Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant atsakovui S.V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano kreditas“ ieškinį atsakovui S.V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2012-01-18 atsakovas sudarė su ieškovu UAB „Mano kreditas“ vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas 2013-01-18 suteikė atsakovui 700 Lt dydžio kreditą 30 dienų, o atsakovas įsipareigojo grąžinti jį iki 2012-02-07 mokėjimo grafike ir Sutartyje nustatyta tvarka bei Sutartyje nustatytomis sąlygomis (b.l. 11-13). 2012-03-06, uždelsęs 28 d., atsakovas įmokėjo 118,29 Lt. 2012-03-07 kreditas pratęstas 20 d. terminui iki 2012-03-27. 2012-05-10, uždelsęs 44 d., atsakovas įmokėjo 157,88 Lt. 2012-05-10 kreditas pratęstas 30 d. terminui iki 2012-06-09. 2012-07-31 uždelsęs 52 d., atsakovas įmokėjo 202,81 Lt. 2012-07-31 kreditas patęstas 15 d. terminui iki 2012-08-15. 2012-10-23, uždelsęs 69 d., atsakovas įmokėjo 307,07 Lt. 2012-10-23 kreditas pratęstas 15 d. terminui iki 2012-11-07. Nuo to laiko atsakovas daugiau įmokų ieškovui nemokėjo (b. l. 81, 171, 176-177). Atsakovas teigia, kad jam ieškovas nepagrįstai po prievolės sumokėti kreditą termino praleidimo su 0,05 proc. dydžio delspinigiais priskaičiavo 127,75 proc. metines palūkanas, nes netesybos pagal Vartojimo kredito įstatymą negali viršyti 0,05 procento dydžio mokesčių. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo skaičiuotų palūkanų po prievolės sumokėti kreditą termino pasibaigimo teisėtumo, atsakovo įmokėtų įmokų pagal šalių sutartį mokėjimams padengti paskirstymo pagrįstumo ir neįvykdytų piniginių įsipareigojimų ieškovui dydžio.

Šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 1 dalyje „Sąvokos“ nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina – tai išlaidos, įskaitant palūkanas ir kitus su Sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius, kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi kredito davėjui Sutarties sudarymo momentu. Šalių sudarytos sutarties Specialiosiose sąlygose buvo numatyta, kad bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) yra 243,76 proc. Bendrųjų sutarties sąlygų 1 dalyje išaiškinta, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal šią sutartį suteikiamo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su kredito gavėjui kredito davėjo iki šios sutarties sudarymo suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais vartojimo kreditais, jei tokių būtų. Aiškumo dėlei taip pat nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą nėra įskaičiuojamos: (a)palūkanos mokamos už laiku negrąžintą kreditą, netesybos ir kredito davėjo išlaidos, kurias jis patiria siekdamas apginti ir įgyvendinti savo teises pagal sutartį tais atvejais kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį (įskaitant bet neapsiribojant - išlaidos teisininkų konsultacijoms, bylinėjimosi ir išieškojimo išlaidos), ir (b) sutarties bendrųjų sąlygų 7.2 punkte nurodytos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos.

Šalių sutarties Bendrosiose sąlygose 1 dalyje „Sąvokos“ nustatyta, kad metinė palūkanų norma – palūkanų norma kasmet taikoma pagal sutartį kredito gavėjui išmokėtam kreditui ir kurią kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kredito davėjui sutartyje nustatyta tvarka už naudojimąsi jam suteiktu kreditu. Bendrosios sutarties dalies 6 skyriuje reglamentuojamos palūkanos, kur šalys susitarė, kad už faktiškai paimtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjo pinigais. Specialiosiose sąlygose šalys sutarė dėl 127,75 proc. dydžio metinių palūkanų dydžio. Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Bendrųjų sąlygų 6.2 p.). Sutarties neįvykdymo atveju, jeigu kredito gavėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties Specialiųjų sąlygų 1 Skyriuje nurodytas palūkanas.

Šalių sutarties Bendrosiose sąlygose 1 dalyje „Sąvokos“ nustatyta, kad netesybos – sutartyje nustatyta pinigų suma (delspinigiai), kurią šalis įsipareigojo ir privalo sumokėti kitai šaliai, jeigu ji laiku nevykdo finansinių įsipareigojimų pagal sutartį. Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną dieną. Jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už visas tokias laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui (Bendrųjų sąlygų 9.1. p.).

Specialiosiose sutarties sąlygose nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir palūkanos yra: 127,75 proc. už laiku nesumokėta kredito sumą iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui, skaičiuojamos metinės palūkanos. Už visas tokias laiku nesumokėtas sumas (išskyrus kreditą) skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai (netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui.

Be to, Bendrųjų sąlygų 10.3.1. p. numato, kad kredito gavėjas turi teisę šioje sutartyje ir tinklalapyje nustatyta tvarka ir sąlygomis prašyti kredito davėjo pratęsti sutartyje nustatytą kredito terminą. Jeigu kredito gavėjas pradelsė ir negrąžino kredito ir/ar nesumokėjo bendros vartojimo kredito kainos sutartyje nustatytais terminais, kredito gavėjas gali prašyti pratęsti kredito terminą. Kredito terminas gali būti pratęsiamas tik visai negrąžintai kredito (jo dalies) sumai (t.y. terminas sumokėti iki kredito termino pratęsimo priskaičiuotas palūkanas, kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius ir išlaidas, ir/ar netesybas, ir/ar kitas pagal sutartį mokėtinas sumas negali būti pratęsiamas). Kredito gavėjui prašant kredito davėjo pratęsti kredito terminą, kredito gavėjas privalo sumokėti iki kredito termino pratęsimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias išlaidas bei mokesčius ir/ar netesybas, ir/ar kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, jei jos buvo pradėtos skaičiuoti. Kredito gavėjui išsamiai susipažinus su jam pateiktais standartinės informacijos apie kreditą pakeitimais bei susitarimo dėl sutarties Specialiųjų sąlygų pakeitimo projektu ir norint pratęsti kredito terminą šiuose dokumentuose numatytomis sąlygomis, kredito gavėjas prisijungęs prie kredito gavėjo zonos patvirtina, kad Kredito davėjo pateikta informacija apie likusią negrąžintą kredito sumą, iki kredito termino pratęsimo priskaičiuotų ir mokėtinų palūkanų (priskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino ir, jei prašoma pratęsti kredito terminą po Sutartyje numatytų mokėjimo terminų pažeidimo, nuo kredito grąžinimo dienos iki kredito termino pratęsimo dienos), kitų bendrąją vartojimo kredito kainą sudarančių mokesčių ir išlaidų sumą ir/ar netesybas, ir/ar kitas pagal sutartį mokėtinas sumas yra teisinga ir tiksli. Šalys susitaria, jog kredito terminas pratęsiamas ir susitarimas dėl sutarties Specialiųjų sąlygų pakeitimo įsigalioja tik tuomet, kai abi šalys patvirtina tokį susitarimą ir kredito gavėjas ne vėliau kaip kredito gavėjo prašyme pratęsti kredito terminą nurodytą kredito termino pratęsimo dieną sumoka kredito gavėjo prašyme pratęsti kredito terminą nurodytą kredito dalį (jei grąžinama), taip pat iki kredito termino pratęsimo priskaičiuotas palūkanas (priskaičiuotų iki kredito grąžinimo termino ir, jei prašoma pratęsti kredito terminą po sutartyje numatytų mokėjimo terminų pažeidimo, nuo kredito grąžinimo dienos iki kredito termino pratęsimo dienos), kitus bendrą vartojimo kredito kainą sudarančius mokesčius ir išlaidas, ir netesybas, ir/ar kitas pagal sutartį mokėtinas sumas (jei taikytina) (Bendrųjų sąlygų 10.3.2 p. c (V) ir f p.).

Bendrosiose sutarties sąlygose 8.4 punkte šalys buvo susitarę, kad kredito davėjo iš kredito gavėjo pagal sutartį gautos sumos (įmokos) paskirstomos tokia tvarka: pirma eile – skiriamos pirmiausia netesyboms, po to palūkanoms už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį, padengti; antra eile – skiriamos pirmiausia bendrai vartojimo kredito kainai, po to laiku negrąžintam kreditui (ar jo daliai) padengti; trečia eile – skiriamos kredito davėjo turėtoms išlaidoms, kurias jis patiria siekdamas apginti ir įgyvendinti savo teises pagal sutartį tais atvejais kai kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį (įskaitant, bet neapsiribojant, priminimo žinučių ir laiškų kredito gavėjui siuntimo išlaidos, išlaidos teisininkų konsultacijoms, bylinėjimosi ir išieškojimo išlaidos) padengti; ketvirta eile – skiriamos kitiems mokėjimams pagal sutartį vykdyti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas, atsižvelgęs į išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2013-10-03 išvadas, jog toks įmokų paskirstymas prieštarauja CK 6.54 straipsniui, atitinkamai perskaičiavo atsakovo sumokėtas įmokas ir jas perskirstė (b. l. 105-109, 120, 124, 166-171).

Ieškovas, susipažinęs su atsakovo atsiliepimu į ieškinį, sutiko, jog per klaidą šalių 2012-01-18 vartojimo kredito sutartyje nurodė ir paskaičiavo 243,76 proc. dydžio (BVKKMN) palūkanas, ir atitinkamai jas sumažino iki sutarties sudarymo metu galiojusios Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies redakcijos leistinos maksimalios 200 proc. maksimalios palūkanų normos bei perskaičiavo iš atsakovo prašomą priteisti sumą (b. l. 21-24, 166-171, 33-36). Nors atsakovas teigia, kad ši palūkanų norma nėra pagrįsta ir protinga, tačiau sutiko su šiomis palūkanomis sudarydamas sutartį ir dar kartą savo valią patvirtino kelis kartus pratęsdamas kredito sutarties terminą, šios sutarties sąlygos įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, palūkanų dydis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl konstatuotina, jog yra teisėtas ir skaičiuojamas pagrįstai (CK 6.154 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. 2 p.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo teisės reikalauti iš atsakovo 127,75 proc. palūkanų kartu su 0,05 proc. delspinigiais po to, kai atsakovas šalių sutartu terminu negrąžina kredito sumos.

Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Dviejų palūkanų funkcijų išskyrimas reikšmingas tuo, kad padeda nustatyti ne tik palūkanų vietą tarp kitų kreditoriaus interesų apsaugos būdų, bet ir palūkanų skaičiavimo tvarką bei išspręsti skirtingas funkcijas atliekančių palūkanų santykio problemas (pavyzdžiui, dvigubų palūkanų; CK 6.37 straipsnio 4 dalis). Siekiant identifikuoti palūkanų funkcijas, pirmiausia reikia įvertinti civilinį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado teisė reikalauti sumokėti palūkanas.

CK 6.71 str. 1 d. numato, kad netesybos(bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šios straipsnio 3 d. numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Sutartinė civilinė atsakomybė netesybų mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.217–6.222 straipsniai), o kai sutartis neįvykdoma praleidus terminą – kartu su reikalavimu įvykdyti prievolę natūra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas, 6.213 straipsnio 1 dalis).

Palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų – tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad, kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Kita vertus, palūkanų institutą nuo netesybų skiria tai, kad netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos. Kreditorius, siekiantis gauti pelną už pinigų perleidimą naudoti skolininkui, turėtų sutartyje nustatyti skolininko pareigą mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, nes netesybos kompensuoja tik dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Sutarties, kurioje nėra sutarta dėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir šių palūkanų mokėjimas nenustatytas įstatymo, pažeidimo atveju kreditorius galėtų reikalauti tik netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų, kurios, atsižvelgiant į kompensuojamąją abiejų institutų paskirtį, būtų įskaitytos viena į kitą, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Pelno (mokėjimo) palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą, todėl pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Mokėjimo (pelno) palūkanų ir netesybų išieškojimas kreditoriui neužkerta kelio reikalauti kitų nuostolių, jeigu jis jų patyrė didesnius, negu netesybų suma.

Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Esant paskolos santykiams, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d., pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pažymėtina, kad mokėjimo (pelno) palūkanas gali įtvirtinti ir specialieji įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 6 p.). Išvadą byloje teikiančios institucijos Lietuvos Banko priežiūros tarnyba, susipažinusi su šalių sudaryta sutartimi, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalys, 2012 m. sausio 18 d. sudarydamos vartojimo kredito sutartį Nr. 6271 (toliau - sutartis), sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose susitarė, kad Specialiosiose sutarties sąlygose nurodytos palūkanos už naudojimąsi kredito davėjo pinigais, kitaip tariant, mokėjimo palūkanos, yra mokamos iki kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Bylos šalių sudarytos sutarties Specialiosiose sąlygose atskleista metinė palūkanų norma - 127,5 proc., o dalis „Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos Netesybos ir palūkanos“, galėtų būti vertinama kaip atskleidžianti, kad vartotojas pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais turės mokėti mokėjimo palūkanas (127,5 proc.) ir netesybas (0,05 proc.) (b. l. 183-185). Mokėjimo palūkanų ir Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytų netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu, kai tai aiškiai atskleista vartojimo kredito sutartyje. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir šalių sudarytos sutarties turinį, pagal kuria palūkanos už kreditą mokamos iki visiško jo įvykdymo, konstatuoja, kad šalių sutarties Bendrosios ir Specialiosios sutarties sąlygose dėl pavėluotų įmokų atvejais mokamų netesybų ir palūkanų, aiškiai nurodyta, jog už laiku nesumokėtą kredito sumą iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, skaičiuojamos metinės 127,75 proc. palūkanos atlieka mokėjimo funkciją ir nėra kompensuojamojo pobūdžio. Už visas tokias laiku nesumokėtas sumas (išskyrus kreditą), atsakovui taikoma civilinė atsakomybė netesybų forma - skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesugrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito gavėjui, kurie atlieka kompensuojamąją funkciją ieškovui ir yra jo minimalūs nuostoliai dėl įvykdyto mokėjimo prievolės įvykdymo termino pažeidimo (b. l. 6-12). Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo per šalių sutartą terminą nesumokėjus kredito sumos, kurią sudaro kreditas su kredito kaina, skaičiuoti už laiku nesumokėtą kreditą mokėjimo palūkanas už naudojimąsi ieškovo pinigais iki visiško prievolės sumokėti kreditą įvykdymo ir delspinigius (netesybas) nuo atitinkamos sumos už uždelstą atsikaityti laiką.

Ieškovas 2013-12-20 ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 768,36 Lt, iš kurių 387,36 Lt yra negrąžintas kreditas, 170,83 Lt palūkanos, 24,40 Lt delspinigiai ir 185,77 Lt paskolos kaina. Ieškovas pateikė atsakovo įsiskolinimo dydžio apskaičiavimo detalizaciją už laikotarpį nuo 2012-01-18 iki 2013-03-13 (b. l. 166-171). Iš ieškovo suvestinės kurios matyti, kad bendroji vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentiniu dydžiu yra 200 %. Metinė palūkanų norma — 127,75 %. Ši palūkanų norma šalių buvo sulygta 2012-01-18 vartojimo kredito sutarties Nr. 6271 specialiųjų sąlygų l dalies 7 punkte (Metinė palūkanų norma). Vadovaujantis kredito sutarties nuostatomis, metinė palūkanų norma skaičiuojama už laiku nesumokėtą kredito sumą iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t.y. atsakovas įsipareigojo mokėti šias palūkanas, skaičiuojamas nuo grąžintinos paskolos sumos. Delspinigių norma - 0,05 %. Delspinigiai skaičiuojami analogiškai kaip ir palūkanos - 0,05 % nuo kreditoriui mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Įmokos paskirstomos vadovaujantis CK 6.54 str. nuostatomis, t y. pirmiausiai dengiamos mokėtinos palūkanos, antrąja eile – delspinigiai, o trečiąja — paskolos suma. Paskolos kainos dydžiai apskaičiuoti naudojantis oficialia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos skaičiuokle. Oficiali Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos skaičiuoklė atlieka veiksmus, kurie įtvirtinti 2012-11-29 Lietuvos banko valdybos nutarime Nr. 03-245 dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo, t. y. visi skaičiavimai atliekami, naudojant tam tikrą formulę. Paskolos kaina apskaičiuojama padauginant vieną iš kito šiuos duomenis: 200 % palūkanas, dienų skaičių, kuriam suteikiama paskola, ir paskolos sumą. Iš ieškovo pateiktos suvestinės matyti, kad po datų, kai atsakovas turėjo grąžinti paskolą, už kiekvieną dieną pradedamos skaičiuoti 127,75% metinės palūkanos ir 0,05% delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, ir kiekvienas iš šių mokėjimų yra skaičiuojami tik nuo negrąžinto kredito. Kredito pratęsimo atveju nelieka palūkanų ar delspinigių įsiskolinimo, kredito suma ir kaina perskaičiuojami iš naujo. Nuo paskutinio kredito sutarties termino pratęsimo iki 2012-11-07, kai atsakovui liko grąžinti 387,36 Lt kreditą, iki 2013-03-13 praėjo 126 d., už tą laikotarpį priskaičiuotų 127,75% metinių palūkanų suma nuo 387,36 Lt už 126 d. yra 170,83 Lt, už kiekvieną pradelstą dieną mokami 0,05% delspinigiai nuo 387,36 Lt už 126 d. – 24,40 Lt, ir nesumokėtas paskolos kainos likutis nuo praėjusio mokėjimo laikotarpio – 185,77 Lt (b. l.171).

Atsakovas dėl reikalaujamų sumų nesutinka, ir pateikė savo suvestinę (b. l. 174-177), pagal kurią atsakovo skaičiavimai atlikti taikant maksimalią bendrąją vartojimo kredito kainos metinę normą (toliau BVKKMN), kurią leidžia nustatyti Vartojimo kredito įstatymas – 200 %. BVKKMN paskaičiuota naudojantis jos skaičiuokle Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos internetiniame puslapyje http://www.lsvka.lt. Ieškovas nurodo, kad už kredito grąžinimo pradelsimą kreditorius turėjo skaičiuoti tik Vartojimo kredito įstatyme numatytus 0,05 % delspinigius už pradelstą dieną nuo grąžintinos kredito su kredito kaina sumos. Atsakovo apskaičiavimu grąžintina suma 2012-11-07 turėjo būti 119,61 Lt kreditas ir 5,54 Lt palūkanos. Nuo 2012-11-08 iki kreipimosi į teismą dienos 2013-03-13 kreditorius turėjo skaičiuoti 0,05 % delspinigius nuo negrąžintos 125,15 Lt kredito ir palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną už 126 d. Ieškovo skaičiavimu skolos likutis turėtų būti 132,71 Lt (125,15 Lt + 7,56 Lt delspinigiai (b. l. 177).

Remiantis CK 6.873 str. 1 d. 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties 3.1. punkte 3.1.1. papunktyje numatyta, kad kredito gavėjo pareiga laiku grąžinti kredito davėjo suteiktą kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kitas pagal sutartį kredito davėjui mokėtinas sumas Įvertinus šalių argumentus ir skolos paskaičiavimus, konstatuotina, kad atsakovo argumentai, jog jam negrąžinus per nustatytą terminą paskolos, jam galėjo būti skaičiuojami tik 0,05 proc. dydžio Vartojimo kredito įstatyme nustatyto dydžio delspinigiai be palūkanų, nagrinėjamu atveju nepagrįsti ir jais vadovautis nėra teisinio pagrindo (b. l. 74-77). Įvertinus ieškovo teismui pateiktus 2013-12-20 paaiškinimus ir paskaičiavimus (b. l. 166-171), konstatuotina, kad jie neprieštarauja vartojimo kredito santykių teisiniam reglamentavimui ir yra pagrįsti šalių sudaryta sutartimi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 387,36 Lt negrąžinto kredito sumos, 170,83 Lt palūkanų, 24,40 Lt delspinigių ir 185,77 Lt paskolos kainos yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str.).

Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; kt.). Ieškovo reikalavimas priteisti procesines įstatyme nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 768,36 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iš viso ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5), 1. Vadovaujantis CPK 93 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., ieškovui iš atsakovo priteistina 72 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei iš atsakovo priteistinos 37,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Atsakovas 2013-04-16 atsiliepime į ieškinį prašė išdėstyti sprendimo vykdymą 6 mėnesiams (b. l. 21-24). Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti sprendimo įvykdymą (CPK 284 str.). Ieškovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui neteikė. Įvertinus ieškovui iš atsakovo priteistą 768,36 Lt ir 72 Lt sumą, atsakovo pajamas (per mėnesį 1500 Lt) ir aplinkybę, jog jis turi tris nepilnamečius išlaikytinius, įvertinus šios nagrinėjamos bylos trukmę bei abiejų šalių turtinius interesus ir siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą, atsakovo prašymas tenkintas iš dalies iš jo ieškovui priteistos 840,36 Lt sumos mokėjimas išdėstytinas trims mėnesiams – pirmą mėnesį sumokant 280,36 Lt, kitus du mėnesius – po 280 Lt iki paskutinės to mėnesio dienos (b. l. 62-71, CPK 17 str., 178 str., 185 str., 284 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. V. 387,36 Lt negrąžinto kredito sumos, 170,83 Lt palūkanų, 24,40 Lt delspinigių, 185,77 Lt paskolos kainos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 768,36 Lt sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2013-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB “Mano kreditas“.

Priteisti iš atsakovo S. V. 37,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei.

Tenkinti iš dalies atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Išdėstyti atsakovui S. V. iš jo priteistos 840,36 Lt sumos mokėjimą ieškovui UAB „Mano kreditas“ trims mėnesiams – po sprendimo įsiteisėjimo pirmą mėnesį mokėti 280,36 Lt, kitus du mėnesius – po 280 Lt, mokėjimus atliekant iki paskutinės to mėnesio dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.