- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- T-16-224/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- D. J.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 357-272 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
D. J. bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 25 d. Į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos. Nuo 2019 m. lapkričio 18 d. bausmę šis nuteistasis atlieka Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namuose. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas ketvirtą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. gruodžio 16 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) nutarimu Nr. 357-272 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, jis yra pateikęs pažymą, patvirtinančią, jog lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu. Šiuo metu nuteistasis taip pat dirba, jis turi teigiamas nuostatas, orientuotas į darbinę veiklą. Duomenų apie nuteistojo turimus įsiskolinimus nėra gauta. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo motina, trimis seserimis bei dviem broliais. Taip pat jis palaiko labai artimus socialinius ryšius su savo sugyventine bei sūnumi, jie bendrauja vaizdo skambučių pagalba bei trumpalaikių išvykų metu. Laisvėje nuteistasis užsiėmė veikla, kuri nebuvo susijusi su jo nusikalstamumu, tačiau jis turėjo itin neigiamą įtaką darančių draugų, su kuriais pats dažnai netinkamai leisdavo savo laiką. Nuteistojo teigimu, jis jau galutinai atsiribojo nuo visų tų netinkamos reputacijos draugų. Nuteistasis tikina nutraukęs ryšius su ankstesniais draugais, kurie darė jam įtaką nusikalsti ir nejaučia jokio poreikio su jais bendrauti bei sąmoningai siekia atsiriboti. Nuteistasis pasitiki savimi, jis geba įvardinti tiek neigiamas, tiek ir teigiamas savo asmenybės puses. Nuteistasis pripažino, jog paauglystėje dėl turėtų elgesio problemų jam yra tekę lankytis ir vaiko krizių centre. Nepaisant to, kažkada pasireiškusias mintis ar ketinimus apie suicidinį elgesį jis neigia ir pozityviai žvelgia į būsimą ateitį. Nuteistasis yra mandagus, komunikabilus, savo mintis jis dėsto aiškiai, logiškai ir nuosekliai, o pats stengiasi išlikti atviras. Nuteistajam nėra svarbios nuteistųjų neformalios tradicijos, jis nereiškia ir diskriminacinių nuostatų pažeidžiamų asmenų ar tautinių mažumų atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, tačiau visos nuobaudos jau yra negaliojančios, jis buvo skatintas 3 kartus. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – vertinama 39 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Nuo 2019 m. liepos 28 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo akivaizdžiai – 17 balų. Komisija, visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis D. J. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o visa tai leidžia konstatuoti, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 357-272 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. J. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo D. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 39 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 25 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar 14 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų ir kartu privalėtų sumažinti. Nors šiuo metu šio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir yra žema, tačiau šis faktorius negali būti absoliutus bei besąlyginis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Toks nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tik vienas iš aukščiau paminėtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui būtinų kriterijų. Be kita ko, verta pažymėti, jog pirmiau paminėtas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas jau yra labai artimas vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai, kuri yra laikoma nuo 41 balo pagal OASys vertinimo metodiką. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis D. J. dirba, aktyviai dalyvauja bei vykdo socialinės reabilitacijos priemones ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Nors šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimo klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl žemiau pateikiamų teismo motyvų.
Visų pirma, būtina pažymėti, jog iš 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-269 matyti, kad Komisija, spręsdama nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys dar pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis D. J. anksčiau jau buvo teistas 5 kartus. Šiuo metu jis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už 4 apysunkių ir 2 sunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). Pirmąjį kartą šis nuteistasis buvo nuteistas tebūdamas vos 16 metų amžiaus. Nuteistojo teistumų sąraše išskirtinai dominuoja įvykdytos nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – kvalifikuotos vagystės, plėšimas. Nuteistajam netgi yra būdingas ir nusikaltimų modelis, o paskutinis jo įvykdytas nusikaltimas taip pat yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina atitinkamai kaip linkusį nusikalsti ir rodo ypač didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nors nuteistasis tąkart ir sugebėjo išbūti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau vėliau jis vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Todėl būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir jo dedamas pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardijami ankstesni jo teisės pažeidimai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau jis nebeturi jokios profesinės kvalifikacijos – specialybės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimoko, tačiau jis dirba. Nuteistasis turi darbo patirties, susijusios su automobilių aptarnavimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi raštą, kuriame pažymėta, jog lygtinio paleidimo atveju šis nuteistasis bus įdarbintas šioje bendrovėje. Teismas teigiamai vertina tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu užsiima aktyvia darbine veikla, tačiau pirmiau aptarta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi ji yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo abejoti dar labiau skatina ir tai, jog laisvėje nuteistasis vykdė nusikalstamas veikas siekdamas materialinės naudos. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis neturi jokių finansinių įsipareigojimų, tačiau iš visgi pateiktos medžiagos matyti, kad praeityje jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka ir dar tebeturi neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (57 Eur).
Kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, laisvėje nuteistasis turėjo neigiamą įtaką darančių draugų, su kuriais jis pats dažnai netinkamai ir kartu nusikalstamai leisdavo savo laisvalaikį. Nusikalstamas veikas nuteistasis vykdė ir vienas, ir bendrininkų grupėje. Pats nuteistasis suvokia savo netinkamų draugų įtaką jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir šiuo metu jis stengiasi atitolti nuo neigiamą įtaką dariusių draugų bei didesnį dėmesį skirti savo šeimai. Nuteistasis žino bei supranta savo veiklos bei nusikalstamo elgesio ryšį. Taigi šios aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog laisvėje nuteistojo nusikalstamam elgesiui itin didelę reikšmę turėjo netinkamos reputacijos asmenys, su kuriais jis palaikė draugiškus santykius bei netgi kartu vykdė ir nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis tikina, jog šiuo metu jis jau yra visiškai atsiribojęs nuo netinkamą įtaką jam darančių asmenų, tačiau, teismo nuomone, vis dar nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis neatkurs socialinių ryšių bei kartu ir nusikalstamų santykių su kriminalinę subkultūrą puoselėjančiais asmenimis.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis save vertina pakankamai adekvačiai, pasitiki savimi bei geba įvardyti tiek neigiamas, tiek ir teigiamas savo asmenybės puses. Pats nuteistasis pripažino, jog jau ankstyvoje paauglystėje jam kilo vidinis maištas, prasidėjo problemos mokykloje, konfliktai šeimoje, jis patyrė ir beprasmybės jausmą bei net kelis kartus save demonstratyviai žalojo frustruojančiose situacijose. Paauglystėje dėl turėtų elgesio problemų nuteistajam yra tekę lankytis ir vaiko krizių centre. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai išugdyti pakankamai, pokalbio metu jis yra mandagus, komunikabilus bei stengiasi išlikti atviras. Nuteistasis gana noriai analizuoja savo nusikalstamą elgesį, jo priežastis, kelia prielaidas ir dalinasi įžvalgomis apie veiksnius, galimai turėjusius įtakos dėl paauglystėje kilusio vidinio maišto ir augančio nusikalstamumo. Pats nuteistasis pripažino ir tai, jog paauglystėje jam vis pratęsiamas paskirto laisvės apribojimo bausmės terminas vien tik skatino jį jaustis nebaudžiamu, atsainiai žvelgti į aplinkiniams sukeltą žalą, apskritai menkinti savo poelgių pasekmes, todėl jis sistemingai ir kartodavo tas pačias klaidas nepasimokydamas iš ankstesnio patyrimo. Tuo metu jis nusikalsdavo neblaivus, draugų kompanijoje, elgdavosi itin impulsyviai, konfliktinėse situacijose greičiau prarasdavo savitvardą. Šiuo metu pats nuteistasis kritiškai vertina tuo metu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, mano, jog jau tuomet reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė būtų jį pamokiusi ir pats būtų tapęs atsakingesniu. Nuteistasis nurodė ir priežastis, lėmusias sugrįžimą prie asocialaus elgesio – tai savanaudiškumas, orientuojantis vien tik į asmeninius poreikius, patiriami emociniai sunkumai šeimoje gimus sūnui, supratingumo stoka savo vaiko motinos patiriamų jausmų bei išgyvenimų ir jos poreikių atžvilgiu, atsinaujinęs bendravimas su blogą įtaką darančiais draugais bei pasikartojusios ankstesnės mąstymo klaidos. Nuteistasis teigia, jog jis nesuvokdavo savęs nusikaltimuose kaip tiesioginio dalyvio, siekiančio pasipelnyti, todėl jis vėlgi menkino visus savo poelgius, optimistiškai vertino savo poelgių pasekmes, kartojo visas ankstesnes klaidas ir naiviai tikėjosi būti nubaustas tik laisvės apribojimo bausme. Pokalbio metu nuteistasis neigia šiuo metu kylančias kokias nors problemas, mano pats galintis su jomis susidoroti, tačiau yra pastebimas jo dirglumas bei nusivylimas. Būdamas laisvėje, nuteistasis ne visuomet stengėsi suvaržyti savo elgesį, jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka, o anksčiau jam paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nė kiek nemažino jo nevaldomo bei augančio nusikalstamumo.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 3 kartus paskatintas ir 2 kartus nubaustas drausmine tvarka. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog šis nuteistasis turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismas sprendžia, jog visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardinti ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai bei emocinė gerovė. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu šio nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su paskirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 1 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja ir tai, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Taigi, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo D. J. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis D. J. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 357-272 dėl nuteistojo D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 357-272 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J..
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.