Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį T. C. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1960-592/2015 (b.l. 7-8) nustatyta, kad 2012-09-13 Rusijoje įvykusio eismo įvykio metu dėl automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės padaryta žala asmens turtui. VĮ Regitroje šio automobilio savininku įregistruotas E. S.. Eismo įvykio metu automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Teismas nustatė, kad 2011-2012 m. automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš buvusio savininko M. G. įgijo T. C.. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2245-560/2015 (b.l. 9-12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kad E. S. eismo įvykio metu (2012-09-13) nebuvo transporto priemonės savininku, T. C. automobilį įsigijo iš asmens, kuris transporto priemonę buvo nupirkęs iš E. S..

Iš Vilniaus m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1960-529/2015 esančių Pažymos apie kelių eismo įvykį (b.l. 22, 23) ir 2012-09-13 nutarimo Nr. 77 MO 4701178 administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 24, 25) nustatyta, kad minėtu nutarimu, priimtu Maskvoje, Rodnikovajos gatvėje 16, S. V. S., gim. (duomenys neskelbtini) , Armėnijos Respublikos pilietis, nubaustas už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė RF KET 9, 10, 10.1 p. reikalavimus ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu, susidūrus dviem automobiliams, buvo apgadinta D. Z. (D. Z.) vairuotas automobilis „Mazda 6“, valst. reg. Nr. A707C1197. Iš Draudžiamojo įvykio akte Nr. 3K3824708 (civilinė byla Nr. 2-1960-529/2015, b.l. 30, 31) esančių duomenų matyti, kad Rusijoje eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, nustatyta draudimo išmokos suma - 64366 rubliai.

Byloje nustatyta, kad 2012-09-13 Rusijos Federacijoje įvykusio eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama S. V. S., buvo padaryta žala. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-18 sprendimu nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio savininku buvo T. C.. Iš VĮ Regitros duomenų (b.l. 25) nustatyta, kad automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo registruotas. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas S. V. S.. Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija, atstovaujama atvirosios akcinės draudimo bendrovės „RESO-Garantia“, išmokėjo asmeniui, kuriam eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala, 1592,54 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 238,88 Eur administravimo mokesčio, iš viso - 1831,42 Eur (b.l. 12-13, 14-15). Išmokėjusi draudimo išmoką, Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl išmokėtos sumos grąžinimo ir administravimo išlaidų atlyginimo. Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2008-09-19 sudarė Sutartį tarp biurų tarybos narių (civilinė byla Nr. 2-1960-529/2015, b.l. 10-11), kuria įsipareigojo laikytis 2002-05-30 Biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų ir 2008-05-29 atnaujintų Vidaus nuostatų. Šių nuostatų 3 str. 2 d. nustato, kad Biuras, gavęs reikalavimą atlyginti eismo įvykio, į kurį pateko kitos šalies transporto priemonė, metu patirtą žalą, nesant patikėtinio, nedelsdamas praneša žaliąją kortelę ar draudimo polisą išdavusiam draudikui ar prireikus atitinkamam biurui, kad eismo įvykio vietos šalies biuras yra gavęs reikalavimą atlyginti žalą ir ją administruos. Pagal nuostatų 3 str. 4 d., visas žalas biuras administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio vietos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, o pagal 5 str. - biurui ar jo paskirtam agentui sureguliavus visas žalas, susijusias su tuo pačiu eismo įvykiu, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo paskutinio nukentėjusiam asmeniui sumokėto mokėjimo dienos faksu ar elektroniniu paštu siunčia žaliąją kortelę ar draudimo polisą išdavusiam biuro nariui arba atitinkamam biurui prašymą atlyginti išlaidas. Automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo registruotas Lietuvos Respublikoje, jis nebuvo apdraustas privalomuoju draudimu, todėl Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija, nepraleisdama nustatytų terminų, pagrįstai pateikė reikalavimą ieškovui dėl išmokėtų sumų grąžinimo. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad Biuras moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui dėl kitoje užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijai reikalaujamą sumą.

TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. nustato, kad Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta esant šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. numatytoms sąlygoms. Žala padaryta Lietuvos Respublikoje registruota ir Europos Sąjungoje neapdrausta transporto priemone, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti Biurui dėl šia transporto priemone padarytos žalos atlyginimo išmokėtą sumą. Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pareiškė automobilio savininkui T. C.. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 išaiškino, kad, valdytojui neapdraudus transporto priemonės, Biurui atsakingas automobilio savininkas. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad TPVCAPDĮ Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Atsakovas T. C. teigia, kad jis automobilį pardavė ir dėl to neturi būti atsakingas už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą. Aplinkybę, kad eismo įvykio metu automobilio savininku buvo ne jis, atsakovas grindė liudytojo I. V. parodymais, tačiau liudytojas tik patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas prie darbovietės buvo atitempęs automobilį „BMW 316“, kurį vėliau pardavė. Liudytojas paaiškino, kad jis padėjo pirkėjams pakrauti automobilį, nes automobilis nevažiavo, matė automobilį išsivežusius asmenis, tačiau šiais paaiškinimais nepagrindžiamas sandorio sudarymo faktas, kadangi liudytojui nežinoma nei sandorio kaina, nei automobilį įsigijusių asmenų duomenys. Teismo sprendimu nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio savininku buvo atsakovas, atsakovas nepateikė automobilio pardavimo sandorį patvirtinančių dokumentų, nenurodė automobilio pirkėjo, o vien tik atsakovo ir liudytojo parodymai apie automobilio pardavimą nepakankami išvadai, kad eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo ne atsakovas.

TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. nustato, kad transporto priemonė, esanti Lietuvos Respublikoje, turi būti apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu kol ji įregistruota; pagal įstatymo 2 d. - už draudimo sutarties sudarymą atsakingas transporto priemonės savininkas; pagal 3 d.- transporto priemonės savininkas ir valdytojas negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Nustatyta, kad atsakovas, būdamas automobilio savininku, neapdraudė automobilio privalomuoju draudimu, todėl jis atsakingas už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą. Žalos atlyginimą sumokėjo ieškovas, todėl atsakovas turi ieškovui atlyginti jo patirtus nuostolius dėl sumokėtos draudimo išmokos. Iš atsakovo ieškovui priteisiami 1592,54 Eur dydžio nuostoliai.

Biurų tarybos generalinės asamblėjos 2003-05-29-30 sprendimu Nr. 2 patvirtintas penkiolikos procentų dydžio nuo žalos sumos administravimo mokestis laikinam reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nustatytas mokesčio dydis nuo 200 iki 3500 Eur. Nustatyta, kad reikalavimą dėl administravimo mokesčio galima reikšti tuo atveju, jei žala viršija 1500 Eur. Rusijos Federacijoje įvykusio eismo įvykio metu padaryta 1592,54 Eur dydžio žala, todėl ieškovo apmokėtas Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijos reikalavimas dėl 238,88 Eur dydžio administravimo mokesčio yra pagrįstas ir neviršija nustatyto administravimo mokesčio dydžio. Ieškovas, sumokėjęs administravimo mokestį, patyrė 238,88 Eur dydžio nuostolius, kurie priteisiami iš atsakovo.

Atsakovo atstovas prašė ieškovo reikalavimams taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nustatyta, kad automobilis „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdraustas privalomuoju draudimu, t. y. nebuvo sudaryta LR CK 6.987 str. apibrėžta draudimo sutartis, todėl ginčo santykiams vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas. Tarp ieškovo ir atsakovo kilę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip žalos atlyginimo santykiai, nes ieškovas santykyje su atsakovu pagal TPVCAPDĮ 26 str. 1 d. 3 p. numatytą funkciją veikė kaip Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo institucija, administruojanti žalas ir mokanti išmokas pagal žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. LR CK 1.125 str. 8 d. nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 127 str. 4 d., iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Ieškovas nuotolius patyrė 2013-04-03 pervedęs Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijai 1831,42 Eur dydžio sumą, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 2013-04-03. Nustatyta, kad ieškinys atsakovui dėl nuostolių atlyginimo teisme gautas 2016-04-06, tačiau jis išsiųstas 2016-04-01 (b.l. 14), todėl, vadovaujantis CPK 73, 74 str., ieškovas reikalavimą pateikė nepraleisdamas trejų metų ieškinio senaties termino.

Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 2083,34 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, prašydamas priteisti ne tik Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijai išmokėtą sumą, bet ir 251,92 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant kitą bylą, kurioje konstatuota, kad automobilio „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas iki 2012-09-13 įvykusio eismo įvykio buvo atsakovas. Minėtoje byloje ieškovas patyrė 134,67 Eur dydžio išlaidas dėl dokumentų vertimo, 55,03 Eur – dėl žyminio mokesčio, 55 Eur – dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 7,22 Eur – dėl iš Biuro priteistų bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad ieškovas nurodomas išlaidas patyrė nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1960-592/2015, kuri išnagrinėta, byloje priimtas sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, Vilniaus apygardos teismo 2015-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2245-560/2015 paliktas nepakeistas. LR CPK 79 str. 1 d. nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, pagal LR CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, o jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1960-592/2015 susidariusias bylinėjimosi išlaidas priteisė iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-2245-560/2015 bylinėjimosi išlaidų neperskirstė. LR CPK 18 str. nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1960-592/2015 įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl reikalavimas dėl 251,92 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1960-592/2015, priteisimo netenkinamas.

LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (1831,42 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2016-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 55 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašė priteisti 400 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, pateikė jų dydį patvirtinančius įrodymus. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteistinos 48 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 98 str. 1 d.). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteisiamos 7 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Teismas patyrė 4,36 Eur dydžio pašto išlaidas, todėl iš ieškovo priteistinos 0,52 Eur, iš atsakovo - 3,83 Eur dydžio pašto išlaidos į valstybės biudžetą. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažesnė nei teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 265-269 str., LR CK 1.125 str. 8 d., 6.987 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 23 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš T. C. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 1831,42 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 7 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 1838,42 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 42 ct ), ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1831,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. C. 3,83 Eur (tris eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.