Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad 2024 m. sausio 31 d. Administracijos direktorius Įsakymu nusprendė patvirtinti apie 4350 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A5p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas) (Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) paslaugos byla Nr. ZSFP-108083). Taip pat šiuo Įsakymu buvo siūloma Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) nustatyti servitutus pagal pirmiau Projektą. 2024 m. vasario 28 d. buvo pateiktas skundas dėl priimto Įsakymo, kadangi, pareiškėjos manymu, Įsakymas neteisėtas atsižvelgiant į tai, jog pagal Projektą į sklypo ribas pateko stovėjimo aikštelė, įrengta už valstybines lėšas, kuria visuomet naudojosi visų trijų namų gyventojai (daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini)). 2024 m. balandžio 26 d. LAGK priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) pareiškėjos skundo dalį atsakovei Administracijai dėl Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 31 d. Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą; 2) pareiškėjos skundo dalį įpareigoti Administraciją pakeisti parengto Projektą, pagal kurį į formuojamą sklypą nepatektų valstybės lėšomis įrengta stovėjimo aikštelė, nutraukti. Nesutinka su Administracijos pozicija, kad kadangi vien aplinkybė, jog ginčo aikštelė nebuvo registruota kaip statinys ar aikštelė, nereiškia, kad tokia neegzistuoja ir jos užėmimu nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės. Aikštelė egzistuoja, joje net yra subraižytos linijos, kurių laikantis reiktų statyti automobilius (kaip ir bet kokiose kitose aikštelėse), yra pastatytas ženklas, kuris draudžia statyti automobilius kitiems namo gyventojams, t. y. tiems, kuriems nepriklauso ši aikštelė pagal suformuotas žemės sklypų ribas. Teiginius, kad šis objektas yra ne automobilių stovėjimo aikštelė (vien dėl registracijos nebuvimo) ar net laikytinas pravažiuojamąja kelio dalimi, laiko nepagrįstais. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta maždaug 2017-2018 metais. Nei pareiškėjos, nei kitų gretimų namų gyventojai šiems darbams nerinko pinigų, o toks rinkimas ir nebūtų buvęs prasmingas, nes nebuvo suformuoti žemės sklypai prie namų. Vienintelis subjektas, kuris galėjo įrengti aikštelę, buvo Kauno miesto savivaldybė, kadangi tai buvo jos valdoma teritorija. Mano, jog priešingi Administracijos teiginiai yra klaidinantys ir nepagrįsti, jais siekta gauti ginčą sprendusios institucijos palankų sprendimą. LAGK konstatavo, kad Projekto viešinimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau reikia įvertinti ir tai, ar viešinimas iš tiesų pasiekė suinteresuotus subjektus, kurie galėjo turėti pastabų dėl šio Projekto. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėja nežinojo, kad buvo pradėtas vykdyti Projektas, todėl jai nebuvo jokios loginės priežasties reguliariai jungtis prie ŽPDRIS ir tikrinti, ar dar neįvyko Projekto viešinimas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja sužinojo apie vykdomą Projektą tik jo įgyvendinimo pabaigoje, todėl realiai turėjo galimybę pateikti skundą tik dėl priimto Įsakymo, tačiau ne pastabas jo. Nurodo, kad jeigu nebūtų panaikintas Sprendimas, panaikinant priimtą Įsakymą, tuomet be (duomenys neskelbtini), gyventojų (name yra 90 butų, buvo priskirta 3/4 automobilių stovėjimo aikštelės), šią aikštelę užimtų ir (duomenys neskelbtini) (name yra 60 butų, buvo priskirta 1/4 automobilių stovėjimo aikštelės), gyventojai. Teigia, jog tokia situacija labai pablogintų pareiškėjos namo ((duomenys neskelbtini), name taip pat yra 60 butų) gyventojų automobilių parkavimo galimybes, nes prie pareiškėjos namo automobilius dėl siauro pravažiavimo galima parkuoti tik viena eile (iš viso yra apie 12-13 vietų), tuo tarpu prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų automobilius galima parkuoti dviem eilėmis iš abiejų pravažiavimo pusių. Namams, prie kurių ir taip buvo galima parkuoti daugiau automobilių, buvo padalinta bendra parkavimo aikštelė, o iš pareiškėjos namo gyventojų, kurie ir taip turėjo mažiau parkavimo vietų prie namo, buvo atimta galimybė statyti automobilius bendroje stovėjimo aikštelėje. Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) preziumuoja, kad automobilių stovėjimo aikštele naudojasi tik šio statinio gyventojai, tačiau iš tiesų automobilių stovėjimo aikštele visada naudojosi visų trijų namų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) gyventojai. Tvirtina, jog prijungiant dalį automobilių stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini) namo sklypo, taip pat buvo klaidingai preziumuojama, kad ta aikštelės dalimi naudojasi tik (duomenys neskelbtini) namo gyventojai. Tokiu būdu iš (duomenys neskelbtini) namo gyventojų buvo atimta teisė parkuotis automobilius iki tol bendroje buvusioje parkavimo aikštelėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2024 m. balandžio 26 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus Sprendimo Nr. 21RE1-141 ir 2024 m. sausio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo Nr. A-80 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje esančių dokumentų pagrindu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (Iniciatorius) 2022 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą organizuoti Projekto rengimą (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – formuoti naują valstybinės žemės sklypą.

Administracijos direktorius 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. A-2350 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ nusprendė organizuoti žemės sklypo prie pastato (1A5p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektas rengiamas remiantis pakoreguotu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T 196. Formuojama teritorija patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną. Sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektas rengiamas remiantis gretimų sklypų detaliaisiais planais. Formuojama teritorija nepatenka į gretimų sklypų detaliųjų planų teritorijas ir jų sprendiniams neprieštarauja. Formuojamos teritorijos riba nepatenka į galiojančius specialiuosius planus. Projektas neprieštarauja aukštesniojo atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir plėtros programoms, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Apie rengiamą Projektą namo gyventojai informuoti skelbimu pakabintu daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini).

NŽT 2023 m. gruodžio 29 d. žemės valdos Projekto patikrinimo Akte Nr. FPA-6816-(8.30) nurodė, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Tvirtinti žemės valdos Projektą galima.

Skundžiamu Įsakymu Administracijos direktorius patvirtino apie 4350 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A5p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo Projektą (ŽPDRIS paslaugos byla Nr. ZSFP-108083) (1 punktas) bei pasiūlė NŽT nustatyti servitutus pagal 1 punkte nurodytą Projektą (2 punktas).

Administracijos direktorius 2023 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. A-1283 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas apie 5780 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A5b) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS paslaugos byla Nr. ZSFP- 104670).

Administracijos direktorius 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-2146 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas apie 3783 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A5b) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS paslaugos byla Nr. ZSFP-57202).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, pavirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) (ginčui aktuali Taisyklių suvestinė redakcija galioja nuo 2022 m. birželio 17 d.).

Pagal Įstatymo 37 straipsnio 7 dalį, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Įstatymo 40 straipsnio 2 dalis). Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, NŽT Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise (Įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui (Įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tikrinimo ir tvirtinimo, keitimo ir koregavimo tvarka nustatoma Taisyklėse (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: 1) prie statinio ar įrenginio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kaitų su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas; 2) kaip atskiras žemės sklypas neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme; 3) žemės sklypų perdalijimas atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo (Įstatymo 40 straipsnio 6 dalis). Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštu pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Taisyklėse nustatyta tvarka; 4) suderintus ir NŽT patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus NŽT išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga (Įstatymo 40 straipsnio 7 dalis).

Taisyklių 1 punkte įtvirtinta, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant projekto.

Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Projektas rengiamas kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4. punktas).

Taisyklių 12 punkte reglamentuota, jog projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – organizatorius). Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir Taisyklių 13.1-13.10 papunkčiuose nurodyti subjektai (toliau – iniciatoriai), kurie taip pat turi teisę inicijuoti projektų rengimą.

Projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą (toliau – NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą) (Taisyklių 16 punktas).

Taisyklių 17 punkte nustatyta, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip.

Iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1-13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS (Taisyklių 19 punktas). Kai prašymas organizuoti projekto rengimą ir jo priedai pateikiami ne per ŽPDRIS, organizatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja prašymą pateikusį iniciatorių, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, paaiškina apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Registruoto laiško išsiuntimo pažymos (kvito) arba įteikto pasirašytinai rašto kopijos įkeliamos į ŽPDRIS (Taisyklių 20 punktas).

Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Sprendime pradėti rengti projektą nurodomi projekto tikslai, kurie turi būti konkretūs. Kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote (išskyrus esantį mėgėjų sodų teritorijoje), organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, o sprendimą pradėti rengti projektą priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Taisyklių 47 ir 48 punktuose nurodytuose teisės aktuose nustatytam terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turi informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti projekto iniciatoriais (Taisyklių 21 punktas).

Žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (Taisyklių 32 punktas). Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (Taisyklių 33 punktas). Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu (Taisyklių 36 punktas). Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Taisyklių 42 punktas).

Formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir pertvarkant valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių, vadovaujamasi Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ (Taisyklių 441 punktas).

Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti projektą informuoja planuojamoje teritorijoje esančių statinių savininkus ir statinių, esančių su planuojama teritorija besiribojančiame valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskirais žemės sklypais, kurį suformavus nauji žemės sklypai turėtų bendrą ribą su planuojama teritorija, savininkus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu ar registruotais laiškais jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, arba tik organizatoriaus interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Kai planuojamoje teritorijoje ar su planuojama teritorija besiribojančiame valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskirais žemės sklypais, kurį suformavus nauji žemės sklypai turėtų bendrą ribą su planuojama teritorija, yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nurodydamas paskelbti šią informaciją (skelbimų lentose ar kitomis informavimo priemonėmis) namo gyventojams. <...>. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo.

Parengtas projektas teikiamas organizatoriui, šis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto gavimo priima sprendimą dėl projekto suderinimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria projekto sprendiniams, arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą projektą ir galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) iki sprendimo dėl projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Susipažinti su projekto sprendiniais skiriamas 10 darbo dienų <...> laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo projekto viešinimo laikotarpio pabaigos įkelia į ŽPDRIS (Taisyklių 58 punktas).

Suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti <...> (Taisyklių 65 punktas).

Parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 punktas). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 punktas).

Pareiškėja butų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ikiteismine tvarka prašė panaikinti skundžiamą Įsakymą bei nurodė šias aplinkybes bei argumentus: pirma, tai, jog tuo metu buvo patvirtintas Projektas (dėl (duomenys neskelbtini), esančio namo), reikš, kad valstybės lėšomis įrengtą stovėjimo aikštelę (jos atitinkamą dalį) perims būtent to namo gyventojai; antra, toks skundžiamas Įsakymas, patvirtinantis Projektą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažeidžia pareiškėjos (visų namo gyventojų) interesus, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus; trečia, pareiškėjos vertinimu, nėra sąžininga, kad valstybės lėšomis įrengta stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini), esančiam namui prie įrengimo neprisidedant finansiškai, būtų nemokamai perduodama tik šiam namui pagal skundžiamu Įsakymu patvirtintą Projektą; ketvirta, pareiškėjos niekas nebuvo informavęs apie tokio Projekto parengimą, jo sprendinius, todėl pareiškėja niekuomet neturėjo objektyvios galimybės teikti savo pasiūlymus ar skundus anksčiau.

LAGK 2024 m. Sprendimu Nr. 21RE1‑141 su pareiškėjos pateiktais argumentais nesutiko, pareiškėjos skundo dalį, kuria siekta panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą, tuo tarpu skundo dalį, kuria siekta įpareigoti Administraciją pakeisti parengtą Projektą, pagal kurį į formuojamą sklypą nepatektų valstybės lėšomis įrengta stovėjimo aikštelė, nutraukė.

VAĮ 3 straipsnio 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei (VAĮ 2 straipsnio 5 dalis). Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalys).

Kitaip tariant, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-602/2017 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1340-624/2016 ir kt.).

LAGK, ikiteismine tvarka nagrinėdama ginčą dėl individualaus administracinio akto – šiuo atveju, Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 31 d. Įsakymo teisėtumo, nustatinėjo: 1) ar sprendimą priėmė kompetentingas subjektas; 2) ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių; 3) ar įsakymą priėmė įgaliojimus turintis subjektas.

LAGK vertino šias procedūras: 1) parengtam projektui turi raštu pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Taisyklėse nustatyta tvarka. LAGK nustatė, kad tai buvo paskelbta nuo 2023 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 26 d. Duomenų, kad buvo pateikti suinteresuotos visuomenės pasiūlymai ar pastabos, LAGK nepateikta; 3) projektas turi būti suderintas Taisyklėse nustatyta tvarka. LAGK nustatė, kad projektas buvo suderintas ir su NŽT, o tai reiškia, kad jis tinkamai suderintas; 4) suderintus ir NŽT patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus NŽT išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. LAGK nustatė, kad yra gautas 2023 m. gruodžio 29 d. NŽT patikrinimo Aktas, kuriuo nurodoma, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Tvirtinti žemės valdos Projektą galima.

Išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus bei kitus byloje esančius bylos šalių pateiktus įrodymus, patikrinusi skundžiamo Įsakymo priėmimo procedūrą, LAGK priėjo išvados, kad pareiškėjos LAGK skundžiamas Įsakymas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų bei procedūrų (įskaitant paskelbimo terminus, derinimo bei tvirtinimo procedūras ir kt.), skundžiamas Įsakymas pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir galiojančiu teisiniu reguliavimu. LAGK pažymėjo ir tai, kad byloje nenustatyta, kad ginčo objektas / ginčo teritorija būtų įstatymų ar/ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota kaip statinys ar aikštelė, kaip teigė pareiškėja.

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, LAGK nusprendė, kad skundžiamas Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 31 d. Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Tuo remiantis, pareiškėjos reikalavimas LAGK laikytas atmestinu.

Regionų administracinis teismas pažymi, kad LAGK atliktas Administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 31 d. Įsakymo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas atliktas išsamiai, ir sutiktina su LAGK išvada, kad nėra pagrindo naikinti Įsakymo.

Teismas papildomai atkreipia dėmesį į pareiškėjos skundo argumentus dėl netinkamai pareiškėjos atžvilgiu atliktos viešinimo procedūros. Pareiškėja teigia, jog LAGK iš esmės formaliai konstatavo, kad viešinimas atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nevertino, ar atliktas viešinimas iš tiesų pasiekė suinteresuotus subjektus, kurie galėjo turėti pastabų dėl šio Projekto. Dėl to susiklostė situacija, kai pareiškėja nežinojo, kad buvo pradėtas vykdyti Projektas, todėl jai nebuvo jokios loginės priežasties reguliariai jungtis prie ŽPDRIS ir tikrinti, ar dar neįvyko Projekto viešinimas. Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys į atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentus, kad pareiškėjos žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas pavirtintas dar 2019 m. birželio 20 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2146. Taisyklių 55 punktas numato, jog kai projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti projektą informuoja planuojamoje teritorijoje ar su planuojama teritorija besiribojančiame valstybinės žemės plote, nesuformuotame atskirais žemės sklypais, kurį suformavus nauji žemės sklypai turėtu bendra riba su planuojama teritorija, yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nurodydamas paskelbti šią informaciją (skelbimų lentose ar kitomis informavimo priemonėmis) namo gyventojams. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos žemės sklypui esant suformuotam dar 2019 metais, pareiškėja neatitinka Taisyklių 55 punkte įtvirtintos specialios viešinimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kaip ir visi kiti suinteresuoti asmenys buvo informuota tinkamai bendrąja tvarka, t. y. Projektą viešinant ŽPDRIS puslapyje nuo 2023 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 26 d., todėl pareiškėjos argumentai dėl viešinimo procedūros netinkamumo atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėja laikosi pozicijos, kad tarp namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), yra ne tik įvaža, skirta pravažiavimui, bet ir aikštelė, kuriose pagal susiformavusią praktiką statomi visų trijų namų automobiliai, tačiau objektyvių duomenų, kad įvažiavimo išplatėjimas būtų teisiškai įregistruotas kaip inžinerinis statinys - aikštelė, byloje nėra. Pareiškėja nurodo, kad jau dabar klostosi situacija, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir namo esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai inicijavo kelio ženklų įrengimą, formalizuodami pravažiavimo dalies, įvardijamos aikštele, pasidalijimą, kuri iš esmės pažeidžia pareiškėjos gyventojų interesus. LAGK nusprendė, kad skundžiamo Įsakymo naikinti kaip neteisėto remiantis šiuo pareiškėjos argumentu, nėra pagrindo. Teismo laikytina, jog LAGK tinkamai įvertino objekto neįregistravimo kaip inžinierinio statinio – aikštelės faktą ir priėjo teisingos išvados nesivadovauti pareiškėjos nurodytu argumentu. Teismas papildomai pažymi, kad paties pareiškėjo teigimu tariama automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta maždaug 2017-2018 metais, tuo tarpu pareiškėjos žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) pagal ŽPDRIS duomenis buvo suformuotas ir pavirtintas dar 2019 m. birželio 20 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2146. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra informacijos, kad pareiškėja būtų siekusi įtraukti į pareiškėjos formuotą žemės sklypą tariamos aikštelės vietą, taigi nėra jokių indikacijų, jog pareiškėja būtų buvusi suinteresuota tariamos aikštelės naudojimu. Atsižvelgiant į tai, neįžvelgtinas joks galimas pareiškėjos teisių pažeidimas aptariamu aspektu. Papildomai nurodytina, kad šiuo metu tariamos aikštelės vietoje Projektu yra nustatytas bendro naudojimo servitutas.

Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ginčo aikštelė įrengta už valstybinius pinigus. Pareiškėjos teigimu nei jos, nei kitų gretimų namų gyventojai šiems darbams nerinko pinigų, o toks rinkimas ir nebūtų buvęs prasmingas, nes nebuvo suformuoti žemės sklypai prie namų. Taigi vienintelis subjektas, kuris galėjo įrengti aikštelę, buvo Kauno miesto savivaldybė, kadangi tai buvo jos valdoma teritorija. Tačiau kaip teisingai pabrėžia atsakovė bei tretieji suinteresuoti asmenys, pareiškėja nėra pateikusi jokių objektyvių aikštelės įrengimo finansavimo kilmę pagrindžiančių duomenų, tad toks jos pareiškimas laikytinas deklaratyviu ir todėl neturintis reikšmės ginčui.

Pagal Įstatymą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (Įstatymo 40 straipsnio 2 dalis). Suderintus ir NŽT patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius Taisyklėse nustatyta tvarka (Įstatymo 40 straipsnio 7 dalis). Kaip VAGK nustatė byloje, žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Projektą patvirtino Administratorius direktorius, t. y. tinkamas subjektas. Skundžiamame akte nurodyta tinkama apskundimo tvarka.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Administracijos 2024 m. sausio 31 d. Įsakymas iš esmės atitinka visus LVAT praktikoje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, t. y. Įsakymą priėmė kompetentingas ir įgaliojimus turintis subjektas bei buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, konstatuotina, kad Administracijos 2024 m. sausio 31 d. Įsakymas yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismas akcentuoja, jog įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Šiuo aspektu akcentuotina, jog LVAT yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008; kt.). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.).

Administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Teismas, gali tik panaikinti institucijos priimtus sprendimus bei įpareigoti instituciją iš naujo nagrinėti prašymą ir priimti naują sprendimą. Taigi įstatymai teismui nesuteikia viešojo administravimo galių (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-155/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek LAGK anksčiau, tiek teismo dabartiniu skundu prašo įpareigoti Administraciją pakeisti parengto Projektą, pagal kurį į formuojamą sklypą nepatektų valstybės lėšomis įrengta stovėjimo aikštelė.

Teismas pažymi, kad sutiktina su LAGK išvada, kad ši negalėjo įpareigoti pakeisti parengto Projekto, pagal kurį į formuojamą sklypą nepatektų valstybės lėšomis įrengta stovėjimo aikštelė. Atsižvelgiant į LVAT išaiškinimą, pareiškėja skundo reikalavimo, kuriuo prašoma įpareigoti Administraciją pakeisti Projektą, negalėjo reikšti nei LAGK, nei teismui, kadangi šie subjektai neturi kompetencijos priimti sprendimo, esančio Administracijos kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos srityje. Tiek LAGK, tiek teismo kompetencijai priskirta išnagrinėti pareiškėjų skundą (prašymą), įvertinti, ar priimtas skundžiamas viešojo administravimo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir priimti dėl jo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ginčus nagrinėjančios ikiteisminės ir teisminės institucijos pagal savo kompetenciją neįpareigoja atsakovo (viešojo administravimo subjekto) priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o išnagrinėjusios skundą ir nustačiusios atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, gali įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie pripažinti neatliktais ar atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pvz., iš naujo išnagrinėti pareiškėjos kreipimąsi ir priimti dėl jo administracinį sprendimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, jog teismo kompetencijai nėra priskirta nagrinėti skundo reikalavimo dėl bendrojo pobūdžio įpareigojimų viešojo administravimo subjektams nustatymo, bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Administraciją pakeisti parengto Projektą, pagal kurį į formuojamą sklypą nepatektų valstybės lėšomis įrengta stovėjimo aikštelė, nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai pripažintina, kad ir LAGK teisėtai nutraukė bylos dalį dėl minimo reikalavimo, remdamasi analogišką bylos nutraukimo aplinkybę įtvirtinančia, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata.

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 21RE1‑141 palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos butų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.