Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui Z. S., dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie pareikštą ieškinį jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė. 2011-12-13 dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kuriame neneigė turėjęs lytinius santykius su ieškove, kartu gyvenęs sus u ieškove. Tuo pačiu išsakė abejones dėl jos dukters tėvystės ir prašė skirti DNR tyrimą. Tos pačios datos nutartimi teismas paskirębyloje DNR ekspertizę tikslu nustatyti ar Z. S. gali būti S. Š. tėvas. Teismo nutartis jam buvo įteikta asmeniškai 2011-12-20, į ekspertinį skyrių jis nustatytu laiku nenuvyko. Apie teismo posėdį jam nepranešta, nes nurodytoje gyvenamojoje vietoje jis nerandamas. LR CPK 7 str. nustato, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžaiuti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. LR CPK 121 str. Nustato dalyvaujančių byloje asmenų pareigą pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso, pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, o nesilaikant šios pareigos , dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Atsakovas šios pareigos nesilakė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas turėjo galimybę gintis teisme, tačiau ja neapsinaudojo. Nurodė, jog ieškinio patenkinimas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius savo pareigas jo atžvilgiu. Ieškovė viena augina Silviją, ją rūpinasi, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.148 str., 3.192 str.,3.194 str., ,3.196str).

Iš ieškovės paaiškinimų, pateiktų dokumentų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. Š. 1999 metų gegužės menesį susipažino su Z. S.. Jie susitikinėjo, turėjo lytinius santykius. 1999 metų rugpjūčio mėnesį ieškovė pasijuto nėščia ir apie tai pranešė Z. S.. Jis iki vaiko gimimo skirė jai lėšas pragyvenimui. Šalių santykiai buvo geri. Ieškovei L. Š.2000-05-02 gimė dukra Silvija, gimimo liudijimo įrašas Nr. 206. S. Š., gimusios 2000-05-02, gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra (b. l. 5). Atsakovas po dukters gimimo ieškovę ir vaiką buvo parsivežęs į savo motinos namus ir jomis rūpinosi. Iškovei išejus gyventi atskirai, atsakovas dukters nelanko ir jos neremia. Teismas paskyrė DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, tačiau atsakovas Z. S. atsisakė atlikti ekspertizę.

Sprendžiant klausimą dėl taikytinos teisės tėvystei nustatyti, svarbu yra tai, kad 1996-09-17 įstatymu Nr. 1519 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1975 m. Europos Konvenciją „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“. Ratifikuota Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įstatymais, reglamentuojančiais ginčo santykius (LR Konstitucijos 138 str. 3 d.). Šios Konvencijos 3 straipsnyje numatoma, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, 5 straipsnyje – kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.148 straipsnis kaip pagrindą tėvystei nustatyti taip pat įtvirtino mokslinius įrodymus (DNR ekspertizių išvadas). CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus įrodymus, įstatymas įgalina teismą tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Teismo vertinimu, jokių svarių priežasčių, dėl kurių atsisakė atlikti ekspertizę, atsakovas nenurodė, o atlikti tokią ekspertizę asmeniui nesutinkant nėra galimybės. Gerbiant Z. S. asmenį ir jo neliečiamybę, kuri yra užtikrinta teisės aktu, tarp jų ir LR Konstitucijos 21 straipsnio, būtina atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnį, įtvirtinantį geriausių vaiko interesų prioritetą, LR CK 3.3 straipsnį, įtvirtinantį prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146–148, 3.150 straipsnius, numatančius, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais. Nors nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių šalių bendrą gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, atsižvelgdamas į kitas aplinkybes teismas atsakovo ekspertizės atsisakymą vertina kaip tėvystės įrodymą. Bylos duomenys rodo, kad atsakovas apie paskirtus DNR ekspertizę ir teismo posėdžius žino.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, laiko, kad atsakovas Z. S. sąmoningai atsisako atlikti ekspertizę ir šitaip siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra vaiko tėvas. Tokį atsakovo atsisakymą teismas vertina kaip tėvystės įrodymą (LR CK 3.148 str. 2 d.). Z. S. pripažintinas S. Š. tėvu, o S. Š. – jo dukra.

S. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes ji nuo gimimo gyvena su ja( ieškove), jos gyvenamoji vietą deklaruota su ieškove, esanti nusistovėjusį jos šeimos aplinka jai yra saugi, atitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jos poreikių tenkinimą. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai ( LR CK 169 str.). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos. Pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

1975m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 str. nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Pažymėtina tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas yra kitos valstybės pilietis. Hagos konvencijos 3 straipsnis nustato išlaikymo prievolėms taikoma asmens, turinčio teisę į išlaikymą, gyvenamosios vietos valstybės teisė. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1–2 d.). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2008-01-01 yra 800 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

S. Š. šiuo metu yra 12 metų amžiaus, ieškovė teigia dukters išlaikymui išleidžianti apie 600 Lt. Nurodė, kad pagal savo pajamas ji galinti patenkinti tik minimalius dukters poreikius, nes šeimoje auga dar viena mažametė dukra. Ieškovės pajamas sudaro 429 Lt dydžio socialinė pašalpa. Jai nuosavybės teise priklauso butas adresu Tylioji g. 6-4, Mažeikių m. Atsakovas Z. S. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį ( b. l. 11). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Ieškovė jo tikrosios turtinės padėties tai pat nežino. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Z. S. yra darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikams geresnes jų poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Dėl šių priežasčių yra pagrindas iš atsakovo priteisti S. S. išlaikymą po 300 Lt per mėnesį.

Motina, su kuria gyvena vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (LR CK 3.157 str., 3.190 str.). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis LR CK 3.208 str. kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 str.1 d., 2 d. 1 p.)

Šalims išaiškintina, kad įstatymas numato teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes: vaiko poreikius, turtinę šalių padėtį (Civilinio kodekso 3.201 str.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 93 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 str. 2 d. nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 str. nustatytas taisykles. Ieškovė, paduodant ieškinį dėl išlaikymo išieškojimo, įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), o dėl tėvystės nustatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo priėmus 2011-08-30 Šiaulių valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimą Nr. SP-3105-(7.2292) ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo”. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 108 Lt žyminis mokestis už priteistiną išlaikymą periodinėmis išmokomis (12 mėn. x 300 Lt x 3 proc.) ir 24,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 400 Lt išlaidų už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 259 str., 264 str., 269-270 str., 282 str., 389, 392, 394-399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. Š. ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad Z. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi(duomenys neskelbtini), Z. S., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra.

Priteisti iš Z. S., gimusio (duomenys neskelbtini), dukters S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt (tris šimtus litų) periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2011 m. spalio 24 d. Nepilnametės S. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas jos motiną L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Z. S., gim. (duomenys neskelbtini, valstybės biudžetui : 108 Lt žyminio mokesčio ir 24,99 Lt pašto išlaidų ( viso 132,99 Lt), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ir 400,00 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimo nuorašą nusiųsti Mažeikių rajono CM skyriui, kad šis įregistruotų Z. S., gim.( duomenys neskelbtini), tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus S. Š., a.k (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.