- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-01
- Bylos Nr.
- I-1206-739/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00166-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 1.20Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. individualios įmonės skundą atsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo pakeitimo ir atleidimo nuo papildomos sankcijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. P. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėja, ir Įmonė) teismui pateiktu skundu prašė pakeisti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas) 2016 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas), atleidžiant J. P. individualią įmonę nuo papildomos sankcijos – licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, galiojimo panaikinimo nuo 2016 m. balandžio 15 d. už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2015 m. lapkričio 4 d. patikrinimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiškėjai priklausančiame alaus bare buvo laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, nurodyti 2015 m. lapkričio 4 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys privalomi įsigijimo (gabenimo) dokumentai vienai alaus statinei. Visoms kitoms 5 statinėms buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra RG2-4424322. Departamentas 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai už pažeidimus taikė sankciją – 289 Eur baudą, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. Be to apie sankcijos taikymą 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ informavo Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, kuri skundžiamu Įsakymu panaikino ir licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą. Pareiškėja mano, kad jai paskirta sankcija – licencijos panaikinimas – yra neproporcinga (neadekvati) padarytam pažeidimui ir paskirtos nuobaudos tikslai yra pasiekti, paskyrus pareiškėjos atžvilgiu piniginę baudą. Todėl teismo prašo atsižvelgti į nustatyto teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo pobūdį bei nedidelį mastą, t. y. į tai kad, jos padaryti pažeidimai yra netyčiniai, susiję su atsitiktinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėja pažeidimus pripažįsta, gailisi dėl savo neatidumo, taip pat į tai, kad sankcija taikyta individualiai įmonei, kuri yra šeimos verslas, todėl dėl papildomos sankcijos taikymo pareiškėjos šeima liks be pajamų, darbą praras jos samdomos darbuotojos. Pareiškėja paaiškino, kad Departamento atliekamam tyrimui ne tik nekliudė, bet bendradarbiavo su pareigūnais, Departamento nutarimo neginčijo, paskirtą baudą sumokėjo, ir jos atžvilgiu taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalies nuostatas, vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais (2-4 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad neprieštarauja, jog teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagą ir nusprendęs, kad pritaikyta sankcija yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga, pakeistų Įsakymą bei atleistų pareiškėją nuo Įsakymu paskirtos sankcijos. Paaiškino, kad Departamentas 2015 m. lapkričio 4 d. atliko patikrinimą Įmonėje ir nustatė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Minėtame įstatyme už šiuos pažeidimus yra numatyta piniginė bauda, kurią skiria Departamentas, bei licencijos galiojimo panaikinimas. Todėl gavęs 2016 m. kovo 9 d. Departamento raštą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjos padarytus pažeidimus ir už juos taikytą sankciją, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius privalėjo priimti skundžiamą Įsakymą. Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, už kurių pažeidimą numatyta sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas, yra imperatyvios, todėl vykdomoji savivaldos institucija neturi diskrecijos teisės nesivadovauti Departamento pateikta informacija apie atitinkamų ūkio subjektų padarytus pažeidimus ir netaikyti teisės aktuose numatytos sankcijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime pateiktu aiškinimu, tokia teisė suteikta tik teismui (22-23 b. l.). Taip pat atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija iki šiol pareiškėjai licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo niekada nebuvo panaikinusi, duomenų apie nusiskundimus dėl Įmonės vykdomos veiklos iš teisėsaugos institucijų taip pat nebuvo gavusi, atsakovo turimomis žiniomis pareiškėja(įndividualios įmonės savininkė) administracinių nuobaudų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 31 d. buvo papildyta pareiškėjai išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nurodant prekybos vietą – alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini), Rokiškyje (9 b. l.). Departamentas 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją nubaudė 289 Eur bauda už tai, kad ji pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, t. y., už tai, kad 2015 m. lapkričio 4 d. pareiškėjai priklausančiame alaus bare, esančiame Panevėžio g. 1, Rokiškyje, atlikto patikrinimo metu buvo laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, nurodyti 2015 m. lapkričio 4 d. Materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai (10-15 b. l.). Apie pareiškėjos padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Departamentas 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Rokiškio rajono savivaldybės administraciją (26 b. l.). Gavęs šią informaciją, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimus nuo 2016 m. balandžio 15 d. panaikino pareiškėjai išduotos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, galiojimą (8 b. l.).
Pareiškėja neginčija paties Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo padarymo fakto, bet prašo pakeisti Įsakymą iš esmės remdamasi tuo, kad juo skirta papildoma sankcija – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimas – yra neproporcinga (neadekvati) pareiškėjos padarytam pažeidimui. Taigi byloje kilęs ginčas dėl atleidimo nuo papildomos ekonominės sankcijos taikymo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 nutarimu Nr. 618 patvirtintos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 punkte, išdėstytame 2012 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 6, 10, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 18-1, 18-2, 22, 26, 28, 29, 34, 34-1, 36, 41 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo bei priedo pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 18-3 straipsniu ir 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme Nr. XI-2103 (įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.), nustatyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Taisyklių (2015 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1116 redakcija) 58 punkte nustatyta, kad licencijos galiojimas panaikinamas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16, 17, 18, 19 dalyse nustatytais atvejais, pagal 6 punkto nuostatas, <...> licencijų galiojimą panaikina <...> savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymu, Taisyklėmis ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Minėtu Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas ir Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d.) nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261–96/2009; 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–346/2009 ir kt.). Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai tik teismui suteikia teisę priimti sprendimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d.) numatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą, t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-509/2010).
Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-74/2014, 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą akcentavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad būtina atsižvelgti ir į ūkinės veiklos laisvę kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojamą teisę. Skundžiamas Įsakymas, kuriuo atsakovas panaikino pareiškėjos licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, yra kartu susijęs su pareiškėjos ūkinės veiklos laisvės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas tik įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui.
Byloje nustatyta, kad Departamento 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimai. Minėtas Departamento nutarimas nebuvo nuginčytas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Išvardintų argumentų pagrindu, daroma išvada, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų faktas byloje yra įrodytas. Padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai, atsižvelgus į patikrinimo metu rastą alkoholio kiekį ir jo vertę (be juridinę galią turinčių įsigijimo (gabenimo) dokumentų rasta viena 20 l tapos alaus „Fortas tradicinis šviesusis“ statinė (6 proc. alk.) (14-15 b. l.)), vertintini kaip nesukėlę didelių neigiamų padarinių visuomenei, valstybės finansams. Minėti pažeidimai padaryti dėl Įmonės savininkės nepakankamo atidumo ir rūpestingumo. Departamento 2015 m. gruodžio 3 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog pareiškėja Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, kas leidžia šią pareiškėjos veiką vertinti kaip nepiktybinę, pareiškėja pažeidimą pripažino, jo nustatymui ir tyrimui nekliudė. Šios aplinkybės pripažįstamos lengvinančiomis pareiškėjos atsakomybę. Administracine tvarka jai buvo skirta mažesnė už sankcijos vidurkį 289 Eur bauda, kurią pareiškėja sumokėjo (7 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Įmonės bendroji metinė (pardavimo pajamų) apyvarta yra nedidelė (42-44 b. l.) ir licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas sukeltų įvairaus pobūdžio neigiamų pasekmių tiek pačiai Įmonei, gaunančiai pajamas iš viešojo maitinimo paslaugas teikiančio alaus baro, esančio (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, veiklos, tiek jo darbuotojams (jame dirba du darbuotojai) bei pačiai Įmonės savininkei, kuri yra išsituokusi ir viena augina nepilnametį sūnų bei materialiai remia studijuojančią dukrą (b. l. 40-41, 45-49).
Įvertinusi aukščiau aptartas pažeidimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį ir mastą, teismas daro išvadą, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio gėrimais galiojimo panaikinimas yra aiškiai neproporcinga sankcija padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Tikslai, kurių atsakovas siekė, priimdamas skundžiamą Įsakymą, yra viešosios tvarkos saugumas bei teisės aktų laikymosi užtikrinimas ir šie tikslai iš esmės buvo pasiekti pareiškėjai skyrus 289 Eur baudą. Papildomos ekonominės sankcijos taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus ir siekiamam tikslui, todėl pareiškėja atleidžiama nuo jos taikymo. Tačiau skundžiamas atsakovo Įsakymas atitinka visus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio individualiems teisės aktams, todėl naikinti šio viešojo administravimo subjekto Įsakymo nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. rugsėjo 1 d.), tai naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2010 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-438-509/2010, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1382/2010, 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015).
Nurodytų argumentų pagrindu teismas, remdamasis suteikta išimtine diskrecijos teise, spręsdamas pareiškėjos atsakomybės pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 punktą klausimą, konstatuoja, kad už padarytą pažeidimą yra netikslinga pareiškėjai taikyti papildomą ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą. Todėl vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ keičiamas, nurodant, kad J. P. individuali įmonė atleidžiama nuo papildomos sankcijos (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio gaminiais panaikinimo) taikymo. Pareiškėjos skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti.
Pakeisti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“, nurodant, jog J. P. individuali įmonė atleidžiama nuo sankcijos (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo), paskirtos pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 16 punktą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.