinai įrodyti jo kaltę, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atkreipia dėmesį, kad kartu su juo konflikto metu buvusi žmona I. T. bei duktė R. T. patvirtino, kad kilus barniui su namų valdos bendrasavininkiais Grigaičiais, V. G. įsiveržė į butą ir buvo išstumtas į laiptų aikštelę, tuo tarpu A. G. buvo už sutuoktinio, todėl iš jų buto išėjo pirmoji. Akcentuoja, kad jokio fizinio kontakto tarp jo ir A. G. nebuvo ir negalėjo būti. Apelianto teigimu, jo kaltė dėl spyrio A. G. į krūtinę ir metimo plastikiniu vazonu jai į galvą iš esmės grindžiama tik abiejų sutuoktinių A. ir V. G. parodymais bei V. G. papildomai teismo posėdžio eigoje pasikviesto liudyti savo draugo R. A. parodymais, taip pat ant nukentėjusiosios kūno (krūtinės kairėje pusėje) rasta nedidele kraujosrūva. Nors visus šiuos parodymus paneigė tiek jis pats, tiek kartu su juo buvusios I. T. ir R. T.. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas R. A., kurio objektyvumas dėl galėjimo dėl pakankamai aukštą gyvatvorę, apskritai stebėti šį įvykį kelia abejonių, nedavė parodymų apie spyrį nukentėjusiajai, o jo parodymai apie kažkokio rudo daikto metimą yra nekonkretūs, nes nepatvirtina, kad juo buvo į ką nors pataikyta, taigi kam nors sukeltas skausmas.
Nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu teiginiu, kad išvykęs į įvykio vietą teismas tariamai įsitikino, jog liudytojas R. A. galėjo matyti įvykį. Apelianto nuomone, liudytojas galėjo matyti tik laiptų aikštelėje, bet ne žemiau, buvusių asmenų ir tik viršutinę kūno dalį. Kadangi teismas nesurašė atskiro įvykio vietos apžiūros protokolo, nefiksavo situacijos įvykio vietoje techninėmis priemonėmis, tai jis neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimus klaidingam teiginiui tol, kol teismas jo neišdėstė nuosprendyje.
V. T. tvirtinimu, teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos specialistas parodė, kad tokia ant A. G. kūno rasta kraujosrūva galėjo būti padaryta ir nukentėjusiajai užsigaunant krūtinę į kietą buką briaunuotą daiktą - lentą, stalo kampą, medžio šaką ir pan. Kaip parodė pati nukentėjusioji, o tai patvirtino ir kiti asmenys (V. G., R. T.) A. G. prieš barnį nešiodama lentas, kitokius daiktus, galėjo užsigauti krūtinę. Pažymi, kad ir teismo išvados dėl tariamai nukentėjusiajai mesto gėlių vazono ir pataikymo juo į galvą, tepatvirtina tik jos sutuoktinio parodymai, nors jokių sužalojimo pėdsakų neaptikta. Tuo tarpu nukentėjusiosios argumentai, kad iki atvykstant policijos pareigūnams jis išplaudamas šulinio vandeniu (nors yra ir vandentiekis) kieme išbyrėjusias iš vazono žemes taip pašalino nusikalstamos veikos pėdsakus absoliučiai nepagrįsti, ir iš esmės paneigiami liudytojo L. B. parodymais, kad kieme jis matė žemes ir molinį, o ne plastmasinį vazoną, jokių plovimo vandeniu pėdsakų nebuvo.
Atkreipia dėmesį, kad tarp jų su nukentėjusiąja pripažinta A. G. šeima vyksta teisminiai ginčai dėl palikimo padalijimo ir naudojimosi paveldėtu turtu, todėl nukentėjusioji siekia jį sukompromituoti ir to pagrindu tikėtis palankių sprendimų tuose civiliniuose ginčuose, gauti materialinės naudos neturtinės žalos atlyginimo forma.
Nukentėjusioji A. G. atsikirtimu į nuteistojo V. T. apeliacinį skundą prašo minėtą skundą atmesti bei priteisti jos naudai iš V. T. turimas apeliacinėje teismo instancijoje advokato pagalbos išlaidas (800 Lt). Pažymi, kad nuteistasis apeliaciniame skunde tyčia iškraipo, neteisingai nurodo įvykio aplinkybes, nes siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. V. T. bei jo žmonos ir dukros parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems pakankamiems ir objektyviems įrodymams, be to, tarpusavyje jų trijų parodymai yra prieštaringi. Atkreipia dėmesį, kad V. T. kaltę neabejotinai įrodo ne tik jos nuoseklūs parodymai, bet ir liudytojų V. G., R. A., L. B., D. P. parodymai, eksperto L. Ž. paaiškinimai bei specialisto išvada Nr. G1372/11(05), medicininiai dokumentai (receptai, vaistinės čekiai, elektroninės formos mano nedarbingumo pažymėjimas). Pažymi, kad jos vyro V. G. parodymus (kaip ir jos parodymus) patvirtina asmenų, niekaip nesusijusių su jais parodymai - R. A., policijos darbuotojų L. B., D. P., eksperto L. Ž., taipogi specialisto išvada, mano medicininiai dokumentai. Teigia, kad ji su sutuoktiniu į Tamošiūnų namą nebuvo įėję, nes pro virtuvės langą juos kiemu ateinant pamačiusi, į namo laiptų aikštelę pirmoji šaukdama išpuolė pati R. T., ir tuojau - ir V. T., kurį bandė sulaikyti jo žmona L. T.. V. T. dar metė į ją vazoną su žemėmis, pataikė, o ant šalia buvusio jos sutuoktinio dar pabiro žemių iš vazono.
Taigi, tarp V. T. ir jos nebuvo visą laiką jos sutuoktinis, nes V. T. prilėkė tiesiai prie jos, stovinčios ant laiptų, ir spyrė jai į krūtinę. Neigia apelianto argumentus, kad kraujosrūva krūtinės kairėje pusėje galėjo atsirasti dėl jos pačios veiksmų, teigdama, kad tądien nešdama baldų lenteles ji tikrai nesusižalojo.
Pažymi, kad skirtingai nei nurodo apeliantas liudytojas R. A. nėra susijęs su jų šeima jokiais asmeniniais ryšiais, tiesiog vieno pokalbio metu jos sutuoktinis sužinojo, kad dalį konflikto iš savo namų valdos matė ir R. A., kuris teismo posėdžio metu ir aptvirtino tai ką matė, t.y. pro tujų gyvatvorės viršutinėje dalyje esantį tarpą matė, kad į laiptų aikštelę paskui bešaukiančią R. T. išlėkė ir V. T. su žmona, kad paskui vyko žemiau kažkoks sujudimas, bet jis, nematydamas pro tujas apatinės vaizdo dalies, negalėjo pasakyti, kas vyko žemiau (todėl liudytojas nematė ir V. T. spyrio), bet pripažino, kad matė kaip V. T. rankose turėjo kažką rudą galimai vazoną ir tą daiktą metė. Nesutinka ir su apelianto išsakyta kritika dėl apylinkės teismo atlikto parodymų patikrinimo vietoje ir mano, nors iš esmės šio veiksmo atlikimo metu ar vėliau jokių prašymų nei V. T., nei jo gynėjas nereiškė. O pats parodymų patikrinimo vietoje veiksmas yra fiksuotas teismo posėdžio protokole, taip pat ir technine priemone - garso įrašu. Todėl nukentėjusiosios nuomone iš naujo atliekamas papildomas įrodymų tyrimas ir pakartotinis vykimas į vietą galėtų būti vertinamas kaip proceso vilkinimas. A. G. mano, kad liudytojo policijos pareigūno L. B. parodymai taip pat patvirtina apelianto kaltę, o tai, kad tam tikrų detalių, pavyzdžiui ar vazonas buvęs kieme buvo molinis ar plastmasinis, liudytojas praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nebeprisiminė nepaneigia jo kitų parodymų. Šis liudytojas atsimena matęs vazoną, išbarstytas žemes kieme, o kad tas vazonas tikrai būtų buvęs molinis, kaip rašo apeliantas, L. B. to kategoriškai netvirtino. Teigia, kad iškart po V. T. pavartoto fizinio smurto buvo iškviesti policija, po to ji vyko į ligoninės Priėmimo skyrių, o 2011-12-12 vyko pas teismo med. specialistą, laikinai nedarbinga buvo iki 2011-12-30. Todėl mano, kad įvertinus aukščiau aptartus duomenis, neteisingus parodymus davusioms R. T. ir I. T. turėtų būti iškelta baudžiamoji byla už melagingų parodymų davimą.
Pabrėžia, kad dėl V. T. apeliacinio skundo ji patyrė procesinių išlaidų apeliacinėje teisino instancijoje, t.y. surašant atsikirtimus ir atstovaujant posėdyje apeliacinės instancijos teisme (800 Lt, pagal pridedamą advokato paslaugos kvitą). Mano turimas apeliacinėje teismo instancijoje advokato pagalbos išlaidos turėtų būti pripažintos procesinėmis išlaidomis ir priteistos jai iš nuteistojo V. T..
Akcentuoja, kad apelianto teiginiai dėl jos noro pasipelnyti yra absoliučiai nepagrįsti, teisminiai ginčai dėl palikimo yra seniai užbaigti taikos sutartimi jų šeimos iniciatyva, yra nustatytas naudojimasis paveldėtu gyvenamuoju namu, be to, ji su sutuoktiniu dirba ir jai finansinių resursų pragyvenimui pakanka. O neturtinės žalos atlyginimo prašo todėl, kad buvo sumušta, pažeminta, daug iškentėjo, kol pasveikau, o ir dabar tebejaučia stresą ir baimę, bijo eiti dirbti prie paveldėtos namo dalies.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, nukentėjusioji, civilinė ieškovė ir jos atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, ji naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apžiūrėjus A. G. skundo policijai dokumentus matyti, kad 2011-12-10 A. G. su pareiškimu kreipėsi į Panevėžio rajono policijos komisariatą su pareiškimu, kad 2011-12-10 apie 16 val. iš namo išbėgęs V. T. puolė ant jos vyro ir spyrė jai vieną kartą į kairį šoną, po to metė vazoną su žemėmis ir pataikė jai į galvą (medžiagos 3 l.).
Iš prie atsikirtimo į apeliacinį skundą pateiktų medicininių dokumentų kserokopijų (b.l. 113) matyti, kad 2011-12-10 17 val. 45 min. A. G. kreipėsi į Respublikinę Panevėžio ligoninę, apžiūrint traumatologui nurodė, kad dėdė spyrė į krūtinę vieną kartą, skauda giliau įkvėpus kairę pusę. Apžiūros metu buvo blaivi (0,00 promilių).
Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad visuma išnagrinėtų teisme įrodymų patvirtina nukentėjusiosios A. G. nuoseklius parodymus ir paneigia V. T. bei jo žmonos I. T. ir dukters R. T. duotus parodymus.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji neneigia buvus konfliktą tarp jų ir šeimos narių, vykusį prie V. T. namo durų, tik abi pusės skirtingai nurodo įvykio vietą (V. T., I. T., R. T. namo koridorių, o A. G. ir V. G.-laiptus prie namo). Apylinkės teismo nuosprendyje argumentuotai ir motyvuotai paneigti V. T. parodymai, kad jis konflikto metu nebuvo namo laiptų aikštelėje. Iš kitų bylos aplinkybių matyti, kad apie įvykį policijai pranešė A. G.. Liudytojas L. B. patvirtino, kad atvykus pagal pranešimą nukentėjusioji nurodė, kad V. T. jai spyrė į krūtinę ir metė vazoną su žemėmis. V. T. tai neigė. Pareiškime policijai tą pačią dieną A. G. nurodė, kad V. T. spyrė jai vieną kartą į kairį šoną, po to metė vazoną su žemėm ir pataikė į galvą. Iš prie atsikirtimo į apeliacinį skundą pridėto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad tą pačią dieną A. G. kreipėsi į ligoninę, kur taip pat nurodė, kad dėdė jai spyrė į krūtinę vieną kartą. Apžiūrint teismo medicinos specialistui 2011-12-12 A. G. paaiškino, kad 2011-12-10 apie 16 val. dėdė koja spyrė jai į krūtinę. Tą pačią dieną teismo medicinos specialistas nustatė, kad A. G. padaryta kraujosruva krūtinės kairėje pusėje kietai buku daiktu galimai aplinkybėse nurodytu laiku, teisme patvirtino, kad sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja. Teisme A. G. parodė taip pat analogiškai. Tą patį patvirtino ir liudytojas V. G.. Taigi, teismo išvada, kad A. G. parodymai nuoseklūs, yra visiškai pagrįsta ir teismas pagrįstai sprendė, kad jais netikėti nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusioji turi pagrindą apkalbėti nuteistąjį V. T., pasinaudodama savo sutuoktinio parodymais, siekdama materialinio suiteresuotumo, nes tarp jų vyksta teisminiai ginčai dėl palikimo pasidalijimo ir naudojimosi paveldėtu turtu, kad užsigauti krūtinę ji galėjo kitomis aplinkybėmis-nešiodama lentas, atmetami.
Iš prie atsikirtimo į apeliacinį skundą pridėtos 2011-10-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties (įsiteisėjo 2011-10-20) matyti, kad 2011-12-10 būklei ginčai tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo buvo užbaigti teismo patvirtinta taikos sutartimi, o civilinė byla nutraukta, taigi, apeliaciniame skunde nurodomo apkalbos pagrindo nebeegzistavo. Tai, kad nukentėjusioji krūtinę susižaloti galėjo kitomis aplinkybėmis, yra tik prielaida, kuri kaip jau minėta, paneigta skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Visiškai neįtikėtina, kad nukentėjusioji, pagal apeliacinio skundo argumentus, nešiodama lentas susižalojusi krūtinę, atėjo su sutuoktiniu iki nuteistojo namų, sukėlė konfliktą ir apkaltino nuteistąjį ta veika, už kurią jis nuteistas.
Esant nuosekliems ir vienodiems nukentėjusiosios parodymams ir nesant pagrindo abejoti jais dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nėra pagrindo abejoti ir kitų teismo įvertintų įrodymų-liudytojo R. A. parodymų, teismo medicinos specialisto, teismo atlikto parodymų patikrinimo vietoje duomenų patikimumu. Liudytojo R. A. parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl konflikto vyksmo ant namo laiptų, kur nukentėjusiosios parodymais ji ir buvo sužalota, ir paneigia nuteistojo ir jo artimųjų parodymus, kad nuteistasis konflikto metu ant laiptų nebuvo. Teismo įvykio vietoje gauti duomenys tokiems parodymams neprieštarauja.
Taigi, skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visetu motyvuotai ir pagrįstai pripažinta, kad nuteistasis V. T. įvykdė nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus, jie teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio į dalį. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Atmetant apeliacinį skundą iš nuteistojo priteistinos ir nukentėjusios proceso išlaidos apeliacinės instancijos teisme-800
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
NUTARIA:
N. V. T. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš V. T. A. G. naudai 800 litų išlaidų jos atstovavimui apeliacinės instancijos teisme