Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Components“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Components“ (duomenys neskelbtini) J. S., advokatui Andriui Marapolskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Components“ ieškinį atsakovui R. O. (R. O.) dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad darbai buvo išskaidomi, nebuvo dirbama trise; atsakovo atleidimo iš darbo dieną buvo likusi jam neišmokėta 873,67 Eur suma, jis nusprendė jos atsakovui nemokėti dėl broko, dėl to atsakovas jam nieko nepasakė, bet jo (įmonės (duomenys neskelbtini)) ir nedomino atsakovo nuomonė, tai buvo tylus jų susitarimas, atsakovas tik pasirašė atleidimo iš darbo dokumentus; Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos skubiai vykdytinos dalies įmonė neįvykdė; atsakovo pareiginių nuostatų nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad įmonės vadovas pasikvietė jį ir nurodė pasirašyti atleidimo dokumentus, nepaaiškino, kodėl atleidžia jį, jokių pretenzijų nei darbo metu, nei atleidimo dieną jam nereiškė, jie dirbdavo trise, tik suvirinimo darbus dirbo vienas, atliktus darbus įmonės vadovas priimdavo be jokių pretenzijų, jis atleidimo dokumentus pasirašė, galutinį atsiskaitymą įmonės vadovas sakė atliks vėliau, nes trūksta įmonėje pinigų, prašė jam paskambinti, jis du kartus skambino įmonės vadovui, bet vadovas nurodė, kad pinigų įmonėje vis dar nėra, vėliau jam nebeatsiliepdavo, jokio susitarimo su juo dėl nepilno atsiskaitymo nebuvo, priešingai, įmonės vadovas sakė, kad viską jam išmokės, tik vėliau, kai bus pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo darbuotoją atleidžiant iš darbo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas įmonėje nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. vasario 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo sutartis buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. apyrašo t. I, l. 47–49, 51), darbuotojas 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų iš darbdavės išieškojimo, Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino – nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 873,67 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2021 m. vasario mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 2 371,39 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, sprendimo dalį dėl 873,67 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio išieškojimo nurodė vykdyti skubiai (el. b. apyrašo t. I, l. 18–23). Parengiamojo teismo posėdžio metu įmonės atstovas advokatas nurodė, kad įmonė Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos skubiai vykdytinos dalies nėra darbuotojui išmokėjusi dėl sunkios finansinės padėties, teismo posėdžio metu įmonės (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įmonė Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytos skubiai vykdytinos dalies nėra darbuotojui išmokėjusi.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui. Pagal DK 156 straipsnio 1 dalį, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad darbuotoją atleidžiant iš darbo darbdavė jam neišmokėjo 873,67 Eur (atskaičius mokesčius) galutinio atsiskaitymo sumos. Darbdavė ieškinyje teigia, kad darbuotojas savo kaltais veiksmais dėl didelio savo neatsargumo remontuodamas klientų techniką padarė įmonei žalą 6 042 Eur sumai ir dėl šios priežasties darbuotojo prašymu bent iš dalies atlyginant įmonei padarytą žalą su darbuotoju sutarė, kad darbuotojas nereikalaus, o įmonė neišmokės jam dalies darbo užmokesčio – 873,67 Eur sumoje, todėl ši suma, pagal įmonės buhalterės rašytinį paaiškinimą (el. b. apyrašo t. I, l. 111), buvo išskaičiuota iš atsakovo galutinio atsiskaitymo sumos (iš 2 137,07 Eur sumos) ir jam neišmokėta. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu įmonės (duomenys neskelbtini) jau nurodė priešingai, nei kad įmonė teigė ieškinyje, t. y., kad ne darbuotojo prašymu darbuotojui nebuvo išmokėta 873,67 Eur galutinio atsiskaitymo suma, o kad šios sumos neišmokėti darbuotojui nusprendė jis pats (įmonės (duomenys neskelbtini)), pažymėdamas, kad dėl tokio jo sprendimo darbuotojas jam nieko nepasakė, bet jo (įmonės (duomenys neskelbtini)) ir nedomino darbuotojo nuomonė, tai jis vertina kaip jų „tylų susitarimą“. Tuo tarpu darbuotojas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio susitarimo su darbdave, jog jis nereikalaus, o darbdavė neišmokės jam 873,67 Eur galutinio atsiskaitymo sumos, nebuvo, apie patirtą įmonės žalą jis nebuvo informuotas, jokių pretenzijų nei darbo santykių metu, nei atleidimo iš darbo dieną dėl darbo kokybės gavęs nebuvo, tokios pretenzijos jam imtos reikšti tik jam kreipusis į Darbo ginčų komisiją dėl neatsiskaitymo su juo, atleidimo dieną darbdavė nurodė pilnai su juo atsiskaitysianti, tik vėliau, nes neturinti pinigų. Netikėti tokiais aukščiau nurodytais darbuotojo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi darbdavė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad darbuotojas pats prašė ir/ar sutiko, jog iš galutinio atsiskaitymo su juo sumos (iš 2 137,07 Eur sumos) būtų išskaičiuota 873,67 Eur suma žalai atlyginti, tuo labiau pačios darbdavės pozicija išsiskyrė ieškinyje ir teismo posėdžio metu (kaip kad teismas pažymėjo aukščiau), nėra įrodymų, kad darbo santykių metu ar atleidžiant darbuotoją iš darbo jis būtų įmonės informuotas apie jo kaltais veiksmais padarytą žalą. Ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, turi veikti itin atsakingai ir kvalifikuotai, tačiau tinkamai nefiksavusi jos nurodomų aplinkybių, turi prisiimti iš to kylančias paskemes, tuo labiau, kai pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog darbdavės teisė daryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio įstatymu yra ribojama tiek išskaitų dydžiu, tiek išskaitų darymo tvarka. Teismų praktikoje laikoma, jog tuo atveju, jeigu darbdavys nepasinaudojo DK numatyta išskaitos procedūra arba išskaitos dydis viršija įstatyme numatytas ribas, darbdavys savo priešpriešines prievoles gali įskaityti į mokėtiną darbo užmokestį tik esant darbuotojo sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Šiuo atveju matyti, kad ieškovės teigiama išskaita 873,67 Eur dydžio neviršija darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (el. b. apyrašo t. I, 148), tačiau darbdavė tinkamai nepasinaudojo DK nustatyta išskaitos procedūra – nepriėmė rašytinio nurodymo dėl išskaitos (net ir teismo reikalaujama ieškovė tokio įrodymo į bylą nepateikė), o darbuotojo sutikimo išskaitai nėra. Pabrėžtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjami darbuotojo atsakomybės už galimai jo padarytą žalą klausimai – tokio reikalavimo darbdavė šioje byloje nėra pareiškusi, priešingai, yra nurodžiusi, kad dėl visos žalos atlyginimo ji yra kreipusis darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka. Vadinasi, pagal aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darbdavė, nepriėmusi rašytinio nurodymo dėl išskaitos, be to, netgi neatsiklaususi darbuotojo, ar šis sutiktų atlyginti darbdavės nurodomą žalą ir neturėdama darbuotojo sutikimo išskaitai (teismo aukščiau jau konstatuota, kad darbdavė neįrodė, kad darbuotojo sutikimas išskaitai buvo ir kad darbuotojas buvo informuotas apie darbdavės nurodomą žalą), išskaitos negalėjo daryti, o mananti, kad žalą darbuotojas padarė, žalos atlyginimo turėtų reikalauti įstatymo nustatyta tvarka – pirmiausia kreipiantis į Darbo ginčų komisiją, o atleidimo dieną su darbuotoju turėjo tinkamai atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip; ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Taigi, galima darbuotojo skola (žala) darbdavei neatleidžia darbdavės nuo pareigos tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ir neatima iš jos teisės atskirai, po to kai tinkamai atsiskaitoma su darbuotoju, kelti klausimą dėl žalos atlyginimo. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė turi išmokėti darbuotojui 873,67 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojui jo atleidimo iš darbo dieną, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 1 000 Eur (atskaičius mokesčius).

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; darbuotojui iš darbdavės priteisiamas 873,67 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas ir 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaujantis CPK 282 straipsniu yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl 873,67 Eur (atskaičius mokesčius) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovės jo patirtas jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 1 430,84 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 120–121, 141–145, 172–175). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovės 1 430,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Components“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui R. O. (R. O.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Components“ (į. k. 125701825) 873,67 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų eurų ir šešiasdešimt septynių euro centų) (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymą, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) netesybas, 1 430,84 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimties eurų ir aštuoniasdešimt keturių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. DGKS-1869 darbo byloje Nr. APS-131-5337 laikyti netekusiu galios.

Sprendimo dalį dėl R. O. (R. O.) (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Components“ (į. k. 125701825) priteistos 873,67 Eur (atskaičius mokesčius) sumos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.