Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Gžimailai, kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2014 m. gruodžio 21 d. apie 21.20 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 promilių girtumas), be jokios priežasties tampė sugyventinę L. T. už plaukų, delnu sudavė jai du kartus per veidą bei įkando vieną kartą jai į dešinės rankos dilbį ties alkūnę, taip smurtaudamas sugyventinei sukėlė fizinį skausmą.

K. J., apklaustas teismo posėdyje, pripažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad 2014-12-21 namuose su sugyventine L. T. namuose šventė gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare jie dėl kažkuo susižodžiavo, dėl ko konkrečiai negali pasakyti, nes buvo jau gerokai apgirtęs. Jis sugriebė sugyventinei už plaukų ir sudavė smūgį į veidą. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jį įvykdė spontaniškai, nesuplanavęs iš anksto, sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė.

Be kaltinamojo K. J. visiško kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios L. T. parodymais, policijos pareigūno A. V. tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje, apžiūros protokolu, fotonuotraukomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, teisme ištirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. T. parodė, kad 2014-12-21 apie 16 val., su sugyventiniu K. J. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Kai jie jau buvo išgėrę pusės litro talpos naminės degtinės butelį, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas. Sugyventinis ranka suėmė jai už plaukų ir juos pradėjo stipriai tampyti. Jai skaudėjo. Po to jis du kartus delnu sudavė jai per veidą ir sužalojo veidą bei įkando į rankos dilbį ties alkūne. Po suduotų smūgių skaudėjo veidą bei dešinę ranką. Sugyventinis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą (12 b. l.).

Bendrojo pagalbos telefonu įvykio registre užfiksuota, kad 2014-12-21, 21.22 val. buvo kreiptasi bendruoju pagalbos telefonu ir nurodyta, jog neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją (3 b. l.).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo 2014-12-22 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2014-12-22 21.20 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjo nuo smurto artimoje aplinkoje L. T., patyrusi fizinį smurtą. Nukentėjusioji nurodė, jog sugyventinis K. J. jai griebė už plaukų, sudavė ranka į veidą (5-6 b. l.).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad K. J. 2014-12-22, 00.05 val., nustatytas 1,68 promilės girtumas (14 b. l.).

Apžiūros protokolu, fotonuotraukomis nustatyta, kad L. T. buvo aptikti skruostų paraudimai-patinimai, kraujuojančios žaizdelės, panašios nuo įkandimo žymes, ant dešinės rankos dilbio (7-11 b. l.).

Pagal LR BK 140 str. 2d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad K. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, mušdamas sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad K. J. jam inkriminuotą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra, suvokė, kad, sugriebęs už plaukų ir suduodamas L. T. per veidą bei įkasdamas jai į ranką, sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo nukentėjusiajai L. T. sukėlimu.

Motyvuojamoji dalis

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, jog BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismo posėdyje nukentėjusioji L. T. prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės K. J., nurodo, kad su juo susitaikė ir neturi jam pretenzijų. K. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje ir pats kaltinamasis atitinka visas BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas. K. J. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ir kaltinamasis prisipažino jį padaręs. Be to, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido. Jokių kitų jo asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai reiškia, kad atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius yra visos būtinos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, o taip pat nenustatyta jokių šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų būti taikomas.

K. J. nepaskirta kardomoji priemonė. Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam K. J. nagrinėjant bylą, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80,00 Lt. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 431 straipsnyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu įgyvendinama kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 , 298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

K. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją Nr. 1-467-721/2014 bylą nutraukti.

Įspėti K. J., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.