Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pareiškėjams A. K., J. G., O. G., suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovei V. K., nedalyvaujant pareiškėjai N. K. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant), suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant), suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K., J. G., O. G., N. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad dirbo kolūkyje Komunizmas tiekimo skyriaus viršininku, žemės ūkio bendrovėje (duomenys neskelbtini) – vyriausiuoju inžinieriumi. Šakniavaisių sandėlį statė kolūkis savo lėšomis, kai jis pradėjo dirbti – baigė statyti sandėlį. Statyta vyko savo, t. y. kolūkio, jėgomis. Už darbą ir medžiagas mokėjo kolūkis. Sandėlis (duomenys neskelbtini) buvo vienas. Kur sandėlio dokumentai, projektai – nežino, nes keitėsi kolūkio valdžia. Komunizmo kolūkis buvo pervadytas į Suvalkijos kolūkį. Suvalkijos kolūkis iširo į tris bendroves – (duomenys neskelbtini). ŽŪB (duomenys neskelbtini) sandėlį perėmė iš kolūkio laisvos formos priėmimo – perdavimo aktu. ŽŪB (duomenys neskelbtini) iširo, nes neliko žemės. 1999 metų rugpjūtį visuotinis narių susirinkimas nutarė, kad reikia likviduoti bendrovę. Pareiškėjams atiteko šakniavaisių sandėlis. Pareiškėjams sandėlis buvo atiduotas, surašant laisvos formos aktą. Surašius aktą, pareiškėjai iš karto perėmė ir iš karto pradėjo juo naudotis. Šiuo metu taip pat mato pareiškėjus būnant prie sandėlio. Nurodė, kad pareiškėjai sąžiningai įgijo pastatą, juo naudojosi nepertraukiamai, atvirai, teisėtai, valdė kaip savo. Savivaldybė jokių klausimų dėl sandėlio nekėlė. Sandėlio dalių, jį perduodant pareiškėjams, nekonkretizavo. Dėl naudojimo dalies turėjo tartis patys pareiškėjai tarpusavyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas paduotas teisėtai, yra pagrįstas, todėl patenkintinas.

Nustatyta, kad tuometinis kolūkis (duomenys neskelbtini) savo lėšomis pastatė šakniavaisių sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Suvalkijos kolūkis (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) perdavimo–priėmimo aktu šakniavaisių sandėlį perdavė žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini). 1999 metų rugpjūčio mėnesį tuometinis žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) narių susirinkimas nusprendė žemės ūkio bendrovę likviduoti. Likvidacinė komisija nutarė J. G., O. G., N. K. ir A. K. už pajus perduoti šakniavaisių sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2000-03-28 žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija Turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. 4 perdavė J. G., O. G., N. K. ir A. K. šakniavaisių sandėlį (b. l. 8). Pareiškėjai nurodė ir liudytojas patvirtino, kad tai tas pats sandėlis, kurį nuo 2000-03-28 iki dabar nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai, kaip savo valdo pareiškėjai. Pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pastato kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, tačiau prašymai atmesti, šakniavaisių sandėlis ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto kadastre neįregistruotos ( b. l. 9-10).

CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pagal pareiškėjų ir suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimų, liudytojo parodymų, rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjai praeityje nebuvo iki galo įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – šakniavaisių sandėlį 1I1/p, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1635982, jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjų, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškime minimas nekilnojamasis daiktas nėra identifikuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis nepriklausė valstybei. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje reglamentuota įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, todėl bylose dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Tokių įrodymų į bylą nepateikta, be to, pagal 1964 m. CK 95 straipsnį kolūkių nuosavybė nebuvo priskiriama valstybinei. Šio CK 102 straipsnis nustatė, jog teisė disponuoti turtu, kuris buvo kolūkių, priklausė išimtinai patiems savininkams. Ši nuosavybės rūšis į valstybinę savaime nesitransformavo. todėl nėra pagrindo teigti, kad nekilnojamasis daiktas priklausė valstybei ar savivaldybei; 3) pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti ir juo naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių į nekilnojamąjį daiktą už juos; 4) nuo 2000-03-28 pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą valdė teisėtai, perėmę jį už pajus iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) nuo 2000-03-28 pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami: pastatą remontavo, sandėliavo jame savo daiktus, tvarkė aplinką, mokėjo už elektrą, užsakė kadastrinius matavimus; 6) nuo 2000-03-28 pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą valdė ir naudojo nepertraukiamai; 7) pareiškėjai nekilnojamąjį daiktą valdė kaip savo, elgėsi kaip jo savininkai; 8) nekilnojamąjį daiktą pareiškėjai sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą dešimties metų laikotarpį – nuo 2000-03-28.

Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjai A. K., J. G., O. G., N. K. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – šakniavaisių sandėlį 1I1/p, esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1635982, įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad šakniavaisių sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1635982, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 39/39738, nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.